†Dievas ir Tėvynė
Odminių gatvėje, istoriniame Mykolo Krupavičiaus bute, kalbiname legendinį laisvės kovotoją monsinjorą Alfonsą Svarinską.
Gimęs 1925 metais, 1946-aisiais metęs studijas seminarijoje ir išėjęs į miškus buvo partizanų ryšininkas, tačiau tais pačiais metais suimtas ir po ilgų kankinimų ištremtas dešimčiai metų j Sibiro lagerius. Kadangi niekada nepasitaisė, iš viso lageriuose praleido 22 metus. Bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, steigė Katalikų komitetą. 1988 m. paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos keliavo po pasaulį, lankė Lietuvių bendruomenes, o grįžęs 1991 m. išrinktas į Atkuriamąjį Seimą.
Skaityti toliau... Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai - Dievas ir Tėvynė"
Kadangi visa yra susiję, gamtos apsauga nėra suderinama ir su abortų teisinimu. Mokyti priimti silpnuosius, kurie mus kartais vargina ar erzina, praktiškai neįmanoma, jei neginamas žmogaus embrionas, net jei jo gimimas keltų nepatogumų ar sunkumų: „Praradus asmeninį ir visuomeninį jautrumą gyvybei, nuvysta ir kitos visuomeniniam gyvenimui naudingos priėmimo formos“. (Šv.Tėvas Pranciškus. Enciklika Laudato Si‘
)
Besilaukianti Dievo Motina, Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
MALDA Į BESILAUKIANČIĄJĄ DIEVO MOTINĄ
Marija, Nuostabiosios Meilės Motina, nešiojanti po Savo Širdimi Kūdikėlį Jėzų, išmokyk mus branginti kiekvieną pradėtą gyvybę ir išprašyk malonę, kad mūsų šeimose viešpatautų tarpusavio meilė. Amen.
(1458 –1484)
ŠVENTASIS KAZIMIERAI,
globoki mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos išeiviją, gink nuo visų nelaimių ir pavojų. Pažadink išmintingų vadų, kurie, kaip Tu, Kristaus pavyzdžiu vadovautų teisingumu ir meile.
ŠV. KAZIMIERO LITANIJA
Kyrie, eleison! Christe eleison! Kyrie eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, Dangaus Dieve, R. Pasigailėk mūsų!
Skaityti daugiau: ŠVENTASIS KAZIMIERAS LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO GLOBĖJAS
Mieli tautiečiai. Atėjo mūsų išbandymų ir pasirinkimo valanda. Matome žudomą Lietuvos teisingumą, tikėjimą, griaunamą kultūrą, moralę, ištrinamą istorinę atmintį, išduodamą kalbą, griaunamą mūsų nepriklausomą Valstybę. Atsidūrėme didžiausiame pavojuje, ir tuo pat metu jaučiame - kad laikai keičiasi ir kad galime juos patys keisti, stodami ginti Tautos gyvybės. Turime ginti lietuvybę ne tik nuo mūsų agresyvių kaimynių, bet jau dabar labiausiai nuo mūsų pačių. Nuo to blogio viruso, kurį pasėjo Lietuvoje carizmo ir bolševizmo laikais, o dabar jis jau veržiasi į Lietuvą ir iš Europos visais kanalizacijos vamzdžiais. Tas blogis jau sudygo ir jau gyvena mūsų Tautoje, jis jau mūsų.
Mūsų kultūra - Tautos gyvybė - valdančiųjų liberalų, pritariant kitoms partijoms Seime, dėka atsidūrė tokioje situacijoje, kurią dori menininkai kūrėjai vadina agonija; kiti - kultūros krize, o tretieji - beviltiškai nutautėję ir moraliai degradavę piliečiai Kristaus paveikslo išniekinimą ir visų mūsų tikinčiųjų ir nepraradusių sąžinės piliečių pažeminimą Tautos orumo trypimą vadina gėriu, grožiu ir menu. Peržengta riba, kurios niekam peržengti nevalia. „Sakralių simbolių esmė ir yra ta, kad jie yra sakralūs ir jų negalima naudoti profaniškiems tikslams - reklamai arba provokacijai"- susirinkusiųjų protestuoti prieš tautos vertybių išniekinimą gretose kalbėjo Santa Kančytė. - „Lygiai taip pat, kaip negalima deginti vėliavos, jeigu tai daliai piliečių visai nerūpėtų.... Daliai visuomenės yra skaudu. Sakyti, kad nėra skaudu arba, kad režisierius to nenori - tai būti aklam tam, kas vyksta Lietuvoje". Dailininkas Aloyzas Stasiulevičius teigia, kad tautinių ir bendražmogiškųjų vertybių naikinimas, atėjus liberalams į valdžią vyskat jau seniai: Šiuolaikinis meno centras, pritariant kultūros ministrui A.Gelūnui iš Londono, kaip meno kūrinį atgabeno dramblio mėšlo krūvą; Vėliau buvo rodomas kino filmas iš Austrijos, kur menininkė demonstravo savo tuštinimosi procesą. Kauno M.Žilinsko galerijoje buvo eksponuojama didžiulė drobė, atvežta iš Amerikos „Kristus myžaluose". Turėjome ir „Fluxus" performansą „Taikinys", kai ore pakabintas aktorius tuštinasi ant grindų į nupieštą taikinį. Dabar - pasityčiojimo iš meno ir iš Tautos, jos. didžiausios vertybės - Tikėjimo - viršūnė - Kristaus veidas, į kurį mėtomi neaiškūs daiktai, panašūs į srutas ar išmatas. Tai kur mes einame? Kokiais idealais ugdome jaunąją kartą?
Kiekvieno lietuvio-patrioto pareiga - susipažinti su Lietuvos partizanų paskutiniu pagalbos šauksmu į pasaulį. Ir padaryti atitinkamą išvadą - nepagailėti gyvybės aukos, jei bus reikalinga Tėvynės gelbėjimui.
Kaip pasaulis reagavo į partizanų laišką, skaitykite toliau. O dar toliau, pats laiškas.
LIETUVOS PARTIZANŲ LAIŠKAS ŠV. TĖVUI KELIAUJA PER EUROPĄ
1948 m. Vakarų Europą pasiekė Lietuvos partizanų vadovybės siustas tikinčiųjų laiškas Šv. Tėvui Pijui XII. Laiško pabaigoje buvo sakoma: „Rašome jį pogrindyje prie mirgančios šviesos, kiekvieną valandą laukdami enkavedisto pasirodant. Kai šitas laiškas Jūsų šventybę pasieks, mūsų, galbūt, nebebus gyvų; galbūt, kai kurie iš tų, kurie neš šį laišką prie savo kūnų priglaudę, bus kritę nuo čekisto kulkų.“
Tikrai, iš būrio vyrų tik du pasiekė Vakarus su brangia našta. Jų atneštas laiškas buvo perduotas į tuometinio Šv. Tėvo tautinio delegato kan. Felikso Kapočiaus rankas, kuris, nuvykęs į Romą, asmeniškai įteikė Pijui XII su lydimuoju raštu ir vertimais.
Bet taip buvo įvykdyta tik viena Lietuvos tikinčiųjų valios dalis.
1945 metų birželio mėnesio 27 dieną Trakinių miške (Kurklių vlsč.Ukmergės apskr.) išduoti ir NKVD kariuomenės apsupti žuvo 33 ARO būrio partizanai:
1. Antanas Amankevičius g.1909 m. 2. Kazys Augutis g.1909 m. 3. Valentinas Aviža g.1918 m. 4. Alfonsas Bagdonas-Aras g.1911m. 5. Povilas Bagdonas g. 1918 m. 6. Adomas Barkauskas g.1926 m. 7. Rapolas Bagdonas g.1913 m. 8. Juozas Barkauskas g.1914 m. 9. Feliksas Bundinis g.1926 m. 10. Vaclovas Bundinis g.1926 m. 11. Bronius Gilys g.1926 m. 12. Juozas Juodenis g.1918 m. 13. Kazys Kiaulevičius g.1921 m. 14. Vytautas Navikas g.1921 m. 15. Ignas Pilka g. 1927 m. 16. Bronius Rasikas g.1922 m. | 17. Juozas Sėjūnas g.1922 m. 18. Alfonsas Simanonis g.1922 m. 19. Viktoras Šatkauskas g.1922 m. 20. Juozas Šniuika g.1920 m. 21. Antanas Zabiela g.1917m. 22. Petras Bundinis g.1899 m. 23. Jonas Diečkus g.1916 m. 24. Bronius Grybas g.1918 m. 25. Povilas Kairys g.1925 m. 26. Petras Kiaule.vičius g.1925 m. 27. Antanas Pileckas g.1924 m. 28. Kazys Pilka g. 1919 m. 29. Petras Sereikis g. 1915 m. 30. Simonas Sėjūnas g. 1915 m. 31. Antanas Stimburys g.1920 m. 32. Stasys Šepetka g.1920 m. 33. Vladas Taraškevičius g.1920 m. |
LAISVĖS GYNĖJAI
Jėzau atleisk, pakilti leisk, meldžiam padėk, pasigailėk.
Tokiais žodžiais buvo atsisveikinta su antradienį pagrobtu ir Kijevo apylinkėse nukankintu Maidano aktyvistu, mokslininku ir alpinistu Jurijumi Verbickiu.
2014 m. sausio 24 d., penktadienį, Lvovo graikų apeigų katalikų cerkvėje vykusiose gedulingose pamaldose dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
Evangelija yra aktuali ir skirta visoms tautoms. Tačiau žemėje yra vietų, kuriose Kristaus mokymas sutinkamas priešiškai. Tai vyksta musulmonų šalyse: išsižadėjus islamo ten gresia mirtis - jei ne pagal valstybės įstatymus, tai dėl šariato teisės (įstatymo, suformuluoto pagal Koraną, kurio laikytis privalo kiekvienas musulmonas). Daugelyje šių šalių taip pat numatytos griežtos bausmės tiems, kurie išdrįsta skelbti Jėzų Kristų.
Brigados Generolas
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS
1918 03 06— 1957 11 29
Visiškai slaptai
AKTAS
1956 m. spalio 15 d., Vilnius
Mes, žemiau pasirašę gydytojų komisija, kurios sudėtyje LTSR MVD kalėjimo Nr. 1 chirurginio skyriaus vedėja vyr. ltn. E. A. Lagoiskaja, chirurgas konsultantas V. S. Vorobjov, san. dalies viršininkas kpt. Kuzmin surašėme aktą apie tai, kad:
Kalinys Ramanauskas Adolfas, Liudviko g. 1918 m. pristatytas [kalėjimo Nr. 1 chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkioje būklėje.
Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai.
Skaityti daugiau: Adolfas Ramanauskas — VANAGAS. KGB diagnozė. Iš bylos istorijos.
Meksikos Gvadelupės Dievo Motinos paveikslo atsiradimo ir jo egzistavimo neįmanoma žmogiškai paaiškinti. Šiandien, po daugelį metų atliekamų mokslinių tyrimų, visi neturintys išankstinio nusistatymo gali įsitikinti, kad šis atvaizdas sukurtas Dievo.
Gvadelupės Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdas yra atspaustas ant indėniško apsiausto (tilmos), išausto iš agavos kaktuso pluošto. Tilmą indėnai naudojo įvairiems tikslams: dėvėdavo kaip apsiaustą, naktį naudodavo kaip antklodę, kartais - ir kaip hamaką vaikams.
Iš agavos pluošto indėnai taip pat darė krepšius ir maišus. Šio pluošto audinys panašus į mūsų maišų audinį, ant jo sunku ką nors nupiešti. Todėl nepaaiškinama, kaip ant jo atsirado toks subtilus, tapybiškas vaizdas, kuris beveik penkis šimtmečius išlaikė spalvų ryškumą, gelmę ir yra matomas dėl šviesos refrakcijos - taip, kaip, pavyzdžiui, šviesa atsispindi ant paukščių plunksnų ar vabzdžių sparnų.
Kad būtų išsklaidytos dvejonės dėl stebuklingo atvaizdo, 1976 metais buvo Į atliekami audinio tyrimai. Mokslininkai 1 nustatė, kad jis pagamintas iš agavų kak-1 tušo (Agavepopotule zacc)pluošto. Toks I pluoštas įprastai pradeda pūti jau po 20 metų, bet Marija paliko savo atvaizdą ant šios, pačios šiurkščiausios ir trumpalaikės, medžiagos. Tai neįtikėtina: prabėgo beveik penki šimtmečiai, o audinys išliko nepažeistas, ir atvaizdas toliau stebina šviežumu, nors tilmos audinys jau seniai turėjo sutrupėti į dulkes. Akivaizdu, kad šiuo atveju susiduriame su neginčijamu stebuklu.
Skaityti daugiau: Stebuklingasis paveikslas iš Meksikos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr.2)
Pastovus masiškas pornografijos, seksualinio palaidumo, homoseksualizmo, kontracepcijos, abortų, eutanazijos ir gender ideologijos propagavimas yra didelė grėsmė mūsų civilizacijai.
Už demoralizacijos propagavimą yra atsakingi konkretūs asmenys, besivadovaujantys gender ideologija, kuri yra jų intelektualinis įrankis. Gender yra ne filosofijos kryptis, o primityvi ideologija. Filosofija, kaip mokslas, yra nešališkas ir nekompromisinis tiesos ieškojimas. O gender ideologija neieško tiesos, tik tarnauja tam tikros grupės interesams.
Tai teigiu visiškai atsakingai, kaip profesionalus filosofas, kuris žino šimtus Įvairių filosofijos krypčių. Pažvelgus į gender ideologiją iš istorinės perspektyvos aiškiai pastebima, kad ji visiškai - absurdiška, paniekinanti žmogaus loginį mąstymą ir pažinimą.
Skaityti daugiau: Gender ideologijos ištakos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr. 2)
Prieš akis prezidento rinkimai. Iš spaudos aišku, kad į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per šiuos 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos. Ir begėdiškai pretenduoja į prezidento postą. Iš dabartinių laikraščių matosi ne tik kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tie, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti šituos žmones į Lietuvos valdžią yra pažeminimas Lietuvos laisvės kovotojų: politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus.
Lietuvoje žuvo apie 22 tūkst. partizanų. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo KGB sušaudyti. Tik maža dalis grįžo iš lagerių, bet be sveikatos greitai mirė. Labiau pažeminti laisvės kovotojų neįmanoma, kaip dabar norima tai padaryti. Lietuva neteko apie trečdalį savo gyventojų. Ir visi spėjo jau užmiršti budelius ir aukas.
SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS
Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005.02.17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas" No 39 (9528).Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. - 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto ( MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus - JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį ( už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis (JAV), Stasys Lozoraitis (Italijoje), Petras Klimas (Prancūzijoje).
Skaityti daugiau: Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius
Stanislovas SAJAUSKAS
Justinas SAJAUSKAS
AUTOGRAFŲ
PARODOS
KATALOGAS
2003 06 13-2003 07 06 VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS MUZIEJUS
MARIJAMPOLĖ
Nėra disesnės meilės, kaip
gyvybę už draugus atiduoti
(Jn 15, 13)
Atgavę nepriklausomybę nedaug pasidžiaugėme laisve. Partizanams dar nepastatytas paminklas. Per televiziją, spaudoje ir gyvu žodžiu niekinama mūsų kova ir kovotojai. Valstybės saugumo organai tyli tarsi jų nėra. Kas tik nori, gali nebaudžiami falsifikuoti mūsų istoriją ir laisvės kovotojus. Jau 23 metai kaip gyvename tarsi laisvą gyvenimą. Nebėra senųjų klasikų rašytojų, nebėra lietuviškų dainų, kurios lengvina lietuvių dalią ir skatina kūrybinį darbą. Visur tik kalbos apie ekonomiką, tarsi mes gyventume marksistinėje valstybėje.
Įsigalėjo alkoholizmas. Žmonės prageria savo ir savo vaikų sveikatą ir protą. Geria net mokinukai. Paskutiniais okupacijos metais vienam žmogui tekdavo 12 l degtinės, o dabar 20 l. Bet šito pavojaus beveik niekas nemato. Narkotikai, vagystės išaugo. Atsirado šimtai milijonierių. Ar gali sąžiningai dirbantys žmonės būti milijonieriai. Šeimos išsiskiria. Po Lietuvą marširuoja gėjai, kurių tikslas yra sugriauti šeimas ir išniekinti sūnus ir dukras. Šiemet gėjų apsaugai Vilniuje išleista (vien policijai, kuri gynė įsiveržusius užsieniečius nuo pasipiktinusios tautos) 200 tūkst. litų, o kiti tvirtina, kad net du ar keturis kartus daugiau.
VYSKUPAS VINCENTAS
BRIZGYS
GYVENIMO TEMOMIS KRISTAUS
DVASIOJE
Skaityti daugiau: TRISDEŠIMT MEILĖS ŽODŽIŲ / Vysk. Vincentas Brizgys
Kun. Bronius Laurinavičius (1913-1981.11.24)
|
Švenčionėlių parapijinė bažnyčia, kurios statyba rūpinosi bei pats asmeniškai statė ir kurioje ilgą laiką dirbo kun. Bronius Laurinavičius |
Violeta Rutkauskienė „Draugas“, 2002. VII.3
Papildant I. Medžiuko rašinį „Kauno geto tragedija“ („Draugas“ 5.29.2002), norėtųsi pastebėti, kad „Hidden History of the Kovno Ghetto“ yra tik viena iš keletos pastaruoju metu pasirodžiusių knygų apie Kauno žydų tragediją nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje. Be mums jau kiek daugiau žinomų William Mishell (Volf Mishelski) prisiminimų „Kaddish for Kovno“ ( 1988), JAV bibliotekose surasime ir daugiau knygų apie Kauno žydų geto tragediją. Daug svarbių istorinių faktų apie Kauno žydų likimą pateikiama knygoje „The Holocaust“, kurią 1985 m. parašė žinomas anglų istorikas Martin Gibert. 1986 m. ši knyga pasirodė ir Amerikoje. 1990-siais išleista dar viena labai įdomi ir vertinga knyga, pasakojanti apie Kauno žydų geto tragediją ir jo gyventojų likimą. Ji vadinasi „Surviving the holocaust - The Kovno Ghetto diary“. Ją parašė buvęs Kauno žydų geto administracijos sekretorius Avraham Tory, (Lietuvoje žinomas kaip Avraham Golub), teisės žinovas nepriklausomoje Lietuvoje, vėliau jau žinomas teisininkas Izraelyje. I. Medžiukas savo rašinyje A. Tory mini net keletą kartų - jau nuo pat Kauno geto pradžios A. Tory išrenkamas geto seniūnų tarybos sekretoriumi; tai jį, pabėgusį iš likviduojamo Kauno geto, 1944 m. paslepia ir išgelbsti kunigas Bronius Paukštys - tuo laiku buvęs klebonu Kauno Švenčiausiosios Trejybės parapijoje.
PIRMOJE RUSŲ OKUPACIJOJE 1940-1941 M.
VOKIEČIŲ OKUPACIJOJE 1941-1944 M.
(TRUMPA APŽVALGA)
Vincentas Brizgys
Skaityti daugiau: Vysk.Vincentas Brizgys Katalikų bažnyčia Lietuvoje 1940-1944 metais
PAGAL DIEVO TARNAITĖS ONOS KOTRYNOS EMMERICH
REGĖJIMUS SURAŠYTA KLEMENSO BRENTANO
IŠ PENKTOJO LEIDIMO IŠVERTĖ J. TALMANTAS
CHICAGO1959
APIE KNYGĄ IR AUTORIŲ
Susidomėjimas “mūsų kardinolu be purpuro, mūsų šventuoju be altoriaus” (J. Eretas) tolydžio gyvėja plačioje visuomenėje. Auga ir jo beatifikacijos lūkestis. Kaip tik laiku pasirodo ši knyga — biografinė apybraiža, pirmoji tokios apimties.
Autorius skaitytojams pažįstamas. Jo knygos ir straipsniai jau nepriklausomybės laikais Lietuvoje atkreipė daugelio dėmesį. Tebėra našus kultūrinės - religinės literatūros kūrėjas ligi dabar, įžvalgus ir aktualus, pririšąs skaitytoją, verčiąs mąstyti. Vienas jo raštų bruožas bene stipriausias — gyvai ir vaizdžiai charakterizuoti asmenis. Tų asmenų jis iškėlė visą eilę pokario knygose: Žmonės ir žvėrys dievų miške (angl. A Priest in Stutthof), Dievas sutemose, Vardai ir veidai.
Šioje knygoje autorius susikaupia ties vienu asmeniu — ark. Jurgiu Matulaičiu ir jį ryškina įvykiais, pokalbiais, dienoraščių ir laiškų ištraukomis, buvusių mokinių ir bendradarbių liudijimais. Įstato jį istorinėn aplinkon, kuri pasirodo audringa ir prieštaringa, svilinanti politinėm-tautinėm aistrom.
Knyga nuo pirmųjų puslapių tampa intryguojančia kelione po neseniai praeitus Lietuvos istorijos takus, kuriuose ark. Jurgio Matulaičio asmuo ir vaidmuo daugeliui bus tikras atradimas. Nuostabus lietuvis, dvasios milžinas pristatomas realiai, šiltai ir pagarbiai.
Valdemaras Cukuras
asmenybės apybraiža
Juozas Girnius
Chicago 1975
Copyright © 1975 by Juozas Girnius
J. VENCKUS S. J.
BUENOS AIRES
Išleido LAIKAS, 1954
Spaudė ,,LAIKO“ Spaustuvė, Mendoza 2280,
Avellaneda, Buenos Aires, Argentina. -
Hecho el depósito que exige la Ley 11.723. -
Impreso en la Argentina. - Printed in Argentine.
Viena iš didžiųjų ir sunkiai įspėjamų šio meto mįslių yra komunizmas. Jis nėra tik politinė partija, norinti tvarkyti valstybinius reikalus, bet kartu ir ideologinė sistema, siekianti apimti visą paskiro žmogaus gyvenimą ir visus žmones. Užvaldęs beveik trečdalį žmonijos ir už geležinės uždangos įsivedęs lig šiol negirdėdą vergiją, komunizmas tuo nesitenkina, bet dar stengiasi visomis priemonėmis įsiskverbti į laisvąjį pasaulį ir jį užviešpatauti. Dėlto žmonės, gyveną laisvajame pasaulyje, kad nepatektų ton vergijon ir prieš jos įvedimą galėtų tinkamai kovoti, komunizmą turi teisingai pažinti.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS. 1908
(1875-1911)
STASYS YLA
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
Skaityti daugiau: M.K. ČIURLIONIS KŪRĖJAS IR ŽMOGUS / Stasys Yla
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
POEZIJOS PILNATIS
Lietuvos kultūros fondas
VILNIUS 1989