Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Prieš akis prezidento rinkimai. Iš spaudos aišku, kad į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per šiuos 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos. Ir begėdiškai pretenduoja į prezidento postą. Iš dabartinių laikraščių matosi ne tik kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tie, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti šituos žmones į Lietuvos valdžią yra pažeminimas Lietuvos laisvės kovotojų: politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus.

Lietuvoje žuvo apie 22 tūkst. partizanų. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo KGB sušaudyti. Tik maža dalis grįžo iš lagerių, bet be sveikatos greitai mirė. Labiau pažeminti laisvės kovotojų neįmanoma, kaip dabar norima tai padaryti. Lietuva neteko apie trečdalį savo gyventojų. Ir visi spėjo jau užmiršti budelius ir aukas.

Balandžio 5 d. Kauno karininkų ramovėje buvo metinis Lietuvos partizanų susirinkimas. Iš pranešimų aiškėjo, kad dar gyvų partizanų yra apie 190. Dauguma dėl ligos prirakinti prie lovos, todėl salėje buvo nedaug žmonių. Ir tie daugiausia iš laisvės kovotojų šeimų.

Daug buvo ilgų sveikinimų, visi minėjo gyvus ir mirusius didvyrius. O jų tikrai buvo daug... Tarp kitų kalbėjo ir prof. O. Voverienė. Ji papasakojo, kad važinėja po Lietuvą ir reklamuoja kandidatę dabartiniams rinkimams Dalią Grybauskaitę. Jos kalba paskatino mane parašyti keletą pastabų.

Dabartinę prezidentę pažįstu gana gerai. Galbūt užsienyje ji kažką ir padarė gero Lietuvai, bet Lietuvoje jos gerų darbų nemačiau. O tai svarbiausia. Viena reklamuotis, o antra dirbti. Katedroje mačiau tik 2-3 kartus per visą prezidentavimo laiką. Susirenka melstis tikinti tauta, o valstybės galvos nėra. Galima tikėti ar netikėti, bet Prezidentei su tauta dalyvauti tokiuose renginiuose reikia.

Kuomet ateina Prezidentė į Seimą per šventes, išgirstame komandą: „Prezidentė eina, stotis“. Visi sustoja. Pasibaigus programai – vėl ta pati komanda. Per tą laiką prezidentė nė vieno žodžio nepasako susirinkusiems, nepasveikina su šventėmis ir nieko nepalinki ateičiai. Toks elgesys įžeidžia besiklausančius laisvės kovotojus.

Praėjo 24 metai nuo laisvės atkūrimo, o aukos yra sąmoningai užmirštos.

Lukiškių aikštėje nepastatytas laisvės kovotojų paminklas. Pagrindinis rūpestis – po Lukiškių aikšte pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę. Kiekvieną šventą vietą godumas nori subjauroti. Galėtų paminklai apsieiti be automobilių stovėjimo aikštelių, nesubjauroti.

Sąjūdžio pirmininkas Rytis Kupčinskas ir aš, mons. Alfonsas Svarinskas, laisvės kovotojas ir politinis kankinys, praleidęs bolševikų konclageriuose 22 metus, 5 kartus teistas, turintis 2 KGB slapyvardžius („Ypatingai pavojingas recidyvistas“ ir „Nepataisomas“), parašėme laišką prezidentei prašydami, kad katedroje paskelbtų Šv. Mišias už sušaudytus 17 ministrų ir 8 kolchozuose numarintus (reik manyti, kad bado mirtimi). Jie visi buvo tikintys žmonės. Vyskupams vadovaujant galėtų pasimelsti visa tikinti tauta. O po to padaryti iškilmingą minėjimą Lietuvos Respublikos Seime su sužuvusiųjų pavardžių paskelbimu. Dažnai įvairiuose mitinguose žmonės klausia, ar jie buvo laisvės kovotojai ar šiaip nusikaltę žmonės? Jeigu jie didvyriai, tai kodėl iki šiol neskelbiamos jų pavardės? Jeigu būtų sušaudę okupantai vokiečiai, kiek būtų triukšmo? O dabar visi apimti gyvulinės baimės. Kiekvienas žmogus ko nors bijo ir stengiasi išvengti pavojaus. O gyvulinė baimė paralyžiuoja ir netenkama noro kovoti. Ir Lukiškių aikštėje jau 2 kartus buvo paruošti paminklų projektai. Bet tauta juos atmetė. Tai netrukdė už padarytus projektus menininkams gauti honorarą.

Lietuvoje pristatyta daug įvairių restoranų, pasilinksminimo barų, bet nėra paminklo laisvės kovotojams. O be to komisijos kada svarsto projektus, nepakviečia laisvės kovotojų. Todėl tie projektai laisvės kovotojų nepatenkina.

Dar reikia įamžinti 9 žuvusių nuo sovietų rankos generolų atminimą, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygių, sušaudytų Gorkyje. O kur dar vyskupai ir kunigai, kurie neteko gyvybės nuo bolševikų kulkų arba mirė lageriuose? Dažnai kaltiname jaunimą, kad jis – mažai patriotiškas. Bet jo patriotizmo neauklėjame... Vilniaus valdžia bijo paskelbti tikrus žodžius iš trumpinio LRT: „Lietuvos radijas ir televizija“.

Lietuva skęsta alkoholyje – 20 litrų degtinės tenka vienam piliečiui. Sovietų okupacijos laikais - 12. Ir nė vieno žodžio Prezidentė ar Vyriausybė nekalba. Nors ši problema yra viena iš pagrindinių. Todėl nenuostabu, kad per laidą „Klausimėlis“ jauna mergaitė į klausimą, „Ką davė Vytautas Didysis?“, atsako: „Vytautas į Lietuvą atvežė arklius“. Arba, „Kada Vytautas Didysis gyveno?“, atsakymas: „Smetonos laikais“. O juk degtinė, tai ne vanduo, palieka žymę sveikatoje ir psichikoje.

Nuo degtinės neatsilieka ir narkotikai.

Beveik kasdien televizijoje pranešama apie milžiniškus išeikvojimus ir vagystes. Šneka jau 24 metai, o rezultato tai nėra. Viena - kuo galima „pasigirti“ – duona smarkiai pabrango. Už pusė kilogramo - virš 3 litų. O duona yra pagrindinis neturtingųjų maistas. Seimo nariams ir valdininkams keliamos algos, o apie skurstančius negalvojama.

Taigi, kaip rašo laikraščiai, Lietuva iš naujo pamažu okupuojama. Tik dabar daugelis suprato pavojų, sužinoję apie įvykius Ukrainoje.

Norėtųsi priminti įvykius Garliavoje. Valdžia pasitelkusi 240 policininkų vadovaujamų kažkokios antstolės užpuolė Kedžių šeimą ir pagrobė 9 m. mergaitę. Kai mane areštavo 1946 m. užteko 3 KGB‘istų. Nors tada vyko kruvina kova tarp partizanų ir okupantų. Garliavos žmonės ilgą laiką šią šeimą gynė, susirinkdavo naktimis ir budėdavo. Kai užpuolė policija, išlaužė duris, suplėšė vėliavą ir senelę Kedienę neapsivilkusią išvežė į policiją. Mergaitės likimas taip pat neaiškus. Aišku viena, kad ji būdama 9 m. negalėjo padaryti jokio nusikaltimo ir gyveno pas senelius. Kur dabar yra ši mergaitė niekas nežino. Vieni sako, kad nužudyta, kiti, kad išvežta į užsienį, treti, kad psichiškai paveikta. Prezidentė nekreipė dėmesio į šiuos įvykius ir tą pačią egzekucijos dieną išvažiavo į užsienį. Amerikos lietuviai protestavo prieš Prezidentę.

Šis įvykis paliks gilų neigiamą atspalvį Lietuvai.

Dabar teisiamas Garliavos jaunimas, kuris gynė šią mergaitę. Jaunuolių teismas bus Kaišiadoryse gegužės pradžioje. Kas galite, dalyvaukite šitame tragiškame teisme. Tai buvo paskutinis okupantų pasispardymas Lietuvoje.

Paskutiniu laiku pasirodė žurnalistų knyga „Raudonoji Dalia“. Tą knygą perskaičiau du kartus. Joje rašoma apie prezidentės Dalios Grybauskaitės nusikaltimus. Perskaičius šią knygą eiliniam žmogui kyla mintis, jeigu tai šmeižtas prieš Prezidentę, prokuratūra ir atitinkamos įstaigos turi reaguoti ir kaltuosius nusiųsti į Lukiškes. O jei kai kurie faktai yra teisingi, tai Prezidentė švelniausiu atveju turi pati atsistatydinti.

Dabar pilni laikraščiai straipsnių prieš Prezidentę, kurie įrodo, kad valstybės vadovė yra nusikaltusi. Net ir Prezidentės veido išraiška pasikeitė. Taigi atitinkami valdžios organai turi imtis priemonių ir padaryti galą šiai „nelegaliai kovai“, nes visa tai veikia tautos sąmonę. Žmonės pasidarė viskam abejingi ir tvirtina, kad „jie visi tokie“.

Kol kas visų dėmesys nukreiptas į Ukrainą. Jai gresia netekti nepriklausomybės, bet nemažesnis pavojus ir mums. Nors karo ministras yra pažadėjęs, kad prie Lietuvos sienos bet kokį priešą sulaikysime. Sunku patikėti, nes Lietuvos kariuomenė yra sunaikinta. Sakoma, kad liko apie 7 tūkst. karių ir jų didelė dalis moterų. Norint, kad Europa apgintų Lietuvą reiktų atitinkamai elgtis. Kaip sutarta reikia mokėti kariuomenei 2%, o ne 0,88 %. Mes kaip sovietai – viena prižadam – o kitą darom. O Prezidentė  galvoja, kad šią BVP dalį galės skirti tik po 4 metų. Taigi, pinigus skirsime po 4 metų, o norime, kad apgintų dabar.

Atsirado viltis, nes į prezidento postą iškeltas tik vienas dešinysis kandidatas Naglis Puteikis. Be abejo visi tie, kurie jo nemėgsta, stengsis jį sukompromituoti. Aš noriu pasakyti protaujantiems lietuviams viena: kad jis nėra idealiausias kandidatas, bet yra geriausias iš tų, kurie peršasi tokiais būti. Taigi kviečiu visus, kurie myli Lietuvą, palaikyti šitą kandidatą.

Vardan Dievo ir Tėvynės šviesesnės ateities prašau ir meldžiu imtis visų priemonių kol dar ne vėlu.  

 

Vilnius,

2014 m. balandžio 13 d.                             

                                     Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

                                  Vyčio Kryžiaus ir Šaulių Žvaigždės

                                                 ordinų kavalierius,

                                                  Laisvės kovotojas

Naujausi straipsniai

Design by Joomla