Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Lietuvos partizanų kapelionas

Iki 1990 metų  kovo 11-osios 22 metus praleidau  lageriuose. Žmonės svajojo apie laisvę ir grįžimą į Tėvynę.  Apie Nepriklausomybės Akto paskelbimą išgirdau būdamas Pietų Amerikoje. Paskelbus Nepriklausomybę svarbiausia buvo atgauti Laisvę, o visa kita turėjo išplaukti iš Jos. 1991-ųjų sausį tauta buvo susirinkusi ginti Parlamento, žmonės budėjo naktimis prie laužų, jie buvo pasiryžę žūti, bet nesitraukti. Meldėsi, giedojo. Aš tuo laiku Kaune dirbau kardinolo Vincento Sladkevičiaus kurijos kancleriu. Kardinolas į įvykius nesikišo, iš savo kambario pro langą dažnai stebėjo, kaip prie Rotušės būriuojasi žmonės. Tačiau kardinolo biure jautėme vis kylančią įtampą. Kasdien po kelis kartus į duris beldėsi rusakalbiai vyrai ir prašė padėti susisiekti su disidentais. Jų nepriekaištinga rusų kalba (matyt, būdavo atvykę tiesiai iš Maskvos) ir keistas prašymas nepaliko abejonių, kam jie atstovavo ir ko siekė.

          Atgavusi Nepriklausomybę, apgynusi laisvės siekį Sausį, Tauta  buvo apgauta. Aš buvau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą 1991 metų rugsėjį. Atvažiuodavo delegacijos iš įvairių miestų. Žmonės buvo nusivylę dėl to, kad bolševikai vėl kelia galvas, tačiau ne visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai norėjo su jais kalbėtis, ką nors paaiškinti, net į Parlamento vidų  daugelio neįsileido. Aš ir Zita Šličytė, kaip ir daugelis kitų, išeidavome į lauką, prie dar stovėjusių barikadų, pasikalbėti su žmonėmis, bet padėti jiems beveik niekuo negalėjome.

         Kartą atvažiavo būrys panevėžiečių. Jie kalbėjo, mitingavo, tačiau niekas į juos nekreipė jokio dėmesio. Tada jų paklausiau: „Kiek turite laiko?“ Atsakė: „Tris valandas.“ Na ir dainuokite tris valandas, pasakiau, gal dainos paveiks stipriau už kalbas.

Per prabėgusius metus nedaug kas pasikeitė. Štai dabar, kai rašau šias eilutes, jau pradėta rengtis 2014 metų prezidento rinkimams. Mane ir kitus patriotus skaudina, kad kandidatų ieškoma (ir randama) tik tarp buvusių komunistų. Gėda! Kur užaugusi jaunoji karta? Vieni futbolo stadionuose laužo kėdes, kiti kuriasi ar ieško darbo Anglijoje, Airijoje.

      Vaikščiodamas Dublino gatvėmis vis girdėjau kalbant lietuviškai, net žemaitiškai. Tame mieste gyvena 50 tūkstančių lietuvių. Laikiau Mišias Šv. Andriejaus bažnyčioje. Į jas susirinkdavo iki 400 lietuvių, o į renginius pasiuntinybėje ateidavo gal 80. Tai kuri vieta svarbesnė? Stovi pasiuntinybėje gražus policininkas. Ką jis ten saugo? Geriau Lietuvos valdžia mokėtų algą kunigui, nes vienas dirbdamas, kaip dabar, nieko nespėja.

Prieš karą Lietuva sugebėdavo net į Pietų Ameriką nusiųsti kunigą, mokėti jam algą, jei tik to reikėdavo. Airijoje vien kelionei sugaištama daugybė laiko, nes ji labai toli nusidriekusi iš pietų į šiaurę, o keliai siauri, vingiuoti. Būtinai turėtų dirbti bent du kunigai, dar geriau – aštuoni. Juk lietuviai įsikūrę net keturiolikoje kolonijų. Tas vienintelis kunigas keturias dienas dirba airiams, tris – lietuviams, nes kitaip neturėtų ko valgyti ir kur gyventi. Aplankiau mokykloje lietuviukus, pabendravome, susidraugavome. Ėmė prašyti manęs lietuviškų knygelių. Grįžęs nupirkau knygų už 800 litų, o pašte iš manęs pareikalavo dar tiek.

       Dabar kunigų prireikia tik prieš rinkimus, kad paskatintų žmones teisingai balsuoti, o kitu laiku jie pamirštami.

    Labai gerai, kad šioje knygoje sudėti ir Parlamento gynėjų, ir barikadų statytojų prisiminimai. Būtina kiekviena tinkama proga prisiminti garbingus žmones, patriotus, laisvės kovotojus, didvyrių darbus. Mums reikia ne tik žodžių, bet ir gražių pavyzdžių.

O drąsos ir šiandien prireikia. Iš tikrųjų padarėme klaidą, palikę komunistų teismą Dievui. Net ir labai svarbiuose renginiuose nematome aukštųjų valdžios atstovų. Dabar sirguliuoju, todėl įvykius stebiu daugiau per televiziją. Per pastarąsias Vėlines TV reportaže nemačiau, kad premjeras būtų dėjęs gėles prie Laisvės kovotojų kapų, tik mačiau, kad aplankė kolaborantų kapavietes.

            Kodėl stengiamasi ištrinti tautos atmintį? Per 700 000 Lietuvos piliečių patyrė raudonųjų okupantų žiaurumą, tremtį, kalėjimus, tardymus. O tiriamasis darbas vyksta per lėtai. Iki šiol nežinome, kur užkasti tūkstančių nužudytųjų palaikai, nesudaryti visų nužudytųjų sąrašai. Iki šiol nepaskelbta, kad Maskvoje buvo sušaudyta per šimtą lietuvių patriotų. O kur dar sušaudytieji Gorkio kalėjime?

           Įvairiose vietose buvo nužudyta 17 tarpukario Lietuvos ministrų (dar 13 buvo ištremti į kitas respublikas ir visi žuvo, manyčiau, iš bado). 2012 metais su Lietuvos Sąjūdžio pirmininku Rytu Kupčinsku (aš – Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių sąjungos vardu) kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Prašėme viešai paskelbti nužudytų tarpukario Ministrų kabineto narių sąrašą, įvertinti jų auką valstybiniais apdovanojimais, parodyti, kad tėvynainiai juos prisimena ir gerbia. Tais pačiais metais ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba tuo pačiu klausimu kreipėsi į Prezidentę, kitus valdžios pareigūnus. Atsakymo nėra. Vilniaus sąjūdininkų priimtame nutarime stebimasi, kad Lietuvos valstybinės institucijos prižiūri daugybėje miestų ir miestelių esančias okupantų karių ir kolaborantų statulas, paminklines lentas. Šiame nutarime reikalaujama, kad prie atitinkamų ministerijų būtų pritvirtintos Atminimo lentos su nužudytų ministrų pavardėmis, o prie Ministrų Tarybos pastato – Atminimo lentos nužudytiems Nepriklausomos Lietuvos įvairių laikotarpių ministrams pirmininkams. Ir Prezidentūroje, Katedroje, Seime būtina pagerbti visas komunizmo ir nacių aukas.    

             Dabar patriotai neturi teisės tylėti. Jei nesipriešinsime, mūsų istorija vėl bus falsifikuojama, gatvės, mokyklos ir net miesteliai gali būti pavadinti kolaborantų, vykdžiusių tautos genocidą, vardais. Kadaise Lietuvos SSR Aukščiausiojoje Taryboje buvo siūlyta Vilnių pavadinti Černiachovsku – Rytprūsiuose žuvusio generolo Ivano Černiachovskio garbei. Visi deputatai tylėjo, tik rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis atsistojo ir pasakė: „Atvažiavęs į sostinę lietuvis nežinos jos pavadinimo.“ Komunistinė valdžia nusileido, Vilnius išsaugojo savo vardą. Ir dabar, laisvoje Lietuvoje, tenka kovoti už vardus, už laisvės kovotojų garbę, už Tautos atmintį.

          Okupantų sunaikintą materialinį turtą atstatysime, bet komunistai paveikė žmonių protus - nebeįstengiama mąstyti, įvertinti ir gerbti tautos didvyrių aukos, suvokti savo atsakomybės, atskirti grūdus nuo pelų. Kaip apsidžiaugiau 1990 metų sausį išgirdęs, kad paprastas Kuro aparatūros gamyklos darbininkas Zenys Lisauskas išdrįso parodyti gamykloje apsilankiusiam SSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui iš anksto parengtą plakatėlį, kuriame aiškiai buvo parašyta, jog lietuviai siekia visiškos nepriklausomybės. Va, pamaniau, dar yra Lietuvoje drąsių žmonių. „Visai visiškos?!“ – nepatikėjo sekretorius. Zenys jam pareiškė gimęs laisvoje Lietuvoje, laisvoje norįs ir numirti. O kai jam atėjo laikas mirti, 2009 metais, palydėjau jį į kapines, laikiau savo garbės reikalu atsisveikinti su šiuo didžiu lietuviu. Laidotuvėse dalyvavo apie 30 žmonių.

        Keistai susiklosto istorija. Po sekretoriaus ir Zenio susitikimo praėjo lygiai metai. Ir štai 1991-ųjų sausį M. Gorbačiovas jau teiraujasi, ar daug žmonių susirinko ginti Lietuvos Parlamento. Labai labai daug?! Vadinasi, negalima pulti, bus per daug aukų.

          Reikia atgaivinti Tautos atmintį, pagerbti didvyrius ir imti kurti Lietuvos rytojų.

Visi  žinome, kad barikados prie Parlamento buvo statomos priešui sulaikyti. Žmonės rinkosi prie Parlamento jo ginti. Barikadas išardė. Žmonės išsivaikščiojo. Mažą dalelę barikadų sudėjo į muziejų. Vargu ar prie jų dar rinksis žmonės.

 

Design by Joomla