Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi..
1934 metais buvo sumanyta Lietuvoje įrengti Nežinomo kareivio kapą. Kadangi tikroji Lietuvos sostinė buvo okupuota, valdžia nutarė Nežinomo kareivio kapą įrengti Kaune, prie karo muziejaus. Sumanymo pradininkas buvo Karo sanitarijos viršininkas_.qenerolas V.Nagevičius. Laidojimo iškilmės buvo numatytos kariuomenės dieną- lapkričio 23-ją
Nuo 1928.06.30 Žuvusiųjų ir mirusiųjų karių kapams tvarkyti komisijos sekretoriumi dirbo didelis Lietuvos patriotas, Vyr. kariuomenės štabo spaudos darbuotojas, kapitonas Petras Jakštas. Jam ir buvo pavestas visas šių iškilmių organizacinis darbas.
Pirmiausiai reikėjo organizuoti palaikų atgabenimą Buvo_nuspręsta palaikus paimti iš Červonkos kapinių Latvijoje. Čia Ilūkstės apskrityje, 1919-1920 metais vyko aršios Nepriklausomybės kovos su priešais, žuvo Lietuvos kariai. 1931 metais.vadovaujant tam pačiam kapitonui Petrui Jakštui, buvo surinkti įvairiose vietose užkasti karių palaikai ir perlaidoti į kalines. Červonkos kapinėse 1931 m. birželio 19 d. buvo palaidota 30 nežinomų karių savanorių. Birželio 28 d. įvyko iškilmingas pastatyto kryžiaus šventinimas ir pamaldos už žuvusius karius. Ant kiekvieno kapo pastatytas kryželis su užrašu "nežinomas kareivis". 1932m. spaliomėn. 2 d. Červonkos kapinėse iškilmingai atidengtas įspūdingas paminklas. Viršuje stilizuoti spinduliai, Lietuvos simbolis Vytis ir žuvusio kario atvaizdas.
Kaip vyko palaikų atgabenimas į Lietuvą ir palaidojimo iškilmės Kaune įspūdingai aprašo metraštininkas - patriotas Feliksas Mažeikis Latvijos Lietuvių leidinyje „Lietuvių balsas":
„Kad pervežti palaikus iš Červonkos reikėjo gauti Latvijos valdžios leidimą, o iki lapkričio 23 d.buvo likę vos dvi savaitės. P.Jakštas nutarė per sieną slaptai pernešti.
P.Jakštas susisiekė su Kupšanu, kuris dalyvavo perlaidojant. Kupšanas sutiko palaikus per sieną pristatyti į Noreikių geležinkelio stotį. Kadangi palaikų vežti keleiviniame vagone neleidžiama, reikėjo prekinio vagono. Ankstų rytą buvo parengtas prekinis vagonas, jį atidarius visų nuostabai buvo iškeltas karstas, vietiniai nesuprato, kas čia vyksta. į karstą buvo įdėta dėžutė su palaikais. Mok. Mikėno rūpesčiu buvo nupintas eglišakių vainikas. Prie vagono durų prikaltas nupintas kryžius.
Atėjus Ėglainės keleiviniam traukiniui priėjo prikabino vagoną su Nežinomojo kareivio palaikais. Taip Tėvynė sutiko tą vargšą Lietuvos Kareivėlį, kurio net kaulai iki tol neturėjo tinkamos vietos ir ramybės. Garvežio mašinistas trim ilgais švilpukais pagerbė nepaprastą keleivį - Nežinomą kareivį.
Iš Kauno geležinkelio stoties Nežinomo kareivio karstą lydėjo į Įgulos Šv. Mykolo arkangelo bažnyčią. Laidotuvės įvyko per kariuomenės šventę, lapkričio 23 d. Pamaldoms laikyti buvo pakviestas titulinis arkivyskupas Pranciškus Karevičius, buvęs Žemaičių vyskupas, tikras Lietuvos patriotas. Vyskupas Pranciškus Bučys pasakė pamokslą.
15 val Karo muziejaus sodelyje prie naujųjų Vytauto Didžiojo muziejaus rūmų įvyko iškilmingos Nežinomo kareivio laidotuvės. Karstas stovėjo ant pirmos iš priešo paimtos patrankos lafeto, apdengtas Vyčio kryžiaus vėliava, dekoruota Vyčio kryžiumi ir Nepriklausomybės medaliu. Aplink išsirikiavo karo invalidų, pėstininkų, artilerijos, kavalerijos, karo technikos dalių ir aviacijos garbės sargyba. Donelaičio gatvėje išsirikiavo visų Kauno įgulos dalių rinktinė, savanoriai kūrėjai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Nors lijo, bet susirinko tūkstantinė minia.
Atvyko valstybės prezidentas, ministrai, užsienio valstybių diplomatai ir karo atstovai, kariuomenės vadovybė, arkivyskupai J.Skvireckas ir P.Karevičius, vyskupas P.Būčys.
Valstybės prezidentas prie karsto padėjo gėlių vainiką, kitą vainiką nuo kariuomenės atnešė Karininkų ramovė.
Duobę pašventino ir apeigas atliko, patriotišką pamokslą pasakė arkivyskupas P. Karevičius. Giedojo šaulių choras, karo invalidų orkestro pritariamas. Karstą prie duobės nešė krašto apsaugos ministras P. Šniukšta, vidaus reikalų ministras plk. Rusteika, buvęs kariuomenės vadas generolas S.Žukauskas ir generolas Bulota. Prezidentas pasakė kalbą. Karo muziejaus viršininkas V.Nagevičius perskaitė valstybės prezidento aktą apie Nežinomo kareivio apdovanojimą Vyties kryžiaus III laipsnio ordinu. Muziejaus bokšte suskambo Laisvės varpas, Amerikos Lietuvių padovanotas Lietuvai, nuaidėjo trys šūvių salvės.
- Nežinomo kareivio palaikai buvo palaidoti garbingiausioje vietoje - priešais paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę...
Didžiulis P.Jakšto įnašas tvarkant Lietuvos karių kapus. Daug kančių patyrė besislapstydamas nuo bolševikų teroro Latvijos kaimuose, bet nepalūžo, tikėjo ateitimi, sulaukęs Atgimimo 1988 m. Spalio 23- ąją Šilutėje iškėlė tautinę vėliavą ir iki galo atidavęs pareigą Tėvynei mirė 1988 m.lapkričio 14 - sios naktį. Palaidotas su didžiausia pagarba kaip Lietuvos karininkas Šilutės miesto kapinėse".
Ar mes sulauksime Naujojo Lietuvos Atgimimo? Ar sulauksime Nežinomo Lietuvos Partizano - Nežinomo Lietuvos Kareivio palaidojimo iškilmių Lukiškių aikštėje. Tokios iškilmės būtų istorinės.
Tikriausiai visos valstybės savo sostinėse tokius paminklus turi. Tik pas mus vyksta sveiku protu nesuvokiami reiškiniai.
LAISVĖS GYNĖJAI.
