B u v. JAV Prezidentui
Mr. Ronald Reagan
11000 Wilshire Blvd.
Beverly Hills, Ca
Pone Prezidente,
Dėkoju Dievui, Jums ir geriesiems mano tautiečiams už sudarytą progą pernai rugpjūčio 22 d. susitikti su Jumis Los Angeles. Pusvalandis, praleistas Jūsų darbo kambary, paliko visam gyvenimui neišdildomą įspūdį. Turėjau laimės sutikti dvi didžiausias šių dienų asmenybes: Romos Popiežių Joną Paulių II-ąjį ir JAV Prezidentą Ronald Reagan.
Nesenai per Amerikos televiziją pasakyti Jūsų žodžiai sovietams: “ Palikite Pabaltijo tautas.... Dėl to yra atėjęs laikas Tarybų Sąjungai sugrąžinti Pabaltijo kraštams laisvę, leisti jiems savarankiškai gyventi”, iš naujo sukėlė Pabaltijiečių širdyse, gyvenančių savo okupuotoje tėvynėje ar komunistų genocido išblaškytų po visą pasaulį, didį džiaugsmą ir moralinį padrąsinimą tęsti savo šventą kovą demokratinėmis priemonėmis už laisvę ir nepriklausomybę iki visiškos pergalės. Jūsų moralinė parama šiuo kritišku metu Pabaltijiečiams, kada šios trys tautos gyvena netikrume ir baimėje, bijodamos, kad iš naujo gali pasikartoti kruvini Gruzijos ar Azerbaidžiano įvykiai jų tėvynėje, yra nepaprastai svarbi.
Pone Prezidente, įtikinkite ir JAV Administraciją, kad Pabaltijo ir kitų pavergtų tautų išlikimo, laisvės ir nepriklausomybės problemos yra ne Tarybų Sąjungos vidaus reikalas, o gyvybinis visų laisvų tautų reikalas. Mat, negali būti tikros taikos Europoje tol, kol Pabaltijo ir Rytų Europos tautos bus pavergtos. Negali būti laimingi žmones ir tautos, kada milijonai jų pašonėje velka žiaurų komunistinės vergijos jungą.
Tegul Dievas atlygina Jums, Pone Prezidente, visokeriopa globa, gera sveikata ir ilgu amžiumi už Jūsų krikščionišką, jautrią svetimam vargui, širdį.
Visi mes, buvusieji ir esami politiniai kaliniai ir tremtiniai džiaugiamės, kad dar kartą patvirtinote, jog nesigailite, kad savo prezidentavimo metu pavadinote Sovietų Sąjungą “ Blogio imperija”. Ši definicija taikliai pataikė ir į Gulag'o šeimininkų širdį. Tragiška, kad to meto valstybių vadovai Jūsų nepalaikė.
Ir net dabar Permės VS 389/35 lagery, po prancūzų žurnalistų ir Amerikos kongresmenų apsilankymo, dar paliko 28 kaliniai ( 4 iš jų- sąžinės). Vienas, nesenai išėjęs į laisvę, tvirtina, kad moralinės, režimo ir buitinės sąlygos dar labiau pablogėjo. Po užsienio atstovų lankymosi nuteisė žydų mokslininką Michailą Kazačkovą, jau sėdintį konclageryje 15 metų, trims metams į baisųjį Čistapol'io kalėjimą.
Pone Prezidente, priminkite nuolat sovietų žiauriai kankinamus politinius kalinius ir tremtinius, siekiančius išsilaisvinimo ir pilnos reabilitacijos, savo autoritetingu žodžiu ir malda.
Su gilia pagarba,
kun. Alfonsas Svarinskas