Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Dar turi tiek daug padaryti

Balandžio 17-ąją Benediktas XVI šventė savo 83-iąjį gimtadienį. Rytoj sukaks penkeri metai, kai jis pradėjo eiti popiežiaus pareigas. Nors šį jubiliejų temdo nėšio pstantis skandalas dėl dvasininkų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo, palaimintojo vardą pasirinkęs Katalikų bažnyčios vadovas nesieja kunigų, pedofilų su tikėjimu ir iš visos širdies ragina tikinčiuosius plačiai atverti duris Kristui.

2005 metų balandžio 19 dieną Vatikane iš kamino pasirodę balti dūmai pranešė, kad katalikai turi nanją popiežių, ir netrukus pasirodė juo išrinktas vokietis Josephas Ratzingeris. Kreipdamasis j susirinkusią minią Benedikto XVI vardą pasirinkęs Bažnyčios vadovas sakė: „Kardinolai išrinko mane, paprastą ir kuklų Viešpaties vynuogyno darbininką, kuris turės pakeisti didįjį popiežių Joną Paulių II. Mane guodžia faktas, kad Viešpats žino, kaip dirbti su neadekvačiais įrankiais.“


Iš tiesų niekas ir nesitikėjo, kad solidaus amžiaus konservatyviu vadinamas kardinolas J. Ratzingeris taps popiežiumi reformatoriumi. Visi žinojo, kad jis pasisako prieš abortus, kontracepciją, moterų įšventinimą į kunigus ir gėjų santuokas. Tačiau taip jis siekė apginti tai, ką Katalikų Bažnyčia visais amžiais laikė moralinėmis vertybėmis. Net kai kurie naujojo popiežiaus kritikai buvo priversti pripažinti, kad saugodamas šias vertybes popiežius padeda Bažnyčiai išlikti.

Visi žino, jog Benediktas XVI gerbia kitas religijas ir jas išpažįstančius žmones. Bet būdamas didis intelektualas jis linkės sakyti tiesą, paremtą istoriniais faktais, net tuomet, kai ji kažkam nepatogi ir nepriimtina. Todėl kai po metų - 2006-aisiais - gindamas savo tikėjimą Benediktas XVI pacitavo imperatoriaus Manuelio II Paleologo žodžius: „Parodykime man, ką Mahometas atnešė naujo, ir pamatysite, kad tai buvo tik blogis ir nehumaniškumas, nes savo išpažįstamą tikėjimą jis skleidė kardu“, tai sukėlė milžinišką reakciją Artimuosiuose Rytuose. Nors islamo išpažinėjai pasijuto labai įžeisti, musulmonų veiksmai tik patvirtino popiežiaus žodžius - Gazoje buvo sudegintos kelios Katalikų bažnyčios, o Somalyje nužudyta katalikų vienuolė.

Vadovaudamasis savo įsitikinimais po dvejų metų Benediktas XVI nusprendė atšaukti britų vyskupo Richardo Williamsono, tvirtinusio, kad dujų kamerų nebuvo, ekskomuniką. Po to net Vokietijos kanclerė Angela Merkei pareikalavo Popiežiaus aiškiai pasakyti, jog niekas negali paneigti, kad naciai nužudė 6 mln. žydų. Žydus užrūstino ir Benedikto XVI sprendimas paskelbti Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII, kuris nepasmerkė žydus persekiojusių nacių, garbinguoju, taip atveriant kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Skelbdamas bendrus tikėjimo principus ir norėdamas užmegzti dialogą tarp skirtingų religijų, jis dažniausiai sulaukdavo tik pykčio. Jo perfrazuoti Penktadienio maldos žodžiai prašant Dievą „apšviesti jų širdis, kad ir jie pripažintų Jėzų Kristų žmonijos gelbėtoju“ sukėlė musulmonų pyktį bei nepasitenkinimą. Stengdamasis užglaistyti kilusius nesusipratimus Benediktas XVI apsilankė Žydrojoje mečetėje Stambule, kur pabrėžė, kad islamo ir krikščionybės tikslai tie patys. Jordanijoje jis pareiškė savo didžiausią pagarbą musulmonų bendruomenei. Po to - malda prie Raudų sienos ir vizitas į Yad Vasliein holokausto memorialą Jeruzalėje.

Kitaip, nei jis iš tiest} norėjo pasakyti, popiežiaus žodžius supranta ne tik kiti} religijų išpažinėjai, bet ir Benedikto XVI tėvynainiai vokiečiai. Iš pradžių džiaugęsi, kad vokietis pirmą kartą po 1523 meti} vėl tapo Katalikų Bažnyčios galva, kai net populiarusis laikraštis „Bild“ parašė: „Wir sind Papst!“ („Mes esame popiežius!“), vėliau vokiečiai nuo jo nusisuko. Kilus skandalui dėl to, kad kunigai išnaudojo vaikus, vokiečiai apkaltino popiežių bandžius tai nuslėpti ir ėmė skelbtis nebepriklausantys Bažnyčiai. Kovo mėnesį vien Freibergo diecezija neteko 2411 savo narių, o Rottenburgo-Stutgarto - 2376-ii}. Dar daugiau - namą, kuriame gimė J. Ratzingeris, vandalai išbjaurojo įžeidžiamais ir vulgariais užrašais. Pasipiktinęs Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris nesusilaikė nepasakęs: „Man gėda dėl vokiečių katalikų, gėda dėl to, kaip jie traktuoja popiežių.“

Didžiausia kilusio pedofilijos skandalo ironija ta, kad Benediktas XVI jį paveldėjo iš charizinatiškojo ir populiariojo popiežiaus Jono Pauliaus II. Iš tiesų J. Ratzingeris vos tapęs popiežiumi ėmė su tuo kovoti. Tuoj pat nušalino garsi} Meksikos kunigą, Jono Pauliaus II favoritą, nes buvo girdėjęs, kad jis išnaudoja seminaristus. Dabar tenka gintis, o to daryti jis nėra linkęs ir nelabai moka. Vis dėlto praėjusią savaitę vykusi jo kelionė j Maltą parodė, kad Benediktas XVI yra populiarus ir mylimas. Maltos gyventojai susigraudino iki ašarų pamatę per susitikimą su pedofilų aukomis susijaudinus} popiežių. Mylimas jis ir Lenkijoje, nors atrodė, kad po Jono Pauliaus II mirties lenkai negalės susitaikyti su jokiu kitu popiežiumi.

Tačiau Benediktui XVI vis priekaištaujama, kad jis nesugeba perduoti tikintiesiems to, ką iš tiesi} nori pasakyti, kad nemoka bendrauti su žmonėmis. Darydamas akademinę teologo karjerą J. Ratzingeris studijavo foliantus, o ne bendravo su tikinčiaisiais, todėl jis ir nesugeba taip bendrauti su žmonėmis, kaip mokėjo jo pirmtakas. Be to, vos įžengęs j Šventąjį Sostą Benediktas XVI pasakė, kad nesieja savo pontifikato su populiarumu. Tačiau jis nėra užsisklendęs ir užsidaręs Apaštališkuose rūmuose, nutolęs nuo Romos kurijos ir Bažnyčios. Per 83-iojo gimtadienio proga surengtus pietus Benediktas XVI sakė nesi jaučiantis vienišas, tačiau neišdrįso pridurti, jog dažnai jaučiasi nesuprastas.

Ramus ir drovus popiežius sužavi kiekvieną su juo asmeniškai bendraujantį žmogų, tačiau nejaukiai pasijunta prieš milžinišką minią. Beveik visada, kai ima kalbėti apie tai, ką visais laikais vertino ir gynė katalikų tikėjimas, Benediktas XVI išvadinamas konservatoriumi ir yra puolamas. Jis geriau jaučiasi rašydamas knygas, kurių išleido 49, nes per visus 59 metus, praėjusius nuo jo įšventinimo į kunigus, J. Ratzingeris tik 15 mėnesių dirbo parapijoje, kur tiesiogiai bendravo su tikinčiaisiais. Užtat jo knyga „Jėzus iš Nazareto“ tarp tikinčiųjų tapo populiariausia, o enciklikos apie bankų sistemas, finansininkus ir etiką sulaukė didžiulio ekonomistų dėmesio. Netrukus bus išleista 50-oji popiežiaus knyga - antras veikalo „Jėzus iš Nazareto“ tomas, tačiau paklaustas, apie ką dar ketina parašyti, Benediktas XVI nusišypsojęs atsakė: „Tai mano paskutinė knyga. Yra daug kitų dalykų, kuriuos dar turiu padaryti.“

Palmyra KRUPENKAITĖ „Lietuvos žinios“



Bažnyčios gynėjo šarvus užsidėjus

Šiais dvasiniai šurmuliuojančiais laikais Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai parapijose vis dar nesubūrė nei po tris asmenis į „Bažnyčiai ginti komitetus“, todėl Bažnyčios šmeižėjai įvairiuose frontuose turi laisvas rankas. Tokie komitetai savaime skleistų krikščioniško pilietiškumo idėjas. Jei egzistuotų platus puolimams atremti tinklas, prezidento A. M. Brazausko laidotuvių režisieriai nebūti} drįsę laužtis į Arkikatedrą, o tam nepavykus - apmėtyti Bažnyčią melo dumblu. Dabar Bažnyčia neturi gynybos tvirtovių. Tad tenka gynėjo šarvais apsišarvuoti Bažnyčios gynėjams partizanams. Per netrumpą savo gyvenimą esu stebėjęs net keletą civilizuotų kraštų žymių prezidentų ir monarchų laidotuvių. Mirusieji buvo laidojami su orumu ir pagarba rangui, susilaikant nuo politinių ir religinių provokacijų.

Didžiai apgailėtina, kad pirmose mano stebėtose Lietuvos Prezidento laidotuvėse gan ryškiai prasikišo keista, provokacinė režisūra. Kalbu apie LR Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves. Turiu mintyje ir sukeltą sovietinio tvaiko propagandinį šurmulį jau kelias dienas prieš jo įnirtį. Tai tikrai nepagerino nei LR, nei Prezidento įvaizdžio. Atšiauri laidotuves panaudojusių propagandininkų elgsena ko tik nepavertė visa tai į provokuojantį netiesos festivalį. Lyg kas nors būtų sumanęs panaudoti laidotuves kitiems tikslams, negu atsisveikinimui su velioniu. Vien tik šiurkščiame tiesos negerbime buvo galima įžiūrėti „buvusiųjų“ braižą.

Matyt, buvo bandoma panaudoti tai, kad buvo laidojamas sudėtingu SSRS ir Lietuvos laikotarpiu sudėtingose aplinkybėse gyvenęs sudėtingas asmuo. Pasigirdo įtarimų, jog laidotuvių priedanga bandyta išbaltinti kruvinąjį okupacinį komunizmą ir padėti buvusiems Maskvos statytiniams nuo savo ranki} nusiplauti dvasinį tautos kraują. Keista, kad velionio politiniai ir šeimyniniai artimieji nesustabdė jo sąskaiton keliamų, atkirčio reikalaujančių provokacijų. Laidotuvių progomis būna dažnai primenamas senovės romėnų posakis: „Apie mirusį gerai arba nieko“. Šiandien to posakio negalima taikyti žymiam visuomenininkui ar politikui. Nė vienas, kuris palieka rastus, knygas, politinius bei filosofinius straipsnius, „nemiršta“, niekad „nenutyla“. O šiuo atveju už velionį kalba ne vien jo minčių palikimas, bet dargi ir laidotuvių nepasiskelbusių tikrų režisierių surežisuotas atkaklus brovimasis į grynai religinę sritį. Atsirado, kaip prancūzai sako, „didesnių katalikų už Popiežių“. Tokių pasirodė esama net tarp buvusių LR aukštų pareigūnų.

Į „viešosios erdvės“ nemalonę pateko Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai, pasipriešinę Prezidento karsto įnešimui Vilniaus Arkikatedrom Anot pranešimų, dėl to net „Bažnyčios reitingai“ smuko. (Lyg ji būtų politinė partija ar krepšinio komanda...) Reitingų skaičiuotojams reikia priminti, kad maskvinių okupantų ir jų statytinių akyse Bažnyčios „reitingas“ buvo lygus nuliui.

1933 metais penketuku išlaikęs religijos egzaminą Kauno Jėzuitų gimnazijoje netapau teologu. Tačiau ten mokė ir apie „apologetiką“ - Bažnyčios gynimo prievolę. Tad bandysiu ginti Lietuvos vyskupus nuo juos mokinančių ir puolančių popiežiukų.

Šio pasauliečio spėjimu, mūsų vyskupai prezidento laidotuvėse susidūrė, net religinių dėsnių nesvarstant, su sunkiai išsprendžiamu socialiniu (ar „socialistiniu“?) klausimu: kaip Arkikatedroje išspręsti „gero kataliko“ dviejų gyvų žmonų prie karsto pasodinimo ar pastatymo formalumą? Kuri kairėje, kuri dešinėje? Kuri galvūgalyje ir kuri kojūgalyje? Vargu ar visus būtų patenkinęs abejotinas sprendimas vidun įnešti tik karstą.

Kiek prisimenu iš gimnazijos religijos kurso, ir skelbiamas „gero kataliko“ atliktos išpažinties klausimas pakimba miglose. Išpažintis nesibaigia prisipažinimu nusidėjus. Tik avarijos -„staigios ir netikėtos mirties“ - atveju, kiek suprantu, reikalas lieka tarp žmogaus ir Dievo. O kitais atvejais, kiek suprantu, ataskaita turi įvykti šiame pasaulyje. Į tai įeina atgaila, skriaudų atitaisymas, neteisėtai įgyto turto grąžinimas. Reiškia, gali būti ne viena priežastis, kodėl bet kuris kunigas gali neįleisti karsto į bet kurią bažnyčią.

Matyt, tiesa, kad tyla daug ką pasako. Naciniai ir komunistiniai socialistinio fronto garsiakalbiai Bažnyčios kritikai staiga prarado balsą, kai vienas vyskupas jų panosėn pakišo „lygybės“ pipirinę: Bažnyčia negali daryti išimties turtingam ir galingam...

Tai tiek bandymo vykdyti kataliko apologeto jam suprantamą priedermę. Tikiuosi, kad nepriverčiu dvasiškius gintis nuo tokių pasaulietiškų Bažnyčios apologetų.

Dar žodelis dėl Arkikatedros. Pagal Vatikano istoriką Malakajų Martiną (Malachi Martin), Lietuvos Katedros užgrobimo klausimas iškilo, kai Gorbačiovas su „perestroikos“ apgaule siekė pasimatymo su popiežium. Vatikanas nurodė Maskvai, kad Arkikatedra yra viena iš kliūčių susitikimui. Spėtina, kad Vilniuje suskambo skambučiai iš Maskvos, nes Gorbis buvo priimtas Vatikane, o Arkikatedra pagaliau grįžo katalikams.

Vilius BRAŽĖNAS „XXI amžius“



Mokytis iš Maskvos -šį kartą reiškia mokytis nugalėti

Šis vokiečių kalba leidžiamo internetinio laikraščio forumo komentaras parašytas nuoširdžiai.

Prieš daugiau kaip du dešimtmečius frazę „Mokytis iš Sovietų Sąjungos - mokytis nugalėti“ tarsi privalomus maldos žodžius dažnai pasakydavo iš buvusios VDR atvykę oficialių delegacijų vadovai. Prisimenu, dviem autobusais su Erfurto apygardos darbo pirmūnais nuvykome į Panevėžį. Į programą buvo įtrauktas ir susitikimas su aktoriumi Donatu Banioniu, kuris VDR išgarsėjo po jo sukurtų Bethoveno ir Gojos vaidmenų DEFA studijos filmuose. Sakydamas sveikinimo žodžius populiariam aktoriui delegacijos vadovas pasakė, jog Donato Banionio asmenybė, menininko sukurti darbai rodo, jog mokytis iš Tarybų Sąjungos yra mokytis nugalėti. Minėtame forume pasakyti žodžiai buvo skirti Maskvos merui Jurijui Lužkovui, nedavusiam sutikimo gegužės mėnesį Rusijos sostinėje surengti gėjų paradą. Korespondentų pranešimų antraštės - „Rusija: Lužkovas vėl uždraudžia homoseksualų paradą“, „Policija naudojo jėgą prieš demonstrantus“ ir pan.

Remiantis Rusijos naujienų agentūros „Itar-Tass“ informacija, pranešama, jog J. Lužkovas yra žinomas homoseksualistų priešas. Pilnos Maskvos mero kalbos neskelbia joks laikraštis. Pateikiamos tik to teksto citatos, įpintos į austrų ar vokiečių korespondentų straipsnelius: Lužkovas numatytą „Gėjų paradą“ pavadinęs „šventvagyste“, gėjų ir lesbiečių demonstracijas - „šėtoniškais veiksmais“, didžiausio Europos miesto meras teigia, jog „destruktyvių sektų“ veiksnu} negalima toleruoti (kabutės internetiniuose tekstuose -I. T.).

Pabrėždami kategorišką Lužkovo nusistatymą prieš viešą seksualinės orientacijos demonstravimą, korespondentai cituoja jo sakinį: „Niekada nedavėme sutikimo rengti tokį paradą ir ateityje neduosime“, - tokia esanti maskviečių valia.

Vokiškose publikacijose primenama, kad praėjusiais metais prieš Maskvoje vykusį „Euro-vizijos“ festivalį guminėmis lazdomis ginkluoti omonininkai suėmė dešimtis nesankcionuotos homoseksualinių asmenį} demonstracijos dalyvių. Žmogaus teisių gynėjai tada griežtai kritikavo policijos veiksmus. 2006111. Maskvoje per tokį paradą nukentėjęs Vokietijos Bundestago deputatas Volkeris Beckas - jis buvo policijos partrenktas.

Straipsniuose taip pat pažymima, jog homoseksualumas Rusijoje įstatymu nėra draudžiamas. Rusijos stačiatikių Bažnyčia homoseksualumą vis dar laiko nuodėme, bet pasisako prieš gėjų ir lesbiečių diskriminavimą.

„Nepaisant Lužkovo homofobijos, jis prieš metus kartu su JAV užsienio reikalų ministre Clinton Rusijos sostinėje neatsisakė atidengti paminklo Amerikos poetui Voltui Vitmenui (Walmi Whitmanui), gėjų dievaičiui, kuris, be kita ko, yra išgarsėjęs juslingais vyro kūno aprašymais“, -tokiu sakiniu baigiamas vienas Austrijos naujienų agentūros APA pranešimas.

Beje, po straipsniu komentarų nėra daug, o didesnė autorių dalis pritaria J. Lužkovo sprendimui. Apgailestaujama, kad Berlyne tokios demonstracijos leidžiamos, giria Maskvos merą už pilietinę drąsą: „Meras Lužkovas nesileidžia įbauginamas homomafijos ir jos inspiratorių Vakaruose. Jis priešinasi kelių aktyvistų bandymams pakeisti Rusijos visuomenės pobūdį. Tokias demonstracijas reikia drausti, nes jos griauna mūsų visuomenės, šeimos pamatus“.

P. S. Belieka tik pavydėti maskviečiams jų mero. Jis atsižvelgia į gyventojų valią. O mūsų vėl niekas neatsiklausė, mes vėl pasijutome žmonėmis iš gatvės, kurių balso prireiks per kuriuos nors rinkimus.

Būtų įdomu sužinoti, kuo vardu tie mūsų homomafijos inspiratoriai iš Vakarų.

Tomas Venclova yra rašęs, jog Vilniaus teksto svarbiausioji žymė yra heterogeniškumas (beveik chaotiškumas) ir paradoksalumas. Seksualinių polinkių demonstravimas tikrai nėra lie-terogeniškumo komponentas. Vilniuje, kuris garsėjo daugiataute kultūra, galima įsivaizduoti eisenas, kuriose keliasdešimties čia gyvenančių įvairių tautų atstovi} kokiame didžiuliame renginyje parodyti} savo tautinių rūbų žavesį ar pan. - štai ir būtų heterogeniškumas. Bet ar mažai šiais metais vilniečių laukia tikrai prasmingi} renginių, švenčių.

Gal mokyklos, visuomeninės organizacijos turėti} pareikalauti iš mero atsiklausti miestiečių, neleisti vykti reginiui, nuo kurio jauni tėvai stengsis apsaugoti savo vaikus?

Nei Lietuvoje, nei Vilniuje žmonės nėra vertinami pagal erotinius ar seksualinius polinkius. Dėl gėjų daugelis moterų pasakytų, jog jie dažnai yra nuoširdžiausi ir supratingiausi mūsų bičiuliai, kolegos, įdomūs pašnekovai. Tie gėjai tikrai neitų apsinuoginę gatvėmis.

Gal dabar išmušė valanda, kada tautiškai susipratę gėjai tartų Vilniaus merui savo žodį, jog jie yra prieš homomafijos inspiratorių užmačias griauti iš pamatų per tūkstančius meti} susiformavusį mūsų gyvenimo ir bendravimo būdą?

Irena TUMAVIČIŪTĖ
„Lietuvos aidas“

Design by Joomla