Pastovus masiškas pornografijos, seksualinio palaidumo, homoseksualizmo, kontracepcijos, abortų, eutanazijos ir gender ideologijos propagavimas yra didelė grėsmė mūsų civilizacijai.

Už demoralizacijos propagavimą yra atsakingi konkretūs asmenys, besiva­dovaujantys gender ideologija, kuri yra jų intelektualinis įrankis. Gender yra ne filosofijos kryptis, o primityvi ideologija. Filosofija, kaip mokslas, yra nešališkas ir nekompromisinis tiesos ieškojimas. O gender ideologija neieško tiesos, tik tar­nauja tam tikros grupės interesams.

Tai teigiu visiškai atsakingai, kaip profesionalus filosofas, kuris žino šim­tus Įvairių filosofijos krypčių. Pažvelgus į gender ideologiją iš istorinės perspektyvos aiškiai pastebima, kad ji visiškai - absurdiška, paniekinanti žmogaus loginį mąstymą ir pažinimą.

Iš tiesų ši ideologija yra intelektualinė katastrofa, bet tai netrukdo jos išpažinė­jams pastoviai ją propaguoti universitetų katedrose, masinio informavimo prie­monėse ir stengtis paveikti visuomenę. Vokietijoje jau yra apie šimtas gender kate­drų. Lenkijoje jų yra keliolika. Studen­tai mokosi tokių absurdiškų dalykų kaip kadaise marksizmo ir leninizmo, kuriuos šiandien laikome nusikalstamu absurdu.

Nors daug žmonių priima ir išpažįsta šią ideologiją, tai neįrodo jos teisingumo. Panašiai daug vokiečių, įskaitant intelek­tualinio elito atstovus, tikėjo nacizmu ir Hitleriu. Daug Vakarų išskirtinių inte­lektualų tikėjo komunizmu ir marksizmu, rėmė tokius nusikaltėlius kaip Leninas, Stalinas. Egzistuoja tam tikri mechaniz­mai, kuriems veikiant dalis žmonių lei­dosi apkvailinami ir savo noru pasidavė nusikalstamai ideologijai.

Gender ideologijos ištakos

„Gender ideologijos“ terminas nurodo esminį jos fundamentą, pagrindinę aksiomą. Žodis genderanglų kalboje reiškia daiktavardžio giminę - vyriškoji, moteriškoji ar nekatroji. O žodis „sek- sas“ reiškia lytinį tapatumą. Sąvokai gen­der ideologijos šalininkai suteikė naują reikšmę - lytis ir seksas. Pasak jų, žodis genderdabar turi reikšti lytį, bet apibrėžtą, nustatytą kultūriškai. Gender ideologijos pagrindinė tezė - tvirtinimas, kad žmo­gaus lytis yra pirmiausiai apibrėžiama kultūriškai, kad lytis yra ne įgimta, o sukuriama auklėjimo, įkultūrinimopro­ceso metu ir priimant tam tikrus parengtus pavyzdžius. Pagrindinė šios ideologijos aksioma: vyru ar moterimi ne gimstame, bet tampame per auklėjimą, per savo pasirinkimus ir per seksualinius pomė­gius. Pagal seksualinius pomėgius ir polin­kius jie išskiria net šešias ar aštuonias lyties rūšis. Kai kurie gender ideologai net sado-mazochistinius polinkius apibūdina kaip lytį. Anot gender ideologijos šalininkų, lytis yra kažkokia kultūrinė fantazija.

Pavyzdžiui, jeigu dabar sutartume, kad moterys bus vyrai, o vyrai - moterys, vals­tybinės institucijos privalėtų pripažinti mūsų sprendimą. Kai kuriose valstybėse jau egzistuoja teisinės galimybės, kad net be operacijos ir medicininių tyrimų, pavyzdžiui, tiesiog remiantis kokio nors vyro tvirtinimu, jog jis save laiko mote­rimi, nes suprato, kad yra moteris, visi turi tai pripažinti (sakykime, privalo j j įleisti į moterų tualetą...). Žvelgiant iš filosofi­jos istorijos perspektyvos tai yra grynas absurdas. Ir tai netrukdo pagal šią absur­dišką gender ideologiją kurti naują visuo­menės tvarką (to kai kurie trokšta).

Gender ideologija yra ateistiško proto dirbinys, parodantis jo išskirtinį skur­dumą. Viešpats labai vienareikšmiškai kalba apie žmones, kurie dėl savo kaltės yra ateistai: „Juk iš prigimties kvaili buvo visi žmonės, kurie gyveno Dievo nepa­žindami ir kurie, matydami gerus daly­kus, nepajėgė pažinti Kūrėjo.<...> Juk iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas. “(Išm 13, 1. 5).

Jeigu Dievas yra, viskas iš Jo kyla ir pas Jį sugrįžta, tai tvirtinimas, kad Dievo nėra, yra kažkokia fundamentinė prota­vimo klaida. Tai lyg suklysti sprendžiant matematines lygtis, - jas telieka išbraukti, nes klaida kartojasi visose eilutėse. Pasa­kyti, kad Dievo nėra, kai Jo dėka egzis­tuojame, panašu į tai, lyg negimęs kūdikis motinos įsčiose imtų sakyti, kad jo mama neegzistuoja. Tai - akivaizdus absur­das. Panašioje padėtyje atsiduria ir ateis­tas, kuris gyvena tik todėl, kad Dievas jį pašaukė būčiai, palaiko jo buvimą, o jis sako, kad Dievo nėra, ir stengiasi statytis gyvenimą be Dievo. Ateizmas yra egzis­tencinė ir intelektualinė katastrofa. Gyve­nimas tikėjimu, kad Dievo nėra, tikėjimu, kuris žeidžia žmogišką pažinimo logiką, yra iš tiesų kažkas baisaus. Būna, kad intelektualinė klaida atsiranda dėl žinių stokos ar klaidingos informacijos. Vis dėlto ateizmas dažnai yra nuodėmingo gyvenimo, nenoro atsiversti ir pripažinti savo kaltę pasekmė.

Neturėtume pamiršti šėtono buvimo ir veikimo, to, kad jis gundo ir traukia žmogų nusidėti. Palaimintasis Jonas Pau­lius II dažnai primindavo, kad šėtonas yra realiai egzistuojanti asmenybė: „Savo laisvos valios aktu atmesdamas tiesą apie Dievą, šėtonas tampa kosminiu melagiu ir melo tėvu(Jn 8, 44): pats gyvena radi­kaliame Dievo neigime ir drauge sten­giasi primesti šį tragišką melą apie Gėrį, kuris yra Dievas, kūrinijai, kitoms pagal Dievo paveikslą sukurtoms būtybėms, ypač žmonėms“ (1986 m. rugpjūčio 13 d. katechezė).

Dramatiška gėrio ir blogio kova, kuri vyksta mūsų gyvenime, iš tiesų yra mir­ties ir gyvenimo kova. „Geri dalykai ir blogi, gyvybė ir mirtis, neturtas ir turtai ateina iš VIEŠPATIES. Išmintis, suprati­mas ir Įstatymo pažinimas, meilė ir dori takai ateina iš VIEŠPATIES. Klaida ir tamsybė buvo sukurtos kartu su nusidėjėliais; blogis pasensta kartu su besididžiuojančiais piktu. VIEŠPATIE S dovana pasilieka su teisiaisiais; jo malonė neša tvirtą sėkmę.“(Sir 11, 14-17).

Trečios galimybės nėra

Esame nuostabiai sukurti. Žmogų galima sulyginti su šv. Mišių taure: kaip ji yra padaryta, kad prisipildytų Viešpaties kraujo, t. y. vertingiausio, tauriausio šiame pasaulyje dalyko (todėl stengiamasi taures padaryti kuo gražesnes, tauriųjų metalų), taip ir kiekvienas iš mūsų buvo sukurtas, kad būtų pripildytas Dievo. Toks yra mūsų gyvenimo tikslas ir prasmė. Teisingi yra žodžiai, kad visa kūrinija tėra Dievo nuolatinio atsidavimo mums akimirka. Dievas mus sutvėrė, kad mums atsiduotų, o ne kad padarytume kokią nors karjerą, užsidirbtume pinigų, patirtume kokių nors malonumų. Viskas gera tiek, kiek padeda mums keliauti pas Dievą. Jeigu leidžiame Jėzui Kristui pri­pildyti mus Savo malonių, Šventosios Dvasios, tuomet įgyvendiname pagrin­dinį savo būties tikslą, ir žemėje atsiveria dangus. Mirtis vėliau bus tik perėjimas į gyvenimo pilnatvę danguje. Toks yra Dievo planas mūsų gyvenimui. Bet Die­vas yra džentelmenas, jis neverčia, o myli, taigi suteikia mums laisvę. Jeigu užsi- spirsime ir sakysime Dievui „Ne“, jeigu gyvensime kaip išpuikę egoistai, neno­rintys turėti nieko bendra su Dievu, Jis gerbs mūsų sprendimą. Tai yra amžinojo pasmerkimo pamatas.

Jei nesame susivieniję su Jėzumi ir neturime Šventosios Dvasios, patys vieni neatsilaikysime prieš šėtoną. Būsime lyg kūdikis prieš sunkiasvorį boksininką. Neturime jokių šansų. Būsime sugniuždyti.

Krikščionišku požiūriu yra tik dvi žmonių kategorijos: turintys Šventąją Dvasią ir turintys piktąją dvasią. Tertium non datur- trečios galimybės nėra. Yra žmonės, kurie darė gera ir tik gera, kėlėsi iš nuodėmių, grūmėsi su jomis ir gailė­josi dėl jų. Tai - žmonės, pripildyti Dievo Dvasios. Kiti daro bloga ir tik bloga, o gėrį - tik netyčia arba siekdami dar dides­nio blogio, - jie turi piktąją dvasią.

Kartais savęs klausiame, kodėl koks nors žmogus vienaip ar kitaip kalba ir elgiasi. Girdint kai kurių politikų ar žur­nalistų, akiplėšiškai meluojančių, nie­kinančių ar užgauliojančių žmones, kalbas jų įžūlų elgesį galima paaiškinti tik šėtono įtaka! Žmonės, parsidavę melui ir nuodėmei, tarnauja šėtonui. Ateistai, taip pat netikri krikščionys, praradę malonę ir išdavę Jėzų, atsidavę šėtono valdžiai, atlieka baisius veiksmus. Reikia tai atsi­minti žvelgiant į istoriją. Tik tuomet galė­sime ją gerai suprasti ir paaiškinti, nes iš tiesų dalis žmonių gyvena tarnaudami šėtonui. Būtent žmonės, atsidavę nuodė­mės ir blogio jėgoms, yra piktų idėjų ir veiksmų šaltinis mūsų pasaulyje.

Profesorius Lešekas Kolakovskis (Leszek Kolakowski), vienas žymiausių Lenkijos filosofų, kovojęs su krikščio­nybe, vėliau susižavėjo ja ir Kristumi, buvo labai sąžiningas žmogus, išgyve­nęs įstabią pažiūrų evoliuciją: buvęs mirtinas krikščionybės priešas tapo jos aistringu gerbėju. Pirmiausiai jis patikėjo velnio buvimu, paskui - Dievu. Sąžinin­gai ieškojęs tiesos, L. Kolakovskis tapo pagrindiniu ateizmo kritiku, gyvenimo pabaigoje ryžtingai kritikavo gender ide­ologiją ir homoideologiją, kuri yra pirmo­sios dalis. Turėjo plačių filosofijos žinių, pasižymėjo puikiu intelektu, tad galėjo parodyti gender ideologijos ir marksizmo panašumus. Būtent jis (šalia Aleksandro Solženycino), kaip pagrindinis mark­sizmo kritikos tėvas, blaiviai žvelgda­mas į tai, kas vyksta pasaulyje, teigė, kad pagrindinė blogio priežastis yra vel­nio buvimas ir veikimas. L. Kolakovskis daug rašo apie Dievą, bet ir apie velnią kaip realią būtybę. Būdami krikščionys, privalome prisiminti perspėjimą: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplin­kui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų bro­liams plačiajame pasaulyje. “(1 Pt 5, 8-9).

Tai žinodami, negalime savo gyve­nimo laikyti tingiu pasivaikščiojimu, nes tai - kova tarp gėrio ir blogio.

Neįmanoma šiame pasaulyje gyventi ramiai ir palaimingai. Kiekvienas iš mūsų yra nusidėjėlis, kai kurie nusideda net panieka Dievui, todėl čia, žemėje, rojaus niekada nebus.

Jei nekovosime su nuodėme, tap­sime blogio belaisviais. Mūsų gyvenimas žemėje yra pažymėtas nesibaigiančios kovos, nes šiame pasaulyje grumiasi Dievo tarnai ir velnio tarnai. Galima išvesti analogiją su mūsų kūnu, kuriame vyksta nuolatinė kova: kasdien mus puola milijonai, milijardai virusų ir bakterijų, todėl mūsų kaulų čiulpai pagamina mili­jonus, milijardus baltųjų kūnelių, kurie su jais kovoja. Kova už gyvybę mūsų gyslose, arterijose, raumenyse vyksta 24 valandas per parą. Pralaimėję šią kovą, peršalame, sergame gripu, tuberkulioze arba dar kuo nors rimtesnio, mirštame. Nuolatinė kova, kuri vyksta mūsų kūne, yra gyvenimo sąlyga. Panašiai yra ir dvasiniame lygme­nyje, kuriame esame nuolat puolami virusų ir baisių bakterijų - pagundų, kvailų min­čių, žinių trūkumo, blogų polinkių. Esame puolami ir iš išorės: šiuolaikinė poli- > tika ir žiniasklaida yra blogiausių dvasi­nių idėjų ir dvasinių virusų inkubatorius. Jei nesiginame nuo to, nekovojame, tuo­met užsikrečiame, dvasiškai susergame ir mirštame.

Kodėl nekenčia?

Viena baisiausių visuomenės dvasi­nių ligų yra gender ideologija. Ją galima pavadinti XXI amžiaus AIDS, dvasiniu AIDS. Jei kas juo užsikrėstų, mirtų, ir būtų sunku jam padėti. Kadangi gender ideologiją kuria ateistai, tai paaiškina jų agresyvumą krikščionių atžvilgiu, kalbė­jimą iš aukšto, paniekinančiai ir su nea­pykanta. Jų pasisakymuose sunku įžvelgti elementarią pagarbą pašnekovui, ką jau kalbėti apie meilę. Jie mus nuolat užgau­lioja, apie mus, krikščionis, kalba kaip apie pusgalvius, kad esame atsilikę tam­suoliai. Smerkia kalbėjimą su neapykanta, o patys taip kalba. Jeigu pasakysime vieną jiems nepriimtiną sakinį, tai...

Jei pasakytume jiems nepatinkantį sakinį, esame nurašomi, laikomi atsi­likėliais, homofobais. Esame tiesiog stumiami į pusžmogių kategoriją, į visuo­menės užribį kaip iš viso neverti dalyvauti (reikštis) visuomeniniame gyvenime. Atkreipkime dėmesį, kad tiksliai taip buvo elgiamasi su žydais. Jei esi žydas, esi pašalinamas iš visuomenės. Pirmiausiai žodinis puolimas, sunkinantis gyvenimą visuomenėje, paskui sunaikinimas. Gen­der ideologijos išpažinėjai, nors ir labai puola fašistus, patys elgiasi lyg fašistai: pavyzdžiui, negerbia mūsų teisių daly­vauti visuomeniniame gyvenime, ypač trukdo prieiti prie žiniasklaidos. Nėra demokratijos, jei nėra lygių teisių naudo­tis žiniasklaidos laisve. Kam nors atsakyti teisę naudotis žiniasklaida reiškia neleisti dalyvauti demokratijos procese. Žinias­klaida daro tokią didelę įtaką žmonėms, kad nėra demokratijos ten, kur trūksta teisingo pasidalijimo skirtingomis pasaulėžiūromis žiniasklaidoje. Bet žinome, kad tam tikros visuomenės grupės yra iš viso pašalinamos iš žiniasklaidos aki­račio, faktiškai išstumiamos iš demokra­tijos proceso ir politinio gyvenimo. Jei žiniasklaidos priemonės perteikia tik libe­ralią pasaulėžiūrą ir remia tik tą politinę partiją, su kuria susitapatina, toks elge­sys neleidžia žmonėms gauti visą infor­maciją, pažinti tiesą ir atitinkamai laisvai pasirinkti. O suklaidintus žmones lengva vesti bet kuria kryptimi. Panašiai pasi­elgė nacistinė žiniasklaida, kuri vokie­čius nuvedė prie Stalingrado ir atgal. Tai nėra paprastų žmonių kaltė, nes jų žinios ribotos, jie užsiėmę darbu, šeima ir tiki tuo, ką žiniasklaida perteikia per spaudą, radiją ir televiziją. Jeigu gender ideo­logai perims pagrindines žiniasklaidos priemones, pamažu ims formuoti žmo­nių suvokimą, o po to perims valdžią ir pinigus. Taip pasinaudojant žiniasklaida galima visiškai valdyti visuomenę. Tiks­lus šio proceso įvardijimas - nusikaltimas, Konstitucijos laužymas, nes niekas neturi teisės užvaldyti visą žiniasklaidą. Tai - paprasčiausias kelias į totalitarizmą, dik­tatūros link, nes daug asmenų išmetama iš visuomenės, iš visuomeninio gyvenimo.

Kodėl jie taip daro?

Ateistai yra įsitikinę, kad žmonės yra ne Dievo vaikai, o protingesni gyvūnai (žvėrys). Save jie laiko protingiausiais gyvūnais, o mus, krikščionis, katalikus - evoliucijos atliekomis, kuriuos galima išjuokti, pašalinti, uždaryti psichiatrinėse ligoninėse ar kalėjime, gal kada nors ir užmušti. Todėl taip lengva daryti abortus, eutanaziją, nes gyvuliams (gyvūnams) tokius dalykus daro... Paprasčiausiai rei­kia suvokti ateistinio mąstymo šaknis.

Žmogui suvokti reikia pažinti jo atsi­radimo kilmę, pasaulėžiūrą. Žinant, kad ateistai visus laiko protingesniais gyvū­nais, mums lengviau suvokti jų elgesį. Kodėl žudomi negimę vaikai, sunkiai ser­gantys ir seni žmonės? Nes taip elgiamasi su gyvūnais. Bet tokių komunizmo aukų, iš esmės tikinčių žmonių, priskaičiuo­jama apie 150 milijonų. Nacizmas, kurio šaknys šėtoniškos ir kultinės, išžudė apie 50 milijonų, kurių dauguma - krikščionys. Didžiausi visų laikų nusikaltėliai turėjo vieną bendrą savybę - nekentė Kristaus ir Katalikų Bažnyčios, todėl žudė krikščio­nis. Reikia suvokti, kokie žmonės stovi už gender ideologijos, ko galima iš jų tikė­tis. Iš tikrųjų negalima tikėtis nei gailes­tingumo, nei malonės. Jie iš tiesų nenori užmegzti dialogo, tik mums viešpatauti. Tokios yra šios kovos priežastys. Išryškėja nauja totalitarizmo rūšis: ateistinė gender ideologija uzurpuoja žinojimo pilnatvę. Jų išpažinėjai nežino, kas yra nuolanku­mas. Nepripažindami Dievo buvimo, yra įsitikinę, kad jie priklauso patys sau...??? Save jie laiko išmintingaisiais, o krikščio­nys jiems tėra kažkokie „gyvūnai“ (kai kurie taip kalba). Iš tikrųjų jie mus, krikš­čionis, laiko gyvūnais, nes į žmones ir pasaulį žvelgia per ateistinę prizmę. Susi­duriame su jų nenoru užmegzti su mumis tikrą dialogą, geidimu turėti visišką val­džią, perimti politinę valdžią ir pagal jų ideologiją sukurti naują žmogų. Būtent čia labai išryškėja panašumas į ankstes­nes totalitarines ideologijas, daugiausia į marksistines. Labiausiai tai atsisklei­džia tikinčių žmonių pašalinimu iš debatų, siekiu visiškai užvaldyti žiniasklaidos ir politines priemones. Naudojant prievartą siekiama bet kokia kaina perimti valdžią. Norima didelėms visuomenės grupėms neleisti naudotis žiniasklaida, - tai prieš­tarauja Konstitucijai, yra nusikaltimas ir didelis niekingumas.

Gender ideologija absoliučiai prieš­tarauja mokslui, kertasi su šiuolaikiniais tyrimais ir žmogaus lytiškumu. Jei ide­ologija priešinga mokslui, atmetamas mokslas. Elgiamasi taip, kaip elgėsi Sta­linas, kalbėjęs, kad daugiausiai žmonių bus Sibire, kai jis taip sugalvojo ir supla­navo... Tai siaubinga, todėl turime tam pasipriešinti. Aš turiu ypač daug žinių apie tai, kaip gender ideologai meluoja ir manipuliuoja: tokie žmonės iš tikrųjų yra pavojingi.

Kun. hab. dr. Darius Oko

"Mylėkite vieni kitus", 2014 m., Nr.2, 19-22 psl.