KUN. STASYS YLA
Jau nuo pat pirmo puslapio knyga pabrėžia savo glaudų ryšį su Lietuvos istorija. Viršelį puošia įspūdinga medžio graviūra, vaizduojanti Nukryžiuotąjį, su dedikacija: „MINDAUGO KRIKŠTUI IR NUŽUDYMUI PRISIMINTI“. Taip kiekvieno tikinčiojo asmeninis tikėjimo aktas susiejamas su pirmuoju karališkuoju Lietuvos „Credo“. Pratarmėje kunigas S. Yla paaiškina, kad šis maldynas buvo sumanytas kaip atsakas į naujų kartų poreikius, siekiant atnaujinti ir papildyti senesnį, nors ir labai brangintą,
Didįjį Šaltinį. Įkvėptas po Pirmojo pasaulinio karo sustiprėjusio liturginio sąjūdžio, autorius siekė „Bažnyčios liturgiją priartinti žmogui įvairiuose jo gyvenimo momentuose“.
Knygos struktūra yra apgalvota ir logiška. Kaip nurodo pats autorius, maldyną sudaro trys pagrindinės dalys:
Liturgija: Beveik trečdalis knygos skirta liturginiam laikui – sekmadienio ir dialoginėms Mišioms, maldoms iš mišiolo ir brevijoriaus, pritaikytoms liturginiams metams.
Pamaldumo būdai: Kita dalis apima įvairius bendruomeninius ir asmeninius pamaldumo praktikavimo būdus, tokius kaip Atgailos psalmės, tradiciniai Graudūs verksmai, Kryžiaus kelias, Rožinis ir litanijos.
Žmogus ir jo dvasiniai rūpesčiai: Paskutinis trečdalis telkiasi ties tikinčiojo gyvenimu įvairiose bendruomenėse – profesijoje, šeimoje, mokykloje, organizacijoje, tautoje ir visoje žmonijoje.
Tikiu Dievą išsiskiria ne tik savo išsamumu, bet ir ypatingu lietuviškumu. Čia randamos maldos ne tik į visuotinius šventuosius, bet ir į Lietuvos globėjus, ypač šv. Kazimierą. Itin jautriai atliepiamas ir tautos likimas – įtrauktos maldos, mininčios Tautos išsklaidymo dieną (birželio 15-ąją), ir maldavimai už pavergtą Tėvynę. Knyga tampa dvasiniu ryšiu su Lietuva, įamžindama maldas, skirtas garsioms Lietuvos Marijos šventovėms: Aušros Vartams, Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai. Maldyno turinį praturtina ir lietuvių literatūros klasikų – Maironio, Bernardo Brazdžionio, Vytauto Mačernio – eilės, kurios organiškai įsilieja į maldų audinį.
Knygos kontekstą atspindi ir priedai. Išpažinties formos, pateiktos ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbomis, liudija, kad leidinys buvo skirtas plačiai po pasaulį išsibarsčiusiai diasporai.
Apibendrinant galima teigti, kad Tikiu Dievą yra kur kas daugiau nei maldynas. Tai dvasinis palikimas, atspindintis lietuvių tautos tikėjimą, istoriją ir kultūrinę savimonę. Savo metui tai buvo nepaprastai svarbus leidinys, stiprinęs išeivijos dvasią ir palaikęs gyvą ryšį su Tėvyne. Šiandien jis išlieka vertingas ne tik kaip pamaldumo šaltinis, bet ir kaip reikšmingas istorinis dokumentas, liudijantis apie nepalaužiamą lietuvių tautos tikėjimą ir viltį.
TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS. PARENGĖ KUN. STASYS YLA
- Išsami informacija
- Peržiūros: 35945
MALDYNAS
PARENGĖ
KUN. STASYS YLA
IŠLEIDO MARIJONAI
Nihil obstat
Rev. John Stankevičius
Censor Librorum
Imprimatur
Albert Gregory Meyer
Archbishop of Chicago
March 13, 1964
Kalbinė pagalba prof. Pr. Skardžiaus
Medžio graviūros dail. Jono Tričio
Spaudė “Draugo” sp. Chicagoje, III.
Išleido Tėvai Marijonai
Copyright by Stasys Yla 1964
Šiuo maldynu daromas naujas žingsnis, nes po Didžiojo Šaltinio neturėjome panašaus maldų telkinio. Didysis Šaltinis kvėpė mūsų liaudžiai tikėjimo stiprybę apie pusšimtį metų ir išlaikė gyvą meilę savam žodžiui. Bet naujom kartom jis nebetiko. Joms patenkinti leista mažesnės, suprastintos maldaknygės. Susiaurėjusi maldų apimtis siaurino ir tikėjimo akiračius. Tai pajutę, pradėjom vėl pasigesti ko nors platesnio.
Maldynų tradicija krikščioniškose tautose yra sena. Bet jų plėtojimo charakteris ilgą laiką buvo tas pats arba panašus savo turiniu. Naujas persilaužimas įvyko tik su liturginiu sąjūdžiu, kuris gyviau ėmė reikštis po pirmojo did. karo. Atėjo ir naujas, religiškai pagilintas laiko bei vietos prasmės suvokimas ir tautos, kaip kristinės bendruomenės, pergyvenimas.
Nauji maldynai siekė Bažnyčios liturgiją priartinti žmogui įvairiuose jo gyvenimo momentuose, taip pat suderinti maldoje visa, kas Dievo pašvęsta kasdieniame gyvenime. Malda pasidarė ne vien pamaldų dalykas, bet viso žmogaus gyvenimo atspindys ir kartu jo ryšys su Dievu.
Liturginis sąjūdis skatino domėtis ir naudotis mišiolėliu. Rūpintasi jį versti į gimtąsias kalbas ir pritaikyti atskiriems atvejams. Tačiau mišiolėliai nepakeitė maldynų, nes pirmųjų vartojimą ribojo mišių auka, o antrųjų reikalavo įvairios pamaldos bažnyčiose bei maldinės progos šeimose, organizacijose, asmeniniame gyvenime. Suderinti abu reikalavimus viename leidinyje pasirodė neįmanoma. Vieni nė nebando derinti, kiti deda prie mišiolėlio trumpiausias būtinas maldas arba prie maldyno būtiniausius mišių tekstus.
Šis maldynas turi vienas ištisines mišias ir vienas dialogines, taip pat mišių maldas privačiai vartosenai. Be to, panaudota daug kitų mišiolinių ir breviorinių maldų, ypač laiko maldose ir liturginiuose metuose. Tai apima beveik trečdalį viso maldyno. Kitas trečdalis pašvęstas įvairiems pamaldumo būdams, kurių vieni skirti bendruomenei, kiti asmeniškiems atvejams. Paskutinis maldyno trečdalis telkiasi ties žmogum ir jo dvasiniais rūpesčiais profesijoj, šeimoj, mokykloj, organizacijoj, parapijoj, tautoj ir žmonijoj.
Maldyno paskirstymas ir visa sistema kūrėsi pamažu, beruošiant ir beleidžiant mažesnes maldaknyges. Reikėjo tik visa tai išplėtoti ir atbaigti. Darbas užtruko vis dėlto eilę metų — tobulinant, lyginant, derinant, gražinant kalbą, nes malda ne kasdienis žmogaus žodis Dievui.
Panaudota medžiaga iš įvairių šaltinių čia žymima numerėliais. Bet sunku būtų sužymėti daugelio talką patarimais, vertimais, tikslinimais, giesmių tobulinimu. Visiems, kurie “sirgo” su rengėju, kad tik maldynas išeitų geresnis ir pilnesnis, šioj vietoj tariamas didelis ačiū. Paskutinis ačiū leidėjams ir jų atstovui kun. Alb. Spurgiui, pasiėmusiam išvesti šį darbą viešumon.
Norėčiau lenkti galvą Didžiojo Šaltinio rengėjams. Jų darbas buvo tikras įkvėpimas, nors ir ne medžiaga, ir ne pakopa šiam naujam maldynui. Didžiausio įkvėpimo teikė nepakartojamas istorinis įvykis, nuo kurio prasidėjo mūsų tautos “Tikiu Dievą”. Pirmas karališkas Mindaugo Credo, įsiūbavęs tautos dvasią nerimui ir ilgesiui, tolydžio augdamas, dabar žengia į aštuntą savo šimtmetį. Jam pasotinti maldynas išsiskleidė turiniu ir prasitęsė į šimtus lapų.
Tegu Dievas laimina tuos, kurie šiuos lapus sklaidys ir jais alsuos.
Kun. Stasys Yla
1964 rugsėjo 8.
DEDIKACIJA
Pirmas krikšto vandens lašas,
nukritęs tau ant galvos, karaliau,
tebevilgo tautos širdį.
Pirmas tavo kryžiaus ženklas,
pirmas “Tikiu Dievą”
buvo pradžia maldos,
kurią per amžius kalbės mūsų tauta.
Pirmas tavo kraujo lašas,
kritęs krikštyton žemėn,
ir tautos kankinių kraujas
liudija Dievą — karalių Karalių.
Malda yra širdies,
ne lūpų dalykas,
todėl kai meldies
tebūna daug meilės
ir nedaug žodžių.
Šv. Augustinas
Prieš melsdamasis
paruošk savo širdį
ir nebūk kaip žmogus,
kuris Dievą gundo.
Sir. 18, 23
Ne balsas, bet atodūsiai,
ne triukšmas, o meilė,
ne arfa, o širdis
teskamba Dievui.
Lūpos teseka mintį,
mintis tesiekia Dievo.
Užrašas Šv. Domijono bažnyčioj Asyžiuje
Visa, ko tik prašysite
maldoje tikėdami, gausite.
Mat. 21, 22