Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

O aš jums sakau.

„Pasakyta seniesiems: neužmušk... o aš jums sakau: kiekvienas, kurs užsirūstins prieš savo brolį, kaltas bus teismo; o jei kas pasakytų savo broliui: Raka — bus pašauktas atsakyti prieš Sinedrioną (tarybą); ir jei kas pasakytų broliui: kvaily,— kaltas bus pragaro ugnies“. Jėzus eina ligi kraštutinumo. Neprileidžia nė galimumo užmušti; nenori nė manyti, kad atsirastų žmogus, galįs užmušti brolį. Net sužeisti jį. Neįsivaizduoja net sumanymo ar noro užmušti. Vienas užsidegimo momentas, vienas paniekos žodis, vienas įsižeidimo prasiveržimas prilygsta užmušimą. Neaiškios ir žemos dvasios tipai pasakys: perdėjimas. Nes nėra ten didingumo, kur nėra perdėjimo, tariant, entuziazmo. Jėzus turi savo logiką ir neklysta. Žmogžudystė tėra paskutinis tam tikro jausmo pasireiškimas. Nuo pykčio pereinama prie įžeidžiančių žodžių, nuo blogų, piktų žodžių prie blogų veiksmų, prie muštynių, prie užmušimo. Tad neužtenka uždrausti galutinąjį veiksmą, išorinį, medžiaginį veiksmą. Pastarasis esti tik išsiveržimo momentu vidujinių pajėgų, kurios padarė jį neišvengiamą. Tad piktą reikia užgniaužti pačioje pradžioje; sudeginti neapykantos šaknis, kurios išaugina užnuodytus vaisius pačioje jų sėkloje.

Achilas, Pelėjaus sūnus, tas pat Achilas, kuris užsidegė pykčiu, nes jo gulovę paveržė, ir kuris prie žuvusio priešo lavono maldauja Dievus, kad galėtų tapti žmogėdra, kad galėtų įleisti dantis į tą kūną, Achilas, kreipdamasis į savo sidabruota koja motiną, sakė:

O! nuo Dievų ir žmonių ateik mirtinga kova, sykiu su tulžimi, kuri taip paveikia, kad net šalčiausiai galvojančio žmogaus, užsidega rūstybė! Daug saldesnė už tirpstantį burnoje medų, rūstybė, kuri žmogaus krūtinėje smilksta ir prasiveržia aikštėn dūmų pavidalu.

Achilas, po draugų žudynių, mirus brangiausiam draugui, pastebi, pagaliau, ką reiškia rūstybė, kai ji atsipalaiduoja sudeginusi visas kliūtis, kad net išlieti kraujo upeliai negali jos užgesinti. Žino tai anas užsirūstinęs didvyris, bet nepasitaiso, neatsiverčia. Ir savo kerštingumą prieš žmonių Karalių tik- dėl to atmetė, kad pagiežos ugnį galėtų išlieti ant užmuštojo Hektaro lavono.

Rūstybė yra kaip ugnis: galima ją užgniaužti, kol yra tik kibirkštis. Vėliau esti pervėlu. Visai teisingai Jėzus pasmerkė pirmą įžeidžiantį žodį lygiai su žmogžudyste. Kai visi išmoks užgniaužti įžeidimus jų pradmeny ir susivaldyti nuo keiksmų,, nebebus tarp žmonių nesantaikos žodžiais ar veiksmais, o žmogžudystė bus vienintelis šiurpus atsiminimas mūsų žiaurumo senovės laikais.

„Girdėjot jūs, kad buvo sakoma: Nesvetimoteriauk. Bet aš jums sakau: kad kiekvienas, kuris žiūri į moterį geisdamas jos, jau svetimoteriauja su ja savo širdyje“.

Jėzus ir čia nesustojo ant medžiaginio įvykio, kuriam teikia reikšmės grubūs žmonės. Nuolat jis pakyla nuo kūno prie sielos, nuo patraukimo prie valios, nuo matomo dalyko prie dalykų nematomų. Medį sprendžiame iš jo vaisių, bet sėkla sprendžiama pagal medžio.

Blogybė, kurią mato visi, esti pervėlai tepastebima. Savo subrendimo momente darosi nebeišvengiama. Nusidėjimas yra šašas, kuris ūmai persprogsta, tačiau jis nebūtų atsiradęs visai, jei kraujas būtų buvęs apvalytas nuo nedoro ūpo.

Kai vyras paviliojo kitam vyrui moterį ir abu pageidauja vienas antro, išdavimas yra pilnas, svetimoterystė papildyta, ar eis ar neis kartu į patalą. Vyras, vesdamas moterį, prisiekia ne vien kūnu, bet ir siela būti ištikimas. Jei moters siela jam prarasta, prarastas yra brangiausias dalykas, ir praradimas mažesnės vertės dalyko gali būti nepakeliamai skaudus, tačiau tai dar nėra esminis praradimas. Užpulta moteris ir išžaginta, jai nesutinkant, pašaliečio žmogaus, kurio nemyli, nėra svetimoterė. Sprendžiamuoju veiksniu yra pasiryžimas, jausmas. Kas nori būti švarus, turi susivaldyti nuo paprasto pageidimo. Kadangi geismu degąs žvilgsnis, pirmą kartą nesuvaldytas, grįžta antrą kartą; nuo žvilgsnių greitai pereinama prie žodžių, prie pasibučiavimų, o meilė, kaip žinoma ir Pragare, nė vienam iš įsimylėjusiųjų nedovanoja.

Mąstyti, svajoti, pageidauti neištikimybės jau yra neištikimybė; tas tik, kas pirmą giją nukerpa, galės išvengti didelio apgaulingo tinklo, kuris gimsta iš pirmo žvilgsnio, ir kurio net mirtis vėliau negali perplėšti. Ir Jėzus pataria tuč tuojau išlupti akį ir mesti ją nuo savęs, jei piktybė iš akies yra kilusi, ir nukirsti ranką, jei ranka yra papiktinimo priežastis. Patarimas, kuris sukelia pykčio bailiams ir net drąsuoliams, patarimas baisus, kaip absoliuto logika. Nors kartais ir silpnabūdžiai žmonės, kai gangrena pradeda plėstis, liepia nupiauti sau rankas ir kojas, arba kai skaudulys pradeda keltis viduriuose, yra pasiryžę perrėžti sau pilvą, kad tik išsigelbėtų. Bet tai liečia kūno išgelbėjimą; norint išsaugoti sveiką sielą be kurios kūnas yra tik beprasmiška mėsos mašina, kiekvienas pasiaukojimas atrodo kaip baidyklė.

„Girdėjot taip pat pasakymą seniesiems: neduosi netiesios priesaikos... O aš jums sakau, kad bendrai neprisiektumėt, nei dangum, nes tai yra Dievo sostinė, nei žeme, nes tai yra jo kojų atrama; nei Jeruzale, nes tai yra didelio Karaliaus miestas. Nedarysi priesaikos savo galva, nes negali nė vieno plauko pakeisti į baltą ar juodą; tačiau jūsų kalba tesie: taip, taip; ne, ne; kas tą pereina, yra kilę iš pikto.

Kas teisingai prisiekia, tas bijo; kas kreivai prisiekia, tas išduoda. Pirmasis mano, kad valdžia, į kurią kreipiasi, gali jį nubausti; antrasis yra apgavikas, kuris kitų tikėjimą išnaudoja, kad tuo būdu lengviau juos apgautų. Abiem atvejais prisiekavimas yra nedoras darbas. Kai toks bejėgis padaras, kaip žmogus, šaukiasi kaž kurios aukštesnės galios, kad ji būtų liudininkė ir sprendėja niekinguose ginčo dalykuose; prisiekti savo galva, ar savo vaikų galvomis, negalint net mažiausios dalelės savo pavidalo pakeisti, net mažiausios kūno dalelės, yra niekam vertas iššaukimas ir piktžodžiavimas. Kas sako visumet teisybę, ne bausmių bijodamas, bet iš prigimto sielos liepimo, tam nereikia griebtis priesaikos. Beveik visumet prisiekiama bloga valia ir nepatarnaujama net tam, kad būtų duotas tobulas įsitikinimas tiems, kurie bent išoriniai pasitenkina. Daug daugiau pasaulio istorijoj buvo sulaužytų priesaikų, negu išlaikytų, ir tas, kurs iškilmingai prisiekia, galvoja apie tai, kaip ją sulaužys.

„Pasakyta buvo seniesiems: gerbk tėvą ir motiną... O  a š j u m s  s a k a u: kas myli tėvą ar motiną daugiau negu mane, nėra manęs vertas“. To dar maža: „Jei kas eina pas mane, ir neapkenčia savo tėvo ir motinos, ir žmonos, ir vaikų, ir brolių, ir seserų, pagaliau net savo gyvenimo, negali būti mano mokinys“. Ir čia taip pat senovės įsakymas, kuris naujus žmones riša su senaisiais pagarbos ryšiais, labai griežtai pakeičiamas.

Jėzus nepasmerkia sūnaus meilės, bet nurodo jai pritinkamą vietą, kuri nėra pirmaeilė, kaip kad senovės žmonės samprotaudavo. Aukščiausia meilės išraiška, skaisčiausia meilė yra tėvo meilė. Tėvas myli sūnuje ateitį, naujenybę; sūnus myli tėvo praeitį, senatvę. Bet Jėzus ateina pakeisti senovės, sugriauti senus palikimus; paklusnumas tėvams, užsidarymas papročiuose ir šeimos gyvenime yra užtvara pasaulio atsinaujinimo kelyje. Visai žmonijai rodyti meilę yra kaž kas kilnesnio, negu meilė tiems, kurie mums davė gyvybę; visų žmonių išganymą reikia statyti nepalyginti aukščiau, negu pasišventimą šeimynai, susidedančiai iš keleto asmenų. Norint daugiau pasiekti, reikia mažiau apleisti. Parankiau būtų mylėti tik savuosius tokia meile, labai dažnai priverstina bei nuduota, ir pasikliauti ja, kaip pateisinimu, nieko kito nemylėti. Tačiau kiekvienas, kas savo gyvenimą pašventė kaž kam aukštesniam, kas stovi aukščiau už jį, kokiam nors dideliam sumanymui, kuris paima visą žmogų ir visas jo valandų minutes užpildo ligi paskutiniosios, kas nori visatai gyventi, visatos dvasia persiėmęs, tas turi paneigti, o jei to dar neužtenka, atmesti visiems bendrus jausmus. Kas nori būti tėvas gilia ir dieviška prasme, net ir be gamtinės tėvystės, tas negali būti tik sūnus. Leiskite mirusiems laidoti mirusius“.

Senajame Įstatyme, ypač įstatymo daktarų padavimuose, buvo šimtai įsakymų kūno švarumui palaikyti. Smulkmeniškų įsakymų, įkyrių, sudėtingų be jokios esminės žemiškos arba dangiškos prasmės. Tačiau Farizejai šitų padavimų laikymą laikė beveik svarbiausia religijos prasme. Nes mažesnis vargas yra išplauti taurę, negu apiplauti savo sielą. Negyviems daiktams užtenka lašelio vandens ir sklypelio drobės iššluostymui; o sielai reikia meilės ašarų ir valios liepsnos.

„Ne tai, kas į žmogaus burną įeina žemina žmogų, bet tai, kas iš burnos išeina žmogų pažemina“ ... Nesuprantat jūs, kad visa tai, kas iš lauko į žmogų įeina negali jo pažeminti, kadangi tai neįeina į širdį, bet į vidurius, ir viskas išeina į atmatas?.. Bet tai, kas iš žmogaus burnos išeina, tas žemina žmogų; nes iš vidaus, t. y., iš žmonių širdžių, išeina blogos mintys, svetimoterystės, vagystės, užmušimai, paleistuvavimai, gašlumai, nedorybės, apgaulės, neapykantos, pavydai, šmeižtai, išdidumas, kvailystės“.

Šulinio ar šaltinio vandens maudyklė, apeiginė, kūninė maudyklė neatleidžia nuo nepalyginti būtinesnės vidujinės maudyklės, ir geriau valgyti prakaituotomis, nešvariomis rankomis, negu atstumti alkstanti brolį nuplautomis trijuose vandenyse rankomis.

Mėšlai išeina iš kūno, išnyksta duobėje ir nutręšia sodus ir laukus. Bet daug yra gerai pasipuošusių ponų, kurie pilni yra ligi gerklės kitokios rūšies trąšų, kad sykiu su žodžiais išsiveržia iš lūpų dvokimas, nors dažnai plaunamos ir perplaunamos jų burnos. Šitos rūšies mėšlai nenuteka grioviais į požemius, bet užteršia kitų gyvenimą, užkrečia orą, suteršia net nekaltuosius. Nuo šitų žmonių atmatų turime būti toli, nors jie ir dvylika kartų plautųsi per dieną; nieko nepadės odos valymas, kai iš širdies veržiasi niekšingos mintys. Išeinamųjų vietų valytojas, jei tik nieko blogo nemano, yra nepalyginti švaresnis už turtuolį, kuris maudosi kvepiančiame vandenyje marmurinėje tynėje, svajodamas apie naujus paleistuvavimus arba puotavimus.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2663531
Design by Joomla