Prieš akis prezidento rinkimai. Iš spaudos aišku, kad į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per šiuos 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos. Ir begėdiškai pretenduoja į prezidento postą. Iš dabartinių laikraščių matosi ne tik kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tie, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti šituos žmones į Lietuvos valdžią yra pažeminimas Lietuvos laisvės kovotojų: politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus.

Skaityti toliau: Lietuva pavojuje...

MYKOLAS KRUPAVIČIUS.

JONAS BASANAVIČIUS-

DIDIS TĖVYNĖS MEILĖS MOKYTOJAS 

Amerikos Lietuvių Jaunimui.

Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę,
Kame nuo amžių tėvai gyveno...
Mylėk jos kalbą, senovės būdą,
Jos girių kvapą, žaliąsias pievas...
Mylėk prabočių kapus garbingus,
Kur amžiais ilsis tėvynės sūnūs...

Mylėk, Jaunime, savo tėvynę, kaip yra mylėjęs mūsų tautos kilnusis tėvas, jos žadintojas ir patriarchas a. a. dr. Jonas Basanavičius. Mylėk karštai, visa savo jauna širdimi, atsidėjęs, pasišventęs, pasiaukojęs, dirbdamas jos garbei ir gerovei. Mylėk nežiūrėdamas kur esi gimęs, kur gyveni, kur dirbi. Kai gimimo ar gyvenimo vieta Tau nepakeičia motinos - ji visur ir visada ta pati ir tik viena palieka, taip lygiai nepaisant to kur gimei ir kur gyveni tėvynė palieka ta pati ir tik viena. Kaip myli savo motiną — ar ji varguose ar pertekliuj gyvena, ar sveika ar suliegusi, ar jauna ar pasenusi, taip mylėk ir savo tėvynę Lietuvą kokia ji bebūtų, kaip ji begyventų.

Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!
Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga ar varguose visados tu miela!
Atminimais taip gausinga ir brangi kaip siela!

Šie mūsų kilnaširdžio tautos dainiaus — Maironio žodžiai tebūnie Tau gyvenimo keliarodžiu ir nuolatiniu Tavo širdies ir proto vadovu.

Skaityti toliau: JONAS BASANAVIČIUS- DIDIS TĖVYNĖS MEILĖS MOKYTOJAS / M.Krupavičius

SPAUDĖ DRAUGO SPAUSTUVĖ
4545 W. 63rd St., Chicago 29, Ill.
1958 m.

MANO

PASAULĖŽIŪRA 

kultūrininkų pasisakymų

RINKINYS

Redagavo

D R. JUOZAS PRUNSKIS

LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

Aplankas dail. Jono Pilipausko

ĮŽANGOS ŽODIS

Šiuo leidiniu darome bene pirmąjį lietuvių bandymą duoti mūsų kultūrininkų minties antologiją. Jos pagrindinis reikalas dvejopas: 1. duoti šio ypatingo — tėvynės okupacijos ir tremties — laikotarpio mūsų intelektualų, pasakytume, minties skersinį pjūvį, ir tuo būdu pasitarnauti mūsų kultūros istorijai, 2. paryškinti mūsų gyvenimo prasmės gaires tremtyje atsidūrusiai mūsų tautos daliai, ypač priaugančiai kartai; tai bus leidinio uždavinys tautos pedagogikos srityje. Šis leidinys norėtų būti lyg savotiška idėjinė injekcija į kovojantį lietuviškąjį tremties organizmą, kad mūsų dėmesys nebūtų mobilizuotas medžiaginių gėrybių pasiūlos, bet kad daugiau telktumės apie didžiuosius žmonijos ir tautos idealus, kurie palaikys mūsų ryžtą ir priduos svarumo visoms didžiosios mūsų laisvės kovos pastangoms.

Skaityti toliau: MANO PASAULĖŽIŪRA Redagavo Dr. Juozas Prunskis

Mykolas Krupavičius

ATSIMINIMAI 

LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

Aplankas dail. Vytauto Virkau

Spausdino Draugo spaustuvė, 1972 m.

Skaityti toliau: Mykolas Krupavičius ATSIMINIMAI

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS
1985 M.

LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC.
2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629

GELBĖJIMAS TREMTINIŲ
IŠ MASKVOS LETENŲ 

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų Sąjungai džiūgaujant pergale (atsiekta daugiausia JAV pagalba), Maskvai ėmė labai rūpėti pabėgėlių didelis skaičius vakaruose. Iš vienos pusės — tie pabėgėliai labai daug žinojo apie komunistinės diktatūros prievartą ir galėjo paskleisti daug neigiamos jiems propagandos įvairiose pasaulio šalyse, o iš kitos pusės — karo metu žuvus tiek daug Sovietų Sąjungos vyrų, o reikiant vykdyti plačius atsistatymo darbus, bus reikalinga darbo jėga, net ir vergų darbų lageriuose.

Maskvai nebuvo perdaug sunku pakankamai nesiorientuojančius ar reikiamai Europos žmonėmis nesirūpinančius vakariečių vadus palenkti savo užmojams ir išsiderėti priverstinę pabėgėlių repatriaciją.

Skaityti toliau: GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ / Juozas Prunskis

STASYS YLA

VARDAI IR VEIDAI 

MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE

NUO MAŽVYDO LIGI SKVIRECKO

LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

NAMES AND FACES

IN LITHUANIAN CULTURAL HISTORY
by STASYS YLA

Aplankas dail. Telesforo Valiaus

Spausdino “Draugo” spaustuvė, 1973 m.
4545 West 63rd Street
Chicago, Illinois 60629

PRATARMĖ

Gyvename tokį tautinės buities laikotarpį, kuris vienu atžvilgiu dramatiškas, kitu — labai kūrybiškas. Kūrybinė dinamika reiškiasi nuostabiu gajumu net pačiose nepalankiausiose sąlygose. Betgi palankių sąlygų stokojome ir savo valstybės dienomis — tolimesnėj ir artimesnėj praeity. Daugiau dėmesio, kaip ir kituose kraštuose, buvo skiriama buitiniams, politiniams, ekspansijos arba gynybos reikalams. Nežiūrint to, kultūrinis gyvenimas brendo ir tolydžio vystėsi. Brendo atskiromis proveržomis, kurios nuo XVI a. vidurio kristalizavosi į sąjūdžius savai raštijai kurti, kalbai vystyti, švietimo lygiui kelti, savai praeičiai tyrinėti. Tose pastangose išaugo eilė ryškių asmenybių, kurių vardai ir veidai, o kartu ir vargai, mums vis dar per mažai pažįstami.

Be jų mūsų tauta vargiai būtų taip subrendusi kultūriškai ir pasiekusi dabartinio išsiskleidimo. Didele dalimi jie padėjo įveikti ir tuos sunkius bandymus, kurių mūsų istorijoje yra buvę nemaža. Kai gniuždavo politiniai ir kariniai vadai, iškildavo moraliniai, kultūriniai.

Kultūros žmonių vaidmenį sunku aptarti ir išskirti nuopelnais, nes ne visi kultūros vyksme dalyvauja tuo pačiu polėkiu. Vieni meta kultūros apmatus, kiti juos ataudžia. Vieni kultūros gyvenimą dinamina, kiti palaiko aukštumoje. Vieni ir kiti grumiasi su svetimybėm ir menkavertybėm. Kultūra bręsta kontrastų ir kovos keliu, ir tai ypač ryšku mūsų tautos atveju. Kultūros žmonių 'profilis leidžia pajusti gyvą tautos pulsą.

Mūsų istorijoje kultūros žmonių galerija yra plati ir spalvinga — sunku net pasirinkti, dar sunkiau grupuoti. Vieni jų už mūsų asmeninio patyrimo bei pažinimo ribų, kiti šiapus. Įdomu žvalgyti vienus ir kitus, nors “pagautum” tik jų veido kertelę, apčiuoptum siluetą, aprėžtum pakenčiamus rėmus jų portretui.

Teko žvalgytis toje galerijoj ilgesnį laiką, rankioti medžiagą, viešai atsiliepti vienų ar kitų sukakčių proga. Ir žvalgyta dviem požiūriais — istoriniu ir psichologiniu. Istorinei įžvalgai naudota įvairi medžiaga. Jos dalis — dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, asmeninė kūryba — leido, arba gundė pavartoti ir psichologinį spektrą.

Šiuo rinkiniu norėta, be kitko, prasklaidyti kai kurias miglas, susiklosčiusias laiko bėgyje, aptemdžiusias platesnį mūsų kultūrinės raidos akiraty

Autorius

Skaityti toliau: VARDAI IR VEIDAI / Stasys Yla

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS. 1908
(1875-1911)

STASYS YLA

M. K. ČIURLIONIS 

KŪRĖJAS IR ŽMOGUS

Skaityti toliau: M.K. ČIURLIONIS KŪRĖJAS IR ŽMOGUS / Stasys Yla

ATEITININKŲ VADOVAS

ATEITININKŲ

VADOVAS 

PARENGĖ

STASYS YLA

Antroji „Vadovo“ laida.
Išleido Ateitininkų Federacija —
Knygos autoriaus atminimui pagerbti

Spaudė „Draugo“ spaustuvė Chicago, Ill.
1983

Kun. Stasys Yla, (1908—1983)

„Vadovo“ autorius, ilgametis Ateitininkų
Federacijos dvasios vadas.

Skaityti toliau: ATEITININKŲ VADOVAS / Stasys Yla

STASYS YLA

ŽMONĖS IR ŽVĖRYS

DIEVŲ MIŠKE 

KACETO PERGYVENIMAI

I M M A C U L A T A

Viršelis ir titulinis lapas dailininko P. Osmolskio
Skyrių pradžios piešiniai kacetininko A. Kantvilo
Stutthofo planas kacetininko dipl. inž. P. Naručio
Stutthofo nuotraukos, rastos po karo stovyklos komendantūroj, perspaustos iš leidinio German crimes in Poland, vol. II, Warsaw 1947.
Spauda N. Pr. Seserų spaustuvės, Putnam, Conn.
Išleista 1951 m.

JIE SĖDĖJO TAMSYBĖJE IR BE ŠVIESOS,

SURIŠTI SKURDU IR GELEŽIMI.

JIE ALKO IR TROŠKO,

JŲ GYVYBĖ SEKO JUOSE.

IR TIE, KURIUOS VIEŠPATS IŠVADAVO

IŠ PRIEŠO RANKOS, KLAIDŽIOJA TYRUOSE,

VIENATVĖJE, NERASDAMI KELIO

Į GYVENAMĄ MIESTĄ.

PSALMĖ CVI

SUNKU kalbėti apie buvusias spygliuotas užtvaras. Žmogus vis lieki jautrus tam, kas išgyventa. Dar sunkiau kalbėti apie žmones, kurie už jų buvo. O ten buvo žmonės. Žmonės žvėrių rankose. Žvėris norėjo juos palaužti ir sunaikinti, bet jų dvasia nesidavė priveikiama.

Žmonės keitėsi ir už spygliuotų vielų; kitaip keitėsi negu žmogus - žvėris norėjo. Nekaltus ir kankinamus keitė kančia, kaip ji keičia kiekvieną žmogų arba sulaužo. Palūžo nemaža ir ten, bet daugumas atsilaikė — pajėgė atsispirti juos gniuždžiusiam žvėriškumui. Visiems gi liko įspaustas įsitikinimas, kad senoji vidurio, patogumų, seklumo, gal geraširdiško naivumo dvasia — pamažu gniūžta savo menkume. Liko ir pasibaisėjimas nežmoniškąja dvasia.

Skaityti toliau: ŽMONĖS IR ŽVĖRYS DIEVŲ MIŠKE / Stasys Yla

NEGESINKIME AUKURŲ 

VYSKUPAS VINCENTAS BRIZGYS

Brooklyn — — — — — — — — — — — — 1959

NIHIL OBSTAT:

       Admodum Revdus Dnus Joannes Balkunas
              Censor Deputatus
              Bruklyni die XXIX Octobris 1958

IMPRIMATUR:

       Bryan Josephus McEntcgart, D.D.
              Episcopus Bruklyniensis.
              Brooklyni die XXX Octobris 1958

Spaudė Tėvų Pranciškonų Spaustuvė
Brooklyn, N. Y.

Yra asmenų, kurie savo buvimu visur skleidžia malonią jaukumą.

Yra asmenų, kurie savo auka kelia žmonijos dorą, mokslą, kultūrą.

Yra asmenų, kurie, baigę gyvenimą, paliko didvyrių ar šventųjų atminimą ir vardą.

Už jų visų, dažnai paslėpta paprastume ir nežinioje, yra šeima, o tie asmens yra tik vienas jos galybės spindulėlių.

Ši darbą skiriu pagerbti tas Lietuvių tautos šeimas, iš kurių išaugo mūsų tautos tradicijos ir charakteris, iš kurių išaugo asmens švietę per šimtmečius savo tautai dorovingumu, idealizmu, savo auka už tautos išsilaikymą, laisvę ir jos kilnumą.

Skaityti toliau: NEGESINKIME AUKURŲ / Vysk. Vincentas Brizgys

T U R I N Y S

I.    MOTERYSTĖS ESMĖ

1. Kas yra moterystė ................................... 4
2. Moterystės ir šeimos kilmė .......................... 4
3. Moterystės rūšys ...................................  7
4. Moterystės tikslai .................................  7
5. Moterystės prigimtis ...............................  8
6. Krikščionių moterystės charakteris ................. 14

II.    ATSKIRI KLAUSIMAI

1. Krikščionių moterystės sudarymo forma .............. 16
2. Moterystės kliūtys ................................. 17
3. Moterystės pasėkos ................................. 19
4. Kuo moterystė esminiai skiriasi nuo kitų sutarčių .. 20
5. Moterystės kilnumas ................................ 21
6. Ar eiti moterystėn ar vienam pasilikti ............. 23
7. Šeima — tautos likimo lėmėja ....................... 25
8. Pasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ................. 26
9. Civilinė santuoka .................................. 28

Vyskupas Dr. V. Brizgys

Moterystė   

1947

Skaityti toliau: Vyskupas Dr. V. Brizgys Moterystė

2013-10-25

Atviras laiškas Europos Sąjungos patarėjui ponui Т. Hammarberg‘ui

Praėjusį pirmadienį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hammarberg‘ui. Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai ir armėnai, stačiatikiai, musulmonai ir apaštaliniai armėnai. Laiškas tapo viena iš pagrindinių Gruzijos žiniasklaidos temų ir sukėlė sumaištį netradicinių Gruzijos vertybių propagandistų tarpe. Siūlome tinklapio Православие.Ruskaitytojų dėmesiui pilną šio laiško vertimą.

***

Gerbkite mūsų tradicijas!

Ponas Tomai!

Mes susipažinome su Jūsų pranešimu dėl žmogaus teisių situacijos Gruzijoje ir norime atsakyti į tą jo dalį, kurioje jūs kalbate apie mūsų nacionalines ir religines mažumas ir kažkodėl tame pat kontekste – apie teisę į seksualinio ištvirkavimo propagandą.

Skaityti toliau: Gerbkite mūsų tradicijas!

Sveiki, tautiečiai. Šiandien nuo pat ryto ieškojau mūsų patriotinėje spaudoje (ir vis tik „Lietuvos Ryto“ kalendoriuje radau mažytę užuominą!) nors menkiausios žinutės apie tai, kad

1991 metų vasario 11-ąją mažutė, bet labainarsi, mūsų šiaurinė sesutė ISLANDIJA, pirmoji Valstybė pasaulyje, išdrįso de jure pripažinti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę!

Ačiū Tau, narsioji Sese. Ir labai prašome, atleisk mums, kad pamiršome Tau šiandien už tai padėkoti. Nes Tavo palaikantis TAIP lyg galingas ledlaužis tuomet pralaužė baimės ledus ir sušildė mūsų širdis. Gi didžiosios pasaulio valstybės mus išdrįso pripažinti tik po žlugusio Rugpjūčio pučo Maskvoje. Tu buvai pradininkė, Tu tikėjai mumis. Taip jau būna, kad per savo rūpesčius kartais nepastebime labiausiai mums padėjusio geradario ir už jo gerus darbus pamirštame padėkoti, nes atrodo, kad taip ir turi būti. Dar kartą AČIŪ Tau. Jeigu ne Tavo pasiaukojama drąsa, kažin ar kitos valstybės būtų ryžusios atlikti tokį žygdarbį, kokį atlikai Tu, ir kažin ar šiandien galėtume ruoštis savajam Referendumui ir švęsti Vasario 16-ąją.

Laisvės gynėjų dienos - Sausio 13-osios - rytą Amžinybėn išėjo iškilus plungiškis, miesto garbės pilietis, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos nusipelnęs gydytojas Aloyzas Pundzius.

Mažeikių rajone Viekšnių miestelyje gimęs ir religingoje šešių vaikų šeimoje augęs A. Pundzius sudėtingais pokario metais, 1947-aisiais, baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Mediko darbui pašventė net 60 metų, daugiausia iš jų - gydydamas žmones nuo klastingosios ligos tuberkuliozės. Dirbo Plungės ambulatorijos vedėju, Plungės sveikatos skyriaus vedėju, Plungės poliklinikos vedėju ir gydytoju. Nuo 1954 m. užėmė įvairias pareigas Plungės tuberkuliozės skyriuje.

1974 m. gydytojas Aloyzas Pundzius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslinėje taryboje apgynė disertaciją tema „Tuberkuliozės epidemiologijos poslinkiai 1951-1970 m. Plungės rajone“. Tais pačiais metais gavo Medicinos mokslų kandidato diplomą, o 1993 m. Lietuvos mokslo taryba jam suteikė Medicinos mokslų daktaro vardą. Nuo 1975 m. A. Pundzius dalyvavo Vilniaus tuberkuliozės instituto ir Respublikinio dispanserio organizuotame Tuberkuliozės epidemiologijos modelio kūrime ir Leningrado pulmonologijos instituto tuberkuliozės epidemiologijos efektyvumo tyrimo eksperimentuose. Ftiziatrijos temomis dr. A. Pundzius išspausdino 12 mokslinių straipsnių. Daugybė gydytojo straipsnių higienos, ftiziatrijos, sanitarinio švietimo temomis publikuotos rajono laikraščiuose.

Dideli daktaro nuopelnai Raudonojo Kryžiaus draugijos darbe. 17 metų jis buvo renkamas šios draugijos Plungės skyriaus pirmininku, vadovavo draugijos organizuotiems dvimečiams medicinos seserų kursams.

Skaityti toliau: Kelių gyvenimų vertas gyvenimas. A.a. gyd. Aloyzas Pundzius.

KREIPIMASIS Į VILNIAUS KONFERENCIJĄ DĖL EUROPOS SĄJUNGOS

Gailiuosi, kad negaliu dalyvauti jūsų konferencijoje, tačiau aš linkiu jums sėkmės priimant sprendimus.

Ši konferencija suteikia galimybę tiems, kurių šalys trokšta prisijungti prie Europos Sąjungos, Išgirsti Europos parlamento atstovų nuomonę iš pirmųjų rankų, ir aptarti esminius klausimus, liečiančius daugelį ii mūsų, kurie nuoširdžiai pasijungė prie Europos ekonominės bendrijos.

Šiuo metu susiformavusi EuroposSąjunga labai skiriasi nuo los Bendrijos, i kurią mes stojome. Vis daugiau nacionalinių parlamentų įgaliojimų yra perduodami struktūroms, kurios mažai atsiskaito ar visai neatsiskaito prieš tautas, ir kurių tiksiąs yra sulydyti Europos tautas į federaline supervalstybę. Centralizuota biurokratija, kurios vis didėjančios galios anuliuoja mūsų parlamentų sprendinius, ir Europos Teismas, kuris gali pakeisti mūsų ¡statymų nuostatus, ardo mūsų nacionalinį suverenitetą. Beto, pagal Ekonominės ir monetarinės sąjungos planus bus sukurta vieninga valiuta ir įsteigtas naujas Centrinis Europos bankas, ko pasekoje susilpnės mūsų suvereni palūkanų normų ir mokesčių politikos kontrolė.

Daugelis iš jūsų asmeniškai patirs centralizuoto valdymo, kurį supervalstybė vykdys regionų atžvilgiu, pasekmes. Laikui bėgant, turėdami drąsos ir pasiryžimo, jus galėsite išsilaisvinti ir atstatyti savo nacionalinius identitetus, kultūras ir suverenią nepriklausomybę. Man nereikia jums priminti, kokia brangi yra laisvė. Jūsų laisvė buvo sunkiai iškovota. Ją reikia puoselėti ir saugoti. Nors ir vilioja perspektyva surasti prieglobstį tarp Vakarų tautų, aš jus kviečiu labai kruopščiai apsvarstyti visas prisijungimo prie Europos Sąjungos pasekmes, prieš žengiant tokį negrįžtamą žingsnį. Išaiškinkite žmonėms visus faktus ir tegul jie nusprendžia, ar galimi narystės privalumai atsvers tą suverenumo dalį, kurios teks atsisakyti. Todėl aš sveikinu jus, pradėjusius šias diskusijas Lietuvoje, kuri buvo pirmoji respublika, atgavusi savo nepriklausomybę iš Sovietų Sąjungos.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a)   Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,

b)    Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardas,

c)   Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas,

tai yra reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto 1946 06 10 Deklaracijoje, BDPS 1947 05 28 nutarimuose ir BDPS Deklaracijoje Nr. 2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949 11 10 BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:

1.   LLKS Taryba remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtinio posėdžio 1949 11 10 nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

2.    LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.

3.   Valstybinė Lietuvos santvarka - demokratinė respublika.

4.    Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

5.   Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

Skaityti toliau: LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS DEKLARACIJA

Lietuvos nacionalinio muziejaus išleista apybraiža.

     Knygoje nagrinėjama svaigalų atsiradimas, gamyba, vartojimas, pasekmės ir kovos priemonės prieš svaigalų vartojimą nuo žilos senovės iki šių dienų. Taip pat apžvelgiamas blaivybės organizacijų atsiradimas Lietuvoje, jų veikla, raida, sėkmės ir nesėkmės, jų priežastys iki Pirmojo pasaulinio karo, 1918-1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje, sovietų ir vokiečių okupacijų metu ir 1990-2010 m. nepriklausomoje Lietuvoje.

Pateikta medžiaga grindžiama statistikos metraščių duomenimis, palyginimais su kitų valstybių duomenimis.

Knygoje įdėtos svarbesnių daugiausia pasižymėjusių žmonių, blaivybės veikloje, biografijos, blaivybės organizacijų įsisteigimo ir veiklos svarbesnės datos, taip pat trumpa apžvalga anglų kalba, pridedamas literatūros sąrašas.

Knyga skirta plačiajai visuomenei. Ji gali būti kaip metodinė priemonė, mokyklose skleidžiant blaivaus gyvenimo būdą; juk vaikai - tautos, valstybės ateitis. Svarbiausias knygos tikslas — sužadinti visuomenės aktyvumą, kad vaikai, jaunimas nepradėtų vartoti svaigalų, o pradėjusieji atsisakytų. Autorius tikisi, kad knyga skaitytojus, ypač partijų veikėjus, politikus paskatins susimąstyti ir įsitraukti į aktyvią veiklą už dorą, blaivų žmogų.

Jono Kačerausko monografija „Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis“ skirta aktualumo neprarandančioms žmonijos grumtynėms su neįveikiamu jos priešu ir naikintoju - alkoholiu. Ši knyga - savotiška šios dvikovos chrestomatija.

Labai įdomi antroji jos dalis, kurioje analizuojama blaivybės organizacijų veikla, jos įtaka visuomenei ir svaigalų gamybos bei jų suvartojimo dinamika. Ypač aktualus visuomeninių organizacijų susirūpinimas blaivybe bei jos sklaida.

Iš autoriaus pateiktų statistinių duomenų matyti, kad blaivybė per Nepriklausomybės 20-metį (1918-1940 m.) išstūmė svaigalus iš žmonių gyvenimo, smuko jų prestižas, ypač tarp jaunimo. Autorius akivaizdžiai parodo, kaip prasidėjusi sovietinė okupacija, karas ir pokario okupacija sunaikino Nepriklausomybės metais susiformavusias gražias blaivybės plėtros tradicijas. Blaivaus gyvenimo griuvenos išliko ir 1990 m. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Leidinyje atskleista blaivybės raida Lietuvoje, jos laimėjimai ir nesėkmės gali pasitarnauti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų, politikų, vyriausybės ir kitų institucijų darbuotojų savimonei, veiklai ir raiškai. Pagaliau leidinį bus įdomu pasiskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui, pasisemti patirties iš mūsų tautos praeities.

Prof. Antanas TYLA

* * *

Jono Kačerausko parengta knyga apie blaivystės judėjimo istoriją Lietuvoje yra fundamentalus kūrinys, kurį drąsiai galima vadinti Lietuvos blaivybės istorijos metraščiu. Knygoje pateikiami surinkti ir apibendrinti duomenys apie alkoholio vartojimo reiškinius seniausiose kultūrose, daugelio šalių blaivybės patirtį bei alkoholio vartojimo pragaištingas pasekmes.

Knyga turėtų sudominti ne tik istorikus ar blaivybės propaguotojus, bet ir tuos, kurie domisi visuomeninių judėjimų atsiradimu ir vystymusi atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje, jų vaidmeniu valstybės gyvenime. Čia galima rasti daug informacijos apie žymiausius visuomenės veikėjus, ženkliai prisidėjusius prie blaivaus gyvenimo propagavimo.

Doc. dr. Aurelijus VERYGA

DIDYSIS JO Nuotykis 

Prof-J.Eretas

tarnyboje

Lietuvai 

Parašė:

St. Šalkauskis, A. Skrupskelienė, A. Šešplaukis, J. Brazaitis, O. Labanauskaitė, A, Liuima, St. Yla

Bendradarbiavo:

A. Avižonienė, J. Botyrius, F. Breimeris, V. Dabušis, Z. Ivinskis, J. Kavaliūnas, Ig. Malėnas, A. Masionis, A. Mažiulis, Sesuo M. Palmira, Pr. Razminas, St. Rudys, C. Surdokas

Spaudai paruošė:

J. Brazaitis

Skaityti toliau: DIDYSIS JO Nuotykis - Prof. J.Eretas tarnyboje Lietuvai

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS LEIDINYS

1 Nr.

UŽGESĘ ŽIBURIAI

BIOGRAFIJŲ IR NEKROLOGŲ RINKINYS

PARAŠĖ

Prel. ALEKSANDRAS DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

LIETUVOS UNIVERSITETO GARBĖS PROFESORIUS 
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS PIRMININKAS

REDAGAVO
IR JO 70 M. SUKAKTIES PAMINĖJIMĄ PRIDĖJO 
D-ras J. TUMAS 
LIET. KAT. MOKSLO AKADEMIJOS NARYS

1 9 3 0

Skaityti toliau: UŽGESĘ ŽIBURIAI

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei                                               

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei

LR Seimo nariams                                                                                                       

Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams                                                                   

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui

Vilniaus merui A. Zuokui

Vilniaus savivaldybės tarybos nariams

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams Žiniasklaidai

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

K R E I P I M A S I S

Dėl sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto

Vilnius                                                                                                      2013 12 04

2013 09 04 Jums buvo įteiktas Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimas „Pašalinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto“.

Dėl šio pareiškimo gavome atsakymų. Prezidentūra: „Dėkojame jums už pilietinį aktyvumą ir savo kreipimesi nuolat išreiškiamą Jūsų nuomonę visuomenei aktualiais klausimais. Vertiname jūsų patriotines nuostatas“. LR Seimas: „Perdavėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui“. Komitetas savo laiške Kultūros ministerijai ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai rašė: „Komitetas ketina 2013 m. spalio mėnesį šį klausimą svarstyti posėdyje. Prašytume išnagrinėti minėtus dokumentus ir pristatyti Komiteto posėdyje Kultūros ministerijos poziciją šiuo klausimu“. Iki šiol komitetas šio klausimo nesvarstė. Vyriausybės kancleris Kultūros ministerijai rašė: „Ministro Pirmininko pavedimu prašyčiau išnagrinėti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimą dėl sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto. LR Kultūros viceministras D. Mažintas savo laišką vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungai „Dėl Žaliojo tilto skulptūrų“ užbaigia  absurdišku aiškinimu, kad „... ŽALIOJO TILTO SKULPTŪROS ŠIANDIEN YRA PAMINKLAS  LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI“. Vilniaus savivaldybės administracija aiškino, kad savivaldybė galėtų svarstyti klausimą dėl skulptūrų pašalinimo jeigu jos būtų išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Likusieji, į kuriuos buvo kreiptasi, oficialiai nereagavo.

Skaityti toliau: Kultūros viceministras Darius Mažintas bando įtikinti, kad okupaciniai simboliai yra kultūros...

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Lietuvos partizanų kapelionas

Iki 1990 metų  kovo 11-osios 22 metus praleidau  lageriuose. Žmonės svajojo apie laisvę ir grįžimą į Tėvynę.  Apie Nepriklausomybės Akto paskelbimą išgirdau būdamas Pietų Amerikoje. Paskelbus Nepriklausomybę svarbiausia buvo atgauti Laisvę, o visa kita turėjo išplaukti iš Jos. 1991-ųjų sausį tauta buvo susirinkusi ginti Parlamento, žmonės budėjo naktimis prie laužų, jie buvo pasiryžę žūti, bet nesitraukti. Meldėsi, giedojo. Aš tuo laiku Kaune dirbau kardinolo Vincento Sladkevičiaus kurijos kancleriu. Kardinolas į įvykius nesikišo, iš savo kambario pro langą dažnai stebėjo, kaip prie Rotušės būriuojasi žmonės. Tačiau kardinolo biure jautėme vis kylančią įtampą. Kasdien po kelis kartus į duris beldėsi rusakalbiai vyrai ir prašė padėti susisiekti su disidentais. Jų nepriekaištinga rusų kalba (matyt, būdavo atvykę tiesiai iš Maskvos) ir keistas prašymas nepaliko abejonių, kam jie atstovavo ir ko siekė.

          Atgavusi Nepriklausomybę, apgynusi laisvės siekį Sausį, Tauta  buvo apgauta. Aš buvau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą 1991 metų rugsėjį. Atvažiuodavo delegacijos iš įvairių miestų. Žmonės buvo nusivylę dėl to, kad bolševikai vėl kelia galvas, tačiau ne visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai norėjo su jais kalbėtis, ką nors paaiškinti, net į Parlamento vidų  daugelio neįsileido. Aš ir Zita Šličytė, kaip ir daugelis kitų, išeidavome į lauką, prie dar stovėjusių barikadų, pasikalbėti su žmonėmis, bet padėti jiems beveik niekuo negalėjome.

Skaityti toliau: Tautos atmintis. Ko nevalia ištrinti

Prof. Antanas TYLA

Suprantama, dabartinė Rusija – tai ne Sovietų Sąjunga. Tačiau pareiškimai, pateisinantys Baltijos valstybių okupaciją kaip Sovietų Sąjungos vakarinių sienų saugumo stiprinimą, padvelkė imperinio mąstymo gyvybingumu ir nuoseklumu. Gal tokie pareiškimai atsiranda iš istorijos nežinojimo? Dabar Rusija rengiasi iškilmėms – paminėti karo prieš nacių Vokietiją pabaigos 60-metį. Tad norisi pakviesti ir Rusijos gyventojus įsisąmoninti, kokie SSRS nusikaltimai tarptautinei teisei, nusikaltimai žmoniškumui ir kariniai nusikaltimai slypi už sovietinio vakarinių savo imperijos sienų stiprinimo – Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos 1940 metais. Kaip matyti iš V.Putino požiūrio į Sovietų Sąjungos nusikaltimus sulaužant tarptautines sutartis ir brutaliai okupuojant bei aneksuojant Baltijos šalis, Rusija juos pateisina ir tapatina save su tais nusikaltimais. Čia kaip priešingybė iškyla Vokietija ir vokiečių tauta, kuri pajėgia kritiškai vertinti nacių valdžios nusikaltimus. Buchenvaldo konclagerio išlaisvinimo 60-mečio paminėjime Vokietijos kancleris kalbėjo, kad pasaulis negali leisti, jog iš žmonių atminties išblėstų nacių padaryti žiaurumai. Gal ir Rusijai šitaip reikėtų atsiriboti nuo komunistinio imperializmo, konclagerių režimo, surengti bent vieno konclagerio uždarymo paminėjimą, pripažinti sovietinės valdžios tarptautinius nusikaltimus. Galbūt padės kaimynei susivokti ir šis rašinys, kurį parengiau remiantis Lietuvos ir Rusijos istorikų tyrimais apie SSRS karą prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą.

1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybei ginklu nepasipriešinus, Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo Lietuvą. Beliko tautai gintis nuo okupantų ir rūpintis valstybės nepriklausomybės atkūrimu. Todėl okupantams teko kariauti jau ne prieš valstybę, bet prieš lietuvių tautą, kuri vadovavosi Vasario 16-osios Akto politine nuostata. Iš esmės tai buvo SSRS karas prieš Lietuvos valstybės piliečius, ginančius savo pilietines teises, kurias jiems suteikė Lietuvos valstybė ir kurias tarptautinėmis sutartimis pripažino visos Europos ir kitų kontinentų valstybės, tarp jų ir nė vienos sutarties nevykdžiusi Sovietų Sąjunga. Labai nedetalizuodami pažiūrėkime, kaip SSRS kariavo prieš Lietuvą.

Skaityti toliau: Sovietų Sąjungos karas prieš Lietuvą

Juozas Girnius

Pranas Dovydaitis 

Chicago 1975

Copyright © 1975 by Juozas Girnius

Juozas Girnius

Pranas Dovydaitis

Chicago 1975

Copyright © 1975 by Juozas Girnius

Library of Congress Catalog Card Number: 75-24071

Meninė priežiūra — Danguolė Stončiūtė

Spaudė Mykolo Morkūno spaustuvė
6051 S. Ashland Ave., Chicago, IL 60686

Tiražas 1500 egzempliorių

Tėvams

Juozapui Girniui (1885-1941) ir

Onai Urvelytei-Girniuvienei (g. 1896)

Nė varganos sąlygos neužslopino juose šviesos troškulio.
Todėl, patys likę be mokslo, aukojosi,
kad bent savo vaikus išmokslintų.

Tikrieji vadai. Juos tokius padaro ne smurtas, ne įsipiršimas, bet paskyrimas iš aukšto. Tai yra tikra prasme vadai iš Dievo malonės. Jie tuo nesididžiuoja, nesipučia, nes žino, kad šią dovaną yra gavę iš Dievo. Jie jaučia save esą tiktai tos ar kitos idėjos tarnai, ir ne daugiau. Jie, tai idėjai tarnaudami, palieka vadais visai nepareinamai nuo to, ar esti išrenkami, ar neišrenkami. Net dar daugiau. Jie palieka vadais, ne tik gyvi būdami, bet ir iš gyvųjų tarpo išsiskyrę. Iš tikrųjų, tokių vadovystė nesibaigia, jų gyvenimui čia šiokia ar tokia mirtimi pasibaigus. Ir iš gyvųjų tarpo išsiskyrę, jie nepaliauja vadovavę savo gyvenimo kilniais pavyzdžiais.

PRANAS DOVYDAITIS
(Darbininkas, 1930, Nr. 28)

Skaityti toliau: Pranas Dovydaitis — Gyvenimo tėkmėje

Antroji dalis — Darbo baruose

A. Dovydaitis ateitininkų istorijoj ir kitoj katalikiškoj veikloj

I.    Ateitininkų sąjūdžio istorinė prasmė ir aplinkybės:
            1. Ateitininkų sąjūdis „Aušros" perspektyvoje, 2. Nuo „Aušrinės" į „Ateitį" ............ 321-329

II.    Ateitininkų „tėvo" klausimas: 1. M. Vaitkus iškelia ateitininkų tėvo klausimą, 2. Louvaino
 studentai — ateitininkų pradininkai, 3. „Degučių suvažiavimo" legenda,    4. Dovydaitis nežinojo
  „Degučių suvažiavimo", 5. Dovydaičio centrinė vieta tarp ateitininkijos kūrėjų ................. 330-346

III.    Ateitininkų kūrimasis ir veikimas ligi I pasaulinio karo:
            1. Lietuvos mokyklos prieš I pasaulinį karą, 2. Dovydaitis imasi „Ateities" leidimo,
            3. Ateitininkų organizavimosi pradžia, 4. Ateitininkų veikla prieš I pasaulinį karą  347-366

IV.    Dovydaitis — ateitininkų vyriausias vadas (1921-27):  1. Ateitininkai nepriklausomos
             Lietuvos pradžioj, 2. Dovydaitis ateitininkijos priešakyje (1921-27) .......................... 367-393

V.    Vado rinkimų pralaimėjimas prieš Šalkauskį ir Pakštą:
              1. Dukart (pralaimėti vado rinkimai, 2. Kodėl Dovydaitis pralaimėjo prieš Šalkauskį?
3. Politiniai motyvai abiejuose rinkimuose, 4. Dovydaičio „vadų filosofija" po pralaimėjimo 394-411

_{VI.    Dovydaitis — moksleivių ateitininkų globėjas pogrindžio metais:}
1. Moksleivių ateitininkų veiklos uždraudimas (1930), 2. Dovydaičio santykiai su moksleiviais
ateitininkais, 3. Moksleivių ateitininkų pogrindžio veiklos priešaky, 4. „Gamtos Draugo"
ekskursijų organizatorius ir vadovas. 5. Uždraustas veikti „uždraustuosiuose"..................... 412-443

VII.    Studentų ateitininkų veikloje: 1. Dovydaitis ir studentai, 2. „Birutės" draugovė,
                3. „Activitas" korporacija, 4. Eucharistininkų būrelis, 5. Kiti studentų sambūriai. 444-450

VIII.    Krikščionių darbininkų sąjūdyje: 1. Darbo federacijos vicepirmininkas (1928-34),
                 2. Krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934-40) ....................................... 451-460

IX.    Katalikų mokytojų organizatorius: 1. Katalikų mokytojų sąjungos atkūrėjas,
               2. Katalikų mokytojų priešakyje ..................................................................................... 461-467

X.    Dovydaičio veikla kitose organizacijose: „Saulės" draugijoj, Šv. Kazimiero draugijoj,
               Lietuvių katalikų mokslo akademijoj, pavasarininkuose ir kitose organizacijose... 468-473

XI.    Apaštalavimas — Dovydaičio visuomeninis veikimas:
               1. Apaštalaujantis kalbėtojas, 2. Idėjinis vadas — žadintojas ..................................... 474-484

ANTROJI DALIS

DARBO BARUOSE

Vaizduodami Dovydaičio gyvenimo tėkmę, savaime palietėme ir visas jo plačios veiklos sritis. Tačiau biografiniuose rėmuose buvo neįmanoma deramai apžvelgti ir įvertinti jo nudirbtą darbą. Nors šiek tiek pagrindžiau atskleisti, ką Dovydaitis yra nuveikęs savo veiklos baruose, reikia juos atskirai apžvelgti. Tam reikalui skiriamos šios knygos antroji dalis.

Dviejuose pagrindiniuose — visuomenės ir mokslo — baruose Dovydaitis dirbo. Plačiajai visuomenei jis labiausiai žinomas kaip ateitininkų kūrėjas ir aplamai katalikų veikėjas. Visuomeninį darbą Dovydaitis visą laiką siejo su redaktoriaus darbu. Bet galutinai ir visuomeninį, ir redakcinį darbą jis dirbo kaip mokslo darbininkas. Pagal tai ir aptarsime jį kaip a. visuomenės veikėją (ateitininkuose ir kitose, daugiausia katalikiškose organizacijose) b. žurnalų redaktorių ir c. mokslininką, steigusį ir redagavusį mokslo žurnalus ir juose patį gausiai rašiusį. Pagaliau užsklandoje bandysime susintetinti visumos žvilgį į Dovydaičio asmenybę — apibūdinti jį kaip d. žmogų.

A

Dovydaitis ateitininkų istorijoj
 ir kitoj katalikiškoj veikloj

I

ATEITININKŲ SĄJŪDŽIO ISTORINĖ
PRASMĖ IR APLINKYBĖS

Pranas Dovydaitis gyveno ne sau, bet kitiems. Visuomeninė veikla jam nebuvo nei tik trumpalaikis viešumoj švystelėjimas, nei tik atliekamo laiko sunaudojimas. Atliekamo laiko jis niekada neturėjo, o greičiau visada stokojo, kaip visi darbštūs žmonės. Bet Dovydaitis ir nelaikė visuomeninės veiklos tik laisvalaikio reikalu. Visą gyvenimą nuo studijų metų Dovydaitis dirbo visuomeninį darbą. Galima neperdedant sakyti, kad visuomenės reikalai jam rūpėjo daugiau už jo paties ir net šeimos reikalus. Toks atsidėjimas visuomeniniams reikalams neabejojamai liudija gilų Dovydaičio idealizmą. Savo ruožtu jis galėjo būti taip idealistiškai nusiteikęs visuomenės darbuotojas dėl to, kad visuomenės darbą jis laikė esminga žmogaus paskirtimi. Dirbti visuomeninį darbą Dovydaičiui reiškė tarnauti kitiems, krikščioniškai tariant, „mylėti artimą". Žvelgdamas į visuomenės darbą kaip į artimo meilės vykdymą, šiame darbe jis matė pačią savo gyvenimo prasmę. Todėl Dovydaitis ir ėjo į visuomenės darbą su visa širdimi ir jame ligi galo ištvėrė, visada rado laiko ir pakėlė įvairiopus nusivylimus ir kitokius šiame darbe neišvengiamus nemalonumus.

Skaityti toliau: Dovydaitis ateitininkų istorijoj ir kitoj katalikiškoj veikloj

B. Dovydaitis redaktoriaus ir mokslininko darbe

I.    Bendras žvilgsnis į Dovydaičio spaudos darbą: 1. Spaustuvė — antrieji namai,
          2. Nuo „Vilniaus Žinių" iki „XX Amžiaus",3. „Darbininko" atsakingasis redaktorius (1929-40),
4. Dovydaičio publicistikos bruožai, 5. Dovydaičio talka žurnaluose, 6. Žurnalų steigėjas ... 487-501

II.    „Ateities“ steigėjas ir redaktorius (1911-13), nuolatinis bendradarbis, vyr. redaktorius (1938
-40):  1. „Ateities" įkūrimas ir vardo parinkimas,  2. Prel. A. Dambrauskas — „Ateities" globėjas,
          3. Dovydaičio talkininkai „Ateityje", 4. Redaktoriaus Dovydaičio įnašas „Ateityje" 1911-13 m.,
           5 Dovydaičio redaguotos „Ateities" bruožai, 6. „Ateities" bendradarbis 1917-1933 m.,
           7. Vyriausias „Ateities" redaktorius 1933-40 m. ............................................................... 502-527

III.    „Naujosios Vaidilutės“ steigėjas ir redaktorius (1921-25): 1. Steigimo aplinkybės,
             2. Skeptiškas sutikimas ir leidimo rūpesčiai, 3. M. Pečkauskaitės talka,
            4. Dovydaičio straipsniai „N. Vaidilutėj", 5. „Vaidilučių“ maištas prieš Dovydaitį,
            6. „N. Vaidilutės" perleidimas moterims .......................................................................... 528-546

IV .„Lietuvos Mokyklos“ steigėjas ir redaktorius (1918-24): 1. „Lietuvos Mokykla" — pirmasis
mūsų pedagoginis žurnalas, 2. Vokiečių okupacijos metais, 3. Leidimo rūpesčiai, 4. „Lietuvos
Mokyklos" pobūdis, 5. Redaktoriaus linija,  6. Dovydaičio straipsniai „Lietuvos Mokykloje" 547-572

V.    „Kosmos“ — gamtos mokslų žurnalas: 1. Leidimo našta, 2. Bendradarbiai — visi Lietuvos
     gamtininkai, 3. Redaktoriaus mokslinė tolerancija, 4. „Kosmoso" pobūdis ir lygis, 5. Dovydaičio
     įnašas į „Kosmosą", 6. Lietuvos gamtininkai apie „Kosmosą" ir jo redaktorių ...................  573-595

VI.    „Logos" — filosofijos žurnalas:
               1. Dovydaitis — „Logoso" redaktorius, 2. Dovydaičio straipsniai „Logose" ............... 596-602

VII.    „Soter“ — religijos mokslo žurnalas: 1. „Soter" — tarptautinis žurnalas,
                 2. „Soter" — Dovydaičio katedros žurnalas, 3. Dovydaičio duoklė „Soterui" ........... 603-616

VIII.    Lietuviškosios Enciklopedijos viceredaktorius:
            1. Dovydaitis —    katalikų atstovas Lietuviškojoj  Enciklopedijoj, 2. Pr. Čepėno atsiminimai
apie Dovydaitį enciklopedijos darbe, 3. Dovydaičio įnašas į Lietuviškąją Enciklopediją ...... 617-628

IX.    Dovydaitis kaip Lietuvos mokslintojas:/span>    1. Liaudyje slypėjusio šviesos troškulio įkūnytojas,
              2. Mokslininkas enciklopedistas  —  Lietuvos mokslintojas, 3. Mokslinio darbo ir tikėjimo
             derintojas, 4. Tūkstančiai puslapių — nė vieno stambaus veikalo ............................... 629-649

X.    Mokslinių Dovydaičio darbų apžvalga: 1. Religijų istorija, 2. Filosofija,
             3. Gamtos mokslai, 4. Biografiniai straipsniai ................................................................ 650-664

B

Dovydaitis redaktoriaus ir
 mokslininko darbe

I

BENDRAS ŽVILGSNIS Į DOVYDAIČIO SPAUDOS DARBĄ

1. Spaustuvė — antrieji narnai

Plačiajai visuomenei Dovydaitis daugiausia žinomas kaip katalikų veikėjas. Savo visuomeniniam apaštalavimui jis iš tikro skyrė visą įmanomą laisvalaikį. Tačiau vis dėlto reikia sutikti su A. Vaičiulaičiu, kad visuomeninė veikla Dovydaičiui nebuvo ..pagrindinis pasimėgimas“, nes visų pirma „jisai buvo mokslo ir spaudos vyras“⁷. Ir būtent: mokslo ir spaudos darbas Pr. Dovydaičiui buvo neatsiejamai sutapę dalykai, nes savo mokslinį darbą jis daugiausia varė kaip žurnalų redaktorius.

Moksliniam darbui Dovydaitis buvo ex professo įpareigotas kaip profesorius. Bet jis nesitenkino paprastu profesoriaus pareigų atlikimu. Greičiau, kaip sakyta, profesūra jam buvo tapusi lyg antraeile tarnyba pragyventi — taip jį buvo užėmęs savo žurnalų leidimas bei redagavimas. Be abejo, normaliomis sąlygomis būtų turėjęs ir pragyventi iš redaktoriaus darbo: dėl to laikas ir yra pinigai, kad jis yra atlyginamas. Deja, tuometinėmis sąlygomis redaktoriaus darbas ne tik nebuvo atlyginamas, bet dar pačiam redaktoriui reikėjo savo lėšomis dengti nuostolius. 1929 metų pasikalbėjime pats Dovydaitis atvirai konstatavo: „Sakytųjų žurnalų leidimo darbas dabar yra ne tik nepelningas, bet ir nuostolingas ir nedėkingas. Gyvenu viltimi, kd bent ateities šviesuomenė tą darbą daugiau vertins“¹²⁷. Tad idealizmu rėmėsi ne tik visuomeninė Dovydaičio veikla, bet ir redaktorinis jo darbas.

Skaityti toliau: Dovydaitis redaktoriaus ir mokslininko darbe

Žmogiškoji Dovydaičio apybraiža — sintetinis žvilgis į Dovydaičio asmenybę:

1. Ir paprastas, ir sudėtingas, 2. „Paulius" be „Sauliaus" krizės, 3. Liaudiškai pamaldus,
bet drauge kritiškas, 4. Patriotas krikščionis, 5. Evangelinis radikalumas, 6. Kova klaidai, pagarba
žmogui, 7. Nepalenkiamo ryžto „darbinis jautis", 8. Vienišas pažinčių gausoje, 9. Išorinis
šiurkštumas, vidinis švelnumas, 10. Nepaperkamas tiesumas, 11. „Padaryt bent kiek žmonėms gera",
12. Dovydaitis bendralaikių akyse, 13. Ką Dovydaitis gali reikšti ateities kartoms? ................ 667-715

Išnašos .............................................................................................................................................717-746

Dovydaičio bibliografija ................................................................................................................747-761

Pavardžių rodyklė .........................................................................................................................763-776

Nuotraukos ......................................................................................................................................777-792

UŽSKLANDA

ŽMOGIŠKOJI DOVYDAIČIO

APYBRAIŽA

SINTETINIS ŽVILGIS Į DOVYDAIČIO ASMENYBĘ

1. Ir paprastas, ir sudėtingas

Savo išorine išvaizda Dovydaitis buvo nekrintantis į akis. Kai įsimaišydavo į kokio nors bažnytkaimio atlaidų minią, neišsiskirdavo iš šventadieniškai apsirengusių solidesnių kaimiečių. Galėtume sakyt, išoriškai jis buvo kasdieniškas, pilkas, nebūdingas.

Ūgio buvo vidutinio (171 cm), sudėjimo tvirto. Tad, nors ir neaptukęs, dėl savo kresnumo darė pilnaveidžio įspūdį. Plaukų spalva buvo neutraliai peleninė — nei blondinas, nei juodbruvys. Plikti nebuvo linkęs. Tik iš priešakio nuslinkę plaukai ryškino platoką ir aukštą kaktą. Želdino pakirptus ūsus (jaunesniais metais leido jiems ir užsiraityti). Marijampolės kalėjime užsiauginta barzda rodė, kad galėjo būti vešlus barzdočius. Akys buvo pilkšvos spalvos, gana didelės, gyvo ir aštraus žvilgio. Veidas — pailgas.

Aplamai imant, Dovydaičio veido bruožai buvo taisyklingi, tačiau gruboki (stamboka nosis, nemažos ausys etc.). Tai, gal būt, ir teikė jo veidui tą savitumą, kad, M. Vaitkaus žodžiais, tai buvo lyg iš medžio išskaptuotas veidas. Visai panašiai ir A. Vaičiulaičiui Dovydaičio veidas atrodė „tartum rūstus ir gruoblėtas, kaip rupi medžio žievė“⁷.

Iš tiesų, daugumoj nuotraukų Dovydaitis dėl to ir atrodo kone (ar tiesiog) rūstus. Bet šiuo atžvilgiu jo nuotraukos yra klaidinančios. Rūstus atrodė jis tik tol, kol sėdėjo kokio nors susirinkimo garbės prezidiume ar šiaip buvo savy užsidaręs. Tačiau kai tik prabildavo į žmogų, jo akys — sielos veidrodis — suspindėdavo nemeluota žmogui šiluma ir jo „žievėtą“ veidą nušviesdavo lyg saulė girios medžius. Todėl ir dabar J. Brazaitis prisiminė iš susitikimų su Dovydaičiu „iš gilumos einantį jo akių lengvą šypsnį^“.

Skaityti toliau: Žmogiškoji Dovydaičio apybraiža — sintetinis žvilgis į Dovydaičio asmenybę

UDK888.2
      Ni-139

ISBN- 9986-458-33-1 © - A.Nistelienė, 1996
 

JONAS VYTAUTAS NISTELIS

EILĖS TYLUMAI

Jonas Vytautas Nistelis gimė 1922 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžyje, pirmojo diplomuoto Lietuvoje kultūrtechniko šeimoje. Augo Ąžuolpamūšyje (Pasvalio raj.), kur ąžuolų apglėbtas Viešmenėlis įteka į Mūša. 1940 m. baigė Pasvalio P.Vileišio gimnaziją. Per išleistuves už lango jau žlegėjo rusvi tankai. Studijuoti pasirinko architektūrą Vytauto Didžiojo universitete ir tapybą Kauno meno institute. Mokslus pirmą kartą nutraukė okupantai iš Vakaru, antrą kartą - iš Rytų. "Atšilus" gavo inžinieriaus architekto diplomą. Nuo 1950-ųjų iki mirties - 1986 m. kovo 7 d. -gyveno ir dirbo Šiauliuose. Duoną pelnėsi architekto darbu.

Ir studijuodamas, ir dirbdamas visą laisvalaikį skyrė svetimoms kalboms mokytis. Žinių troškulys buvo didžiulis, interesai platūs. Poeziją vertė iš dešimties kalbų. Ir pats rašė eilėraščius, sakydamas, kad aštrina plunksną teologijos veikalams.

Darbe, gyvenime ir kūryboje buvo sąžiningas, tiesus. Praktikuojančiam katalikui ir nepriklausomos laikysenos žmogui anuomet garbingai gyventi pagal savo įsitikinimus buvo nelengva. J.V.Nistelis savanoriškai izoliavosi nuo jam nepriimtino materialistine pasaulėžiūra grindžiamo gyvenimo bei oficialiosios ideologijos reikalavimų - pasirinko vienišo, niekam nežinomo kūrėjo kelią.

Skaityti toliau: J.NISTELIS EILĖS TYLUMAI