2012 metais nužudyta 12 pastoracijos darbuotojų
„Fides“, Romoje veikianti tarptautinė katalikiška žinių agentūra, prasidėjus naujiesiems pristatė per pastaruosius kalendorinius metus nužudytus pastoracijos darbuotojus, mirusių ne natūralia mirtimi, o nužudytų smurtiniu būdu. Pagal žinias, sukauptas per 2012 metus, buvo nužudyta iš viso 12 pastoracijos darbuotojų – dešimt kunigų, viena vienuolė i viena pasaulietė.
"Fides“ pažymi, kad jau ketvirti metai iš eilės kai daugiausiai pastoracijos darbuotojų buvo nužudyta Amerikos žemyne, kuriame šiemet kraują praliejo šeši kunigai. Antroje vietoje seka Afrikos žemynas, kuriame buvo žudyta trys kunigai ir vienuolė. Trečioje – Azija, kur žuvo vienas kunigas ir viena pasaulietė.
„Fides“ atkreipė dėmesį, kad nužudytųjų sąraše ne tik misionieriai „ad gentes“ siaurąja prasme, o visi pastoracijos darbuotojai, kurie mirė nuo smurto. Sąraše nekalbama apie kankinius, bet kaip apie „liudytojus“, kad nebūtų daromas poveikis galimam Bažnyčios vertinimui minimų asmenų atžvilgiu, bet ir todėl, kad kartais turima nedaug žinių apie jų gyvenimą ir mirties aplinkybes.
Didžioji dauguma 2012 metais nužudytų pastoracijos darbuotojų mirė per bandymus apiplėšti. Kai kurie užtiko vagis savo namuose ir jų kūnai buvo surasti su žiaurumo ir kankinimų žymėmis. Kiti buvo užpulti gatvėje.
Kun. David Donis Barrera, 70 metų amžiaus, parapijos klebonas Gvatemaloje, buvo užpultas ir nudurtas po nesunkaus eismo įvykio, kilus ginčui su keliavusiais kitu automobiliu.
Kun. Jenaro Aviña García, 63 metų amžiaus, parapijos klebonas Meksikoje, buvo nužudytas savo namuose ankstų rytą atidaręs klebonijos duris nežinomam asmeniui.
s. Liliane Mapalayi, Jėzaus ir Marijos meilės seserų kongregacijos Kongo demokratinėje Respublikoje vienuolė, buvo mirtinai subadyta durklu būdama įprastinėje savo darbo vietoje: savo kongregacijos mokykloje, kurioje dirbo buhaltere.
Kun. Anastasius Nsherenguzi, 43 metų amžiaus, Tanzanijos kunigas, buvo sunkiai sužeistas Didįjį Penktadienį ir mirė po paros nieko nepasakęs. Po mirties paaiškėjo, kad grįžtantį po Mišių kunigą nužudė keli susiginčiję jaunuoliai, kuriuos kunigas bandė išskirti. Vienas akmeniu trenkė jam į galvą.
Kun. Luigi Plebani, 62 metų amžiaus, italas iš Brešios vyskupijos, misionierius ir „fidei donum“ buvo nužudytas Brazilijoje. Jis buvo surastas pakartas namuose su pleistru užklijuota burna.
Kun. Valentin Eduardo Camale, 49 metų amžiaus vienuolis, turbūt vagių itin žiauriai sumuštas Mozambike, kongregacijos misijos stotyje.
Kun. Pablo Emilio Sanchez Albarracin, Kolumbijos Bažnyčios dvasininkas, buvo užpultas parapijoje per apiplėšimą. Sunkiai sužeistas kunigas mirė ligoninėje po trijų dienų.
Katalikas maronitas, libanietis, kun. Elie Gergi al-Makdessi, 50 metų amžiaus, buvo nužudytas per apiplėšimą, už 10 km nuo Beiruto. Jis buvo pasmaugtas, paskui paskandintas.
Kun. Teodoro Mariscal Rivas, 45 metų amžiaus, klebonas Meksikoje. Surastas nužudytas klebonijoje, su surištomis rankomis ir kojomis, maišu ant galvos.
Kun. Bruno Raharison SJ, Madagaskaro katalikų Jono XXIII kongregacijos ekonomas, buvo nužudytas per bandymą apiplėšti kelyje.
Conchita Francisco, 62 metų amžiaus pasaulietė, buvo nušauta priešais Bongao katedrą, pietų Filipinuose, kur daug visuomeninės įtampos dėl regione veikiančių musulmonų sukilėlių, piratų, teroristų ir nusikaltėlių.
Kun. Eduardo Teixeira, 35 metų amžiaus, buvo nužudytas per apiplėšimą Brazilijoje. Tik prieš trejus mus priėmęs šventimus kunigas atidavė vagišiui piniginę, tačiau kai sėdosi atgal į automobilį buvo nušautas.
Išvardyti dvylika asmenų nepadarė nieko stulbinančio, neišgarsėjo žiniasklaidoje; jie paprasčiausiai liudijo ėjimo su Jėzumi grožį, ėjimo ten, kur jis pašaukė paliudyti krikščionybę.
Sąrašai, kuriuos kasmet skelbia „Fides“ yra provizoriniai ir prie jų būtina pridėti sąrašą tų asmenų, apie kuriuos gal niekad nebus galima nieko sužinoti, gal net vardo, kurie visuose pasaulio pakraščiuose kenčia ir gyvybe sumoka už tikėjimą į Kristų. (Vatikano radijas)
Lietuva. Stasys Santvaras
Stasys Santvaras. Lietuva.
Vardas, kuriuo mes vadinam ir visada turėtumėm vadinti daugelį šio gyvenimo gražiausių dalykų, - yra Lietuva.
Žemės grumstas, iš kurio saulėn pažvelgė gyvybe atspindintis diegas, mums yra Lietuva.
Audrų neįveikiamas ąžuolas, bitėm dūzgianti liepa, gėlių ir medžių pumpurai, kurie amžiais skelbia sugrįžtantį pavasarį, yra Lietuva.
Lakštingalos daina upių atkrantėse mėnulio sidabru aplietame vidurnakty, meilės ilgesiu ir laime persotinta paukščių giedama simfonija, ta svaiginanti ir niekur kitur nepakartojama girių giesmė - yra Lietuva.
Tėvo ir motinos pastogė, kurioj mes pažinom žemės ir žmogiškosios širdies šilimą, - yra Lietuva.
Kriaušių, obelų ir vyšnių sodai, žiemkenčių ir vasarojų laukai vasaros kaitroj alsuoją, kaip akim neaprėpiami žalių marių plotai, - yra mūsų tėvų darbu ir meile išpurenta, žaliuojanti ir žydinti Lietuva.
Šaltas ir skaidrus šaltinio vanduo, tekąs žemės gyslom, lyg mūsų kraujas, yra Lietuva.
Nemunas, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė ir kiti nuostabiais reginiais pasidabinę vandenys - yra mūsų godų šalis Lietuva.
Kaimai, dvarai, viensėdžių sodybos, senobinės pilys ir piliakalniai, tai regimi liudininkai to būdo, kuriuo ilgus amžius gyveno Lietuva.
Ar sulauksim Naujojo Lietuvos Atgimimo?
Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi..
1934 metais buvo sumanyta Lietuvoje įrengti Nežinomo kareivio kapą. Kadangi tikroji Lietuvos sostinė buvo okupuota, valdžia nutarė Nežinomo kareivio kapą įrengti Kaune, prie karo muziejaus. Sumanymo pradininkas buvo Karo sanitarijos viršininkas_.qenerolas V.Nagevičius. Laidojimo iškilmės buvo numatytos kariuomenės dieną- lapkričio 23-ją
Nuo 1928.06.30 Žuvusiųjų ir mirusiųjų karių kapams tvarkyti komisijos sekretoriumi dirbo didelis Lietuvos patriotas, Vyr. kariuomenės štabo spaudos darbuotojas, kapitonas Petras Jakštas. Jam ir buvo pavestas visas šių iškilmių organizacinis darbas.
Pirmiausiai reikėjo organizuoti palaikų atgabenimą Buvo_nuspręsta palaikus paimti iš Červonkos kapinių Latvijoje. Čia Ilūkstės apskrityje, 1919-1920 metais vyko aršios Nepriklausomybės kovos su priešais, žuvo Lietuvos kariai. 1931 metais.vadovaujant tam pačiam kapitonui Petrui Jakštui, buvo surinkti įvairiose vietose užkasti karių palaikai ir perlaidoti į kalines. Červonkos kapinėse 1931 m. birželio 19 d. buvo palaidota 30 nežinomų karių savanorių. Birželio 28 d. įvyko iškilmingas pastatyto kryžiaus šventinimas ir pamaldos už žuvusius karius. Ant kiekvieno kapo pastatytas kryželis su užrašu "nežinomas kareivis". 1932m. spaliomėn. 2 d. Červonkos kapinėse iškilmingai atidengtas įspūdingas paminklas. Viršuje stilizuoti spinduliai, Lietuvos simbolis Vytis ir žuvusio kario atvaizdas.
Bažnyčia, globalizmas ir nacionalinė valstybė
Andrius Martinkus
Užrašas ant patobulinto McDonald'o sumuštinio: "nes kūdikiai yra skanūs". Iš funnyjunk.com
Vytautas Radžvilas komunizmo ir demokratijos ginčą pavadino „šeimyniniu ginču“, nes „modernusis globalizmas ir komunizmas yra du dalyko, kuris vadinamas Apšvietos projektu, variantai“. Apšvietos projektas buvo grindžiamas prielaida, kad „šviečiant“ liaudį įmanoma patobulinti pačią žmogaus prigimtį. Tačiau yra viena kliūtis. Tai – „prietarai“, kurių pagrindinė skleidėja yra Katalikų Bažnyčia. Neatsitiktinai pirmas bandymas realizuoti Apšvietos projektą – Prancūzijos revoliucija – buvo kartu ir pirmas tokio masto proto vardu vykdytas išpuolis prieš Bažnyčią. Kitas, dar pretenzingesnis, bandymas buvo 1917 metų Rusijos revoliucija ir komunistinis homo sovieticus kūrimo užmojis. Žlugus komunizmui, pats Apšvietos projektas niekur nedingo. Priešingai, konkuruojantis jo variantas, Šaltojo karo metu eksploatavęs „demokratijos“, „liberalizmo“, „laisvės“, „kapitalizmo“ ir kitas etiketes bei tapatinamas su „Vakarais“, netekęs varžovo, netruko pasinaudoti monopolininko teikiamais pranašumais. Šis variantas, rūpestingai slėpdamas savo tikrąją prigimtį, ir toliau operuoja – reikia pripažinti, sėkmingai – senomis etiketėmis. Tačiau jo grėsmę suvokiantys pasaulinių procesų stebėtojai jam įvardinti turi atskirą terminą – „globalizmas“.
Skaityti daugiau: Bažnyčia, globalizmas ir nacionalinė valstybė
- Vatikano II Susirinkimas ir komunizmas
- Šv. Kalėdų sveikinimai
- Sveikina Panevėžio Vyskupas Jonas Kauneckas
- KREIPIMASIS Į LIETUVIŲ TAUTĄ
- ŽEMĖ NEMOKA VERKTI
- Žemė - tautos gyvybingumo šaltinis
- Tikėjimas ir Bažnyčios reforma
- Bendroji popiežiaus audiencija, 2012 m. lapkričio 7 d.
- Generolas P. Plechavičius
- Kunigas Bronius Laurinavičius – Lietuvos didvyris (1913-1981)
Puslapis 16 iš 22