LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnis paimtas iš knygos Viktoras Gidžiūnas O. F. M. JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA

2. KUN. J. PABRĖŽOS DIENOTVARKĖ IR RYŽTAI RAUDĖNUOSE

1. Dienotvarkė Raudėnuose. — Keltis 3-čią arba 4-tą valandą. Atsikėlus turėti Dievą mintyse. Pasveikinti Švč. Dievo Motiną. Apsirengus maldingai atkalbėti rytmetinius poterius. Apmąstymą atlikti. Po to breviorių kalbėti neskubant, atidžiai ir atsiklaupus. Toliau, mažiausiai per pusvalandį studijuoti Teologiją, o jei laikas leidžia, ištisą valandą. Laikyti šv. Mišias su tinkamu pasirengimu ir padėkojimu. Po šv. Mišių atlikti dvasinį skaitymą per 15 — 30 minučių. Toliau rūpintis ūkio reikalais. Likusį laiką iki pietų panaudoti pamokslų pasiruošimui ir Šv. Rašto skaitymui. Perskaityti Senojo Įstatymo du skyrius ir, kas tiktų pamokslams, atmintinai išmokti. Pusiau dvyliktos dalinė sąžinės sąskaita. Dvyliktą pietūs. Po pietų iki dviejų laisvalaikis. Nuo 2-3 val. skaitymas ir Teologijos kartojimas. Toliau, ruošimasis pamokslams iki brevioriaus kalbėjimo. Visuomet jį kalbėti savu laiku. Atkalbėjus breviorių, apžiūrėti ūkį arba aplankyti sergančius ir vargstančius parapiečius. Toliau kalbėti savo dievotumo pasirinktus poterius. Šeštą valandą skaityti šventųjų gyvenimus ir kitas dvasinio turinio knygas. Vakarienės metu — susiturėjimas. Sąžinės apyskaita, vakariniai poteriai, nusiraminimas. Vakare anksti gulti — 7 ar 8 valandą. Ši dienotvarkė negali kliudyti pastoracijos atlikimui : krikštams, aprūpinimui ligonių ir t.t. Tuo atveju dienotvarkė tam laikui sulaikoma. Šeštadieniais po šv. Mišių visą laiką klausyti išpažinčių.

2.    Ryžtai 1798 m. — 1. Visas ir mažiausias savo pareigas atlikti — jokios neapleisti. 2. Atlikti jas iš Dievo meilės ir aukoti jas Dievo garbei. 3. Atlikti jas dėl to paties Dievo su didžiausiu noru, nes jos dėl Dievo daromos. 4. Atliekant jas, visuomet turėti savo akivaizdoje Viešpatį Dievą. 5. Pasirenku Švč. Dievo Motiną savo motina, Globėja ir Saugotoja. 6. Viską darau tarsi tuoj turėčiau mirti.

3.    Ryžtai 1799 m. — 1. Niekados nepykti ant patarnaujančio berniuko. Kad tai būtų įvykdyta nesikrimsti dėl jo klaidų. Už pirmą kartą įspėti lengvai, paskiau aštriau, o jei nesitaiso, ir trečią kartą. Po trečio įspėjimo, jei dar nesitaiso, tada jau be jokio vidujinio susijaudinimo pelnytą bausmę pritaikyti. 2. Neįtarti kitų, jei iš neatidumo tas įvyktų, tuojau pat pastebėjus, prisipažinti blogai padarius, į tą kalbą nekreipti dėmesio. 3. Nesiklausyti įtariančių, bet tuoj įspėti, kad šlovę plėšti artimui yra nuodėmė. Jei nebūtų galima perspėti, tuoj pasišalinti arba rūstų veidą parodyti. 4. Nevaikščioti pas parapiečius ir neviešėti pas juos. 5. Nosinaitę turėti užsidėjus klausant išpažinčių. 6. Laike valgių (pusryčių, pietų, vakarienės) laiko negaišinti. Kaip tik pavalgyta, tuojau nuo stalo keltis. 7. Taip atlikti kiekvieną darbą, kaip kad tuojau reikėtų mirti. 8. Be reikalo į jokią moterį nežiūrėti. 9. Neiti teikti šv. Sakramentų, jaučiant sąžinėje nors abejotinai sunkią nuodėmę, bet tuojau išpažintį atlikti. 10. Nesigailėti laiko pasiruošimui atlikti gerą išpažintį : sąžinės sąskaitos darymui, psalmių ir kitų maldų kalbėjimui dėl gailesčio sužadinimo, nuodėmių pasibiaurėjimo ir tvirto pasiryžimo daugiau nebenusidėti. Kiekvieną išpažintį taip atlikti, tartum ji būtų gyvenime paskutinioji. Išpažinti nuodėmes be jokio pasiteisinimo, atvirai, nuodėmių nemažinant ir nuodėmklausio pilnai klausant. 11. Dievą pasirinkti savo tėvu. Turėti vilties jo gailestingume. Visose ligose, nuoskaudose ir varguose pirmiausia į Dievą kreiptis. « Tavyje, Viešpatie, turėjau vilties (Psl. XXX, 2). 12. Jau iš vakaro pradėti ruoštis šv. Mišioms : a) Daryti sąžinės sąskaitą, ar nėra sunkios nuodėmės ; b) Daryti gailesčio aktą ; c) Gulti einant, pavesti save Angelui Sargui, kad jis budėtų ir saugotų nuo visokio blogio ; d) Rytmetyje atsikėlus labai saugotis visokio išsiblaškymo, bet tyloje ir susikaupime permąstyti žodžius : Kas Tu, Viešpatie ir kas aš? Neturėti jokio palinkimo prie jokios, kad ir kasdieninės nuodėmės. 13. Mylėti Dievą, nes jis ir įsako mylėti, nes vertas meilės — didžiausias geradarys. 14. Būti kantriu ir švelniu : « Savo kantrumu jūs laimėsite sielas» (Luk. 21, 19). 15. Niekados neapleisti kasdieninės sąžinės sąskaitos. 16. Kad šių pasiryžimų nepamirščiau, kasdien juos perskaityti ir šiais ar panašiais žodžiais į Viešpatį kreiptis : « Tėve mano, padėk man, kad tai išpildyčiau, ką aš Tau pažadėjau». Tėve mūsų ...

Sau užsidėtos bausmės : 1. Už kiekvieną supykimą — sukalbėti, rankas laikant į aukštį iškeltas, 5 poterius. Jei galima, tuojau po nusikaltimo. 2. Už kiekvieną artimo įtarimą mintimis nežinomame dalyke — tris kryželius išlaižyti žemėje. 3. Už kiekvieną apkalbančiųjų neperspėjimą padaryti gailestį ir dievotai sukalbėti 7 poterius, prašant Dievą nuodėmės atleidimo ir pasitaisymo. 4. Už kiekvieną artimo apkalbėjimą tikrame dalyke, bet nežinomame, duoti vargšams 2 dytkas ir atkalbėti 7 atgailos psalmes. Kituose įtarimuose pasielgti taip, kaip pasiryžimuose nustatyta. 5. Už kiekvieną nereikalingą išėjimą į parapiją — vieną dieną pasninkauti. 6. Už kiekvieną neužsidengimą nosine klausant išpažinčių, po bausmės disciplina. 7. Už kiekvieną veltui laiko praleidimą prieš ir po valgių, padaryti Dievo akyse gailestį. 8. Už kiekvieną be reikalo į moteriškę pažvelgimą, daryti gailestį ir tris poterius sukalbėti. O už kiekvieną nereikalingą su moteriške vienas su viena pabuvojimą, padaryti gailestį ir nešioti grasos juostą per pusvalandį.

Be to, jau iš vakaro nusistatyti, ar reikalingas rytmetyje išpažinties atlikimas.

4. Kiti 1799 m. ryžtai. — a) Visados atsiminti, kad Dievas mato. Pagundose sakyti sau: « Kaip galiu nusidėti Dievo akivaizdoje» ; b) Atšalimuose ir dvasinėse sausrose sakyti sau : « Mano akys visuomet atkreiptos į Viešpatį, nes Jis ištrauks mano kojas iš žabangų » (Ps. 24, 15). c) Sunkiose nelaimėse tarti : «Aš turiu visuomet Viešpatį savo akivaizdoje, kad nebūčiau pajuoktas » (Ps. 15, 8). d) Esant norui eiti pasilinksminti tarp žmonių, kreiptis šiais žodžiais : «Viešpatie, mums čia gera būti». Visada minėti žodžius, kuriuos Dievas Abraomui pasakė : « Vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas » (Gen. 17, 1) 1.

1 Šią dienotvarkę iš lenkų kalbos išvertė kun. P. Ruškys, Kun. Jurgis [...] Pabrėža, mašinraštis, 9-11 psl.

3.  RYŽTAI PADARYTI TVERUOSE 1800 m.

1. Visuomet turėti Dievą savo akyse, prisimenant, tartum Dievas kiekvieną momentą pro langą žiūrėtų ; 2. Kasdien apmąstymų metu pasiryžti būti kantriu, saugoti akis ir liežuvį ; 3. Dalinių sąžinės sąskaitų laiku aiškiai save patikrinti, ar savo pasiryžimus — būti kantriu, saugoti akis ir liežuvį — išpildžiau, ir po kiekvieno prasikaltimo tuojau sužadinti gailestį, atgailą sau užsidėti ; 4. Atminti visados, kad už didelius prasikaltimus, jei nepasitaisysiu bus pražūtis ; 5. Nuolatos prieš akis turėti tylintį Viešpatį : akis į žemę nuleidusį, kryžių nešantį ; 6. Visados minėti, kad be nusižeminimo neįeisi į dangaus karalystę ; 7. Prieš kiekvieną svarbesnį darbą atsidūsėti prie Dievo ir prie Švč. Dievo Motinos — prieš šv. Mišias, einant išpažinčių klausyti, prieš pamokslą, prieš kunigiškų poterių kalbėjimą. Dažnai prisiminti savo praeitų laikų pasižadėjimą ištikimai tarnauti Švč. Dievo Motinai. Paraginti einančius išpažinties savo reikaluose bėgti prie Marijos ; 8. Kasdien apmąstymų laiku už nekantrumą, už akių nesaugojimą ir nereikalingas kalbas pasiskirti sau atgailą ; 9. Kas mėnesį vieną dieną būtinai paskirti savo sielos reikalams.

4. MĄSTYMAS MĖNESINIŲ REKOLEKCIJŲ METU TVERUOSE

« Ko gi kelies puikybėn, žemės dulke ? » (Ekl. 10, 9).

« Tepažįstu Tave, Viešpatie, tepažįstu save ?

(Šv. Augustinas)

1.    Kas buvai ? Pirmiau buvai niekas. Pasidarytumei tūkstantį kartų blogesniu, jei drįstumei nors vieną sunkią nuodėmę prisileisti. O jei būtų prisileista daug sunkių nuodėmių, tad ir patsai Dievas turėtų stebėtis iš tavo sielos niekšybės, apie kurią Jeremijas sako : « Kaip labai niekšinga pasidarei, pakartodama savo kelius » (Jer. 2, 36). Sunkia nuodėme užpelnytum amžiną ugnies kalėjimą ir, tenai būdamas, ar galėtumei į puikybę keltis, ar galėtumei kitus niekinti, ar galėtumei save aukštinti ?

Sakysi, atgaila už prasikaltimus jau padaryta, bet ar gali tikrai žinoti, kad nuodėmės jau atleistos, nes « žmogus nežino meilės, ar neapykantos jis vertas» (Eccl. 9, 1). Jei būsi išdidus, tai tuo pačiu būtų ženklas tavo atmetimo, jei ir prileistumei, kad nuodėmės jau atleistos, bet kas iš to ? Ar nėra didelio reikalo, nusižeminti, kad Viešpačiui Dievui buvai nors kartą nusikaltęs ir į velnio vergiją patekęs ?

2.  Kas esi ? Atėmus Dievo malonę, visai nieko gero negali padaryti, nė vieno žodžio ištarti, net pamanyti nieko gero iš savęs negali, bet tegali tik nusidėti ir paklysti.

Puikybė skverbiasi į širdį, aptemdo protą, ne Dievo, ne Jo garbės ieško, bet savęs teieško visuose užmanymuose, kalbose ir darbuose. Aukščiau kitų save stato, kitus niekina, atkakliai savo nuomonės laikosi ir griežtai ją gina, vyresniesiems nenusilenkia, su lygiais nežmoniškai apsieina, mažesnius užgaulingais žodžiais žemina, išdidžiai su panieka jiems duoda įsakymus.

Jokio nemalonumo pakęsti negali, nuolat nusiskundžia ir murma ant Dievo, ant žmonių ir blogų nuotykių. Įvairūs prasikaltimai aiškiai rodo, kad « tavo pažinimas tavo viduje » (Mich. 6, 14).

3. Kas būsi ? Būdamas Dievo malonėje, lengvai gali jos netekti, gali į didžius prasikaltimus įkristi, gali Dievo malonę praradęs daugiau jos nebeatgauti. « Kauk, egle, nes kedras pargriuvo» (Zach. 11,2).

Nusikalto Saliamonas, nusikalto Dovydas, nusikalto apaštalas Petras ir daug kitų, ir tai dėl menkos priežasties. Tokia pat nelaimė gali ištikti ir tave. Tad didelis nusižeminti paraginimas. Todėl dažnai tuos visus dalykus minėk !

5. KITI RYŽTAI, DARYTI 1800 m.

1. Rūpintis visur ir visada pagal Šv. Dvasios nurodymą nusižeminti. « Žemink save visame » (Eccl. 3, 2). Nusižeminti širdyje, mintyse, žodžiuose, visais darbais. Niekados nesigirti nei savo kilme, nei savo protu, nei gabumais, nei turtu. Labai saugokis save kitiems pristatyti kaip nusidėjėlį ir netinkantį atlikti savo pareigų, nes tas paeina iš užsislėpusios puikybės ir savimeilės. Patsai savęs negirk ir nekaltink, tai daro neprotingi, kuriuos tuščia garbė blaško (Tob. 4, 14). 2. Didžiausiai saugokis apie kitus blogai kalbėti, kritikuoti kitų papročius, kitus smerkti. Nors matytumei didžiausią nusidėjėlį, niekados savo širdyje jo nesmerk, o tuo labiau žodžiais nesuniekink. Tai sau tada galvok: Tiesa, padarė, bet greit per atgailą Dievo akyse gali būti šventu. O aš, kas žino, ar didžiau nenusikalsiu, o paskiau gal nusikaltimuose ir mirsiu. Girdėdamas, kaip kiti smerkia ir keikia kitų nusikaltimus, taip sau galvok : « Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį » (Jon. 8, 7). 3. Neniekink kitų, o ypatingai vargšų ir tarnų, nes vargšai primena Viešpatį Kristų, o kas žino, ar tarnai nebus Paskutiniame teisme tavo teisėjais. 4. Reikale mokyti ir įspėti žmonių nusikaltimus, einant kunigiškas pareigas, bet didžiausiai saugotis puikybės kalboje, mostagavimuose ir pačiuose išsireiškimuose, kad Dievo grūmojimas tau nekristų : « Nelaimė Izraelio ganytojams, kurie juos valdė žiauriai ir galingai (Ezecb. 34, 2-4). 5. Tylėti ir nusižeminti prieš Viešpatį didžiausiai tada, kada Dievas prileis išjuokimus, persekiojimus, apkalbas, paniekinimus, nemalonumus ir kitus sunkius kryželius. Pakentėjus nuo kieno nors nuoskaudų, tuojau kreiptis į Dievą nužemintais Jobo žodžiais: « Nusidėjau ir tikrai nusikaltau, o neatsiėmiau, kaip buvau užsipelnęs. 6. Savo luomo prakilnumo ir užimamos vietos bei pajamų puikybei nenaudoti, vengiant brangių rūbų bei kitų dalykų. 7. Pamokslus, giedojimus ir kitas šventas apeigas atlikinėti vien dėl Viešpaties Dievo garbės. O tuščios garbės, kuri kaip kirminas veržiasi į mūsų širdį, saugotis, nei ji visus mūsų nuopelnus pas Dievą naikina. 8. Nusižeminimo dorybei gilinti dažnai skaityk ir mąstyk Mato Evangelijos 23 skyrių, kuriame sunkiai puikybė smerkiama. 9. Neturint jokios dorybės ir šventumo, nemanyti, kad turi taip pat kuklumą bei mokslą ir ko nors žinojimą. 10. Rūpintis laiks nuo laiko iš nepataikūnų ir rimtų žmonių sužinoti, ką žmonės apie tave kalba ir mano. 11. Stengtis gerai pažinti savo klaidas ir trūkumus, ydas ir silpnybes, nuodėmes ir kitas blogybes. Tada daug nusileisi iš aukšto tono. 12. Dažniausiai gilintis į stebėtiną V. Jėzaus nusižeminimą : Jo gimimą, Jo gyvenimą, o ypatingai Jo mirtį ant kryžiaus. Tas gilinimasis veiks prieš išdidumą, padės nusižeminti, nes, būdamas žemės dulke ir menkiausiu kirminėliu, negali drįsti pūstis ir didžiuotis, matydamas Dievą tapusį žmogumi, pamilusį paniekinimus, visokius pažeminimus, saugosies pasaulio garbės, nieku laikysi sau daromus šmeižtus, atsimindamas, kad Išganytojas ir Mokytojas Jėzus Kristus buvo pažemintas, išjuoktas, paniekintas, apšmeižtas, nusidėjėliu ir apgaviku palaikytas, Todėl : a) Išdidiems malonių neduoda ; b) Sunkias pagundas ir nuopuolius prileidžia ; c) Nusižeminę išganymų tepasiekia ; d) Be nusižeminimo jokios dorybės negalime įgyti ; e) Be nusižeminimo geri darbai neturi vertės ; f) Be nusižeminimo iš piktosios dvasios pinklių išeiti negalima  2.

2 Tveruose darytus ryžtus spaudai paruošė P. R uškys , Kun.. Jurgis ... Pabrėža, mašinraštis, 12-24 psl.

6. RYŽTAI, DARYTI 1800 m. GALE

1. Į virtuvę įėjus, su niekuo be reikalo nekalbėti, o tuo daugiau nežiūrėti į moteris. 2. Atradus klebonijoje moteriškę, tuojau išeiti ir nenorėti jos pažinti, nesiteirauti, iš kur ji yra. 3. Zakristijoje į jokią moterį niekada nepažvelgti. Zakristijoje kuo mažiausiai būti. Iš kambario eidamas į zakristijų, mintyse melsti Švč. Dievo Motiną, kad nenusikalstum akimis. 4. Suolelyje sėdėdamas, nežiūrėk į žmones, o ypatingai į moteris. Kad to išvengtum, prisimink, kad Y. Jėzus, kaip saulė savo spinduliais, apšviečia tave iš altoriaus tabernakulio ir stebi tavo elgesius. 5. Visuomet gerai įsidėmėk, kad eidamas į klausyklų, klausykloje ir išeidamas, nežiūrėtum į jokių moteriškę, o tam įvykdyti reikia : a) Einant išpažinčių klausyti, prieš didįjį altorių priklaupus, karštai prašyti Dievų, kad nenusidėtum akimis ; b) Klausykloje akis užsidengti nosinaite ; c) Beretės (kepurės), klausykloje esant, neužsidėti ; d) Klausyklos langelius tinkamai pridengti ; e) Iš klausyklos išeidamas, nieko nesakyk eilėje stovintiems; 6. Pas ligonius nežiūrėti į moteris, o tam apsisaugoti vartok šiuos būdus : a) Atkalbėk Rožančiaus 15-tą paslaptį ta intencija ; b) Įeidamas į ligonės kambarį, nežiūrėk į jų ; e) Užsidengęs nosinaite akis, klausyk jos išpažinties ; d) Po suteikimo šv. Sakramentų, į žmones, ten susirinkusius, nežiūrėti ir neįsileisti į kalbas. Vien tik jiems priminti ir paaiškinti naudingumų ir pareigų ligonius lankyti. 7. Jei moteriškė ateitų į kambarį, nevaišinti jos, bet kuo greičiausiai išleisti jų. 8. Iš kambario pro langų be reikalo nežiūrėti. 9. Priprasti ir į vyriškius nežiūrėti. 10. Akių saugojime turėti pavyzdžiu V. Jėzaus didžiausių akių kuklumų ir šv. Aloyzo padorumų, kurio gyvenimų dažnai skaityti. 11. Apleisti darželį ir žoles.

Kiti ryžtai : 1. Su kiekvienu tiek tekalbėti, kiek būtinai reikalinga. 2. Valgant turėti mintyse kurią nors šv. Tikėjimo tiesų ir tuo pačiu išlaikyti tylą. Iš tos tylos neturi tavęs išvesti nei malonus pašnekesys, nei lengvos kalbos turinys, tai tik piktosios dvasios priedanga, kuri tau akis dengia. Tad saugokis šnekumo. 3. Ne tik tarp pasaulinių žmonių, bet ir tarp dvasiškių nesilinksmink be reikalo. 4. Niekada nekalbėk kitiems apie savo praeitą netikusį gyvenimą, nes čia slepiasi puikybė. 5. Kiek galima, atsikratyti svečių ir niekada jų nesikviesti be didelio reikalo.

7. RYŽTAI, DARYTI TVERUOSE 1801 m.

1. Daryti gailestį sąžinės sąskaitose. 2. Niekada nevartoti anekdotų, o tuo labiau pasakų. 3. Niekada nekalbėti su panieka ir ironiškai.

4. Neperspėti kito tada, kada jaučiamas dėl jo širdyje piktumas bei neapykanta. Bet palaukti tol, kol pyktis praeis. 5. Labiausiai saugotis visur nekantrumo. 6. Ginti artimo gerą vardą ir neleisti kaltinti jo, nežiūrint į asmenį, kuris įtartų, bet aiškiai pasakyti — liaukimės apie tai kalbėję, nes nusidėsime. 7. Daryti ilgoką pasiruošimą šv. Mišioms ir padėką po jų. 8. Pamoksluose vengti šiurkštumų. 9. Uoliai skaityti Teologiją. 10. Kasdien griežtai laikytis dienotvarkės. 11. Kankinti save dėl Dievo. 12. Pašnekų su kitais saugotis. 13. Mėnesines rekolekcijas atlikti. 14. Skaityti praeitų laikų savo nusistatymus.

Kiekviena diena gali būti paskutinė. Kad mirtis būtų lengva, tad visą gyvenimą daryk gerus darbus ir maldingai gyvenk. Net ir kasdienine nuodėme daugiau Dievas išniekinamas, negu visais gerais darbais ir prakilniaisiais dorybių vaisiais pagerbiamas. Kad ir visą pasaulį Dievui laimėtum — negali prisileisti net ir mažiausios melagystės. Nors turėtumei sunkiausias kančias perkentėti, negali drįsti, kad ir vienintelę kasdieninę nuodėmę papildyti. Kasdieninė nuodėmė padaro baisią pragaištį sielai : sužeidžia ją, biaurina ją, juodina jos šviesumą ir gražumą, aptemdo protą, susilpnina valią, sustiprima aitras, sukursto geidulius, niekina Dievo baimę, atšaldo Dievo meilę, daro ją tingią, atima palinkimą prie maldingumo, sukelia pasibiaurėjimą dorybėmis ir dievotumu, padidina laikinių dalykų troškimą, sužadina blogus palinkimus ir, kas baisiausia, veda prie mirtinosios nuodėmės — sielos mirties. Todėl nors kartą į mėnesį atlikti apmąstymą apie kasdieninę nuodėmę.

Kiti ryžtai : 1. Būtinai susilaikyti nuo supykinto ir neapsimąstymo. Visose gyvenimo aplinkybėse užlaikyti didelį atsargumą. Pirmuosius pykčio pasireiškimus laiku suturėti ir juos visa jėga savyje užgniaužti. 2. Kiekvieną katrumui ir švelnumui nusikaltimą aštriai nubausti. 3. Nuoskaudą, padarytą nekatrumu ir žiaurumu, tuojau atlyginti savo nusižeminimu ir nuolankumu. 4. Niekada nebūti supykusiu ant artimo, kaip šv. Paulius sako : « Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės ». 5. Gyventi su kiekvienu taikoje ir meilėje. 6. Dažnai mąstyti apie V. Jėzaus kantrumą, tylumą ir švelnumą. 7. Dažnai mąstyti apie kantrumo ir malonumo dorybes ir apie priešingus toms dorybėms nusikaltimus. 8. Kasdien mąstymo metu daryti pasiryžimus įgyti tas dorybes. 9. Skaityti apie tas dorybes knygas. 10. Sakyti pamokslus apie tas dorybes. 11. Pagaliau melstis karštai ir nuolat prašyti Išganytoją, kad teiktųsi duoti savo dvasią ir padėtų tas dorybes įsigyti.

Būtinai laikyti tvarkoje mintis. Saugotis ne tik blogų minčių, bet ir nenaudingų bei tuščių. Visada turėti klusnumą ir atsidavimą Dievo ir Bažnyčios įsakymams ir nurodymams. Nepataikauti kūnui, bet protingai jį kankinti : kentėti kantriai ir tyliai nesmagumus, neieškoti patogumų, neieškoti pasitenkinimo valgiuose ir gėrimuose, pratinti save ir prie reikalingų dalykų mažinimo, saugotis lepumo, ir prasimanymų, būti darbščiu ir saugotis tingumo.

Kiti ryžtai : 1. Vengti pasaulio. 2. Punktualumas gyvenimo tvarkos užlaikyme, kaip nusistatyta. 3. Tobulas ištikimumas padarytiems ryžtams. 4. Atlikimas tam tikrų dievotumo pratimų, kurie pritinka kunigo amžiui ir padėčiai. 5. Visada turėti berniuką, kuris visada būtų arti, ir įsakyti jam, kad visada ateitų čia, jei tik kokia moteriškė užeitų. Jei berniukas jos nepastebėtų, tad pasišaukti jį prie savęs ir jo akyse ir tai kuo trumpiausiai su moteriško tekalbėti. Jei dėl menkų pajamų nebūtų galima tokio berniuko išlaikyti, tada paimk mokslui kokį nors gabų berniuką, kuris būtų tavo gyvenimo liudytojas.

8. RYŽTAI, PADARYTI PLUNGĖJE 1802 m.

Atsimink mirtį ir kunigo didelę atsakomybę prieš Dievą. Gali būti daugiau kunigų pražuvusių nego išganytų. Neįsileisti į galvą minties, kad jau pasiektas tobulumas, kurio visai dar neturi. Kasdien uoli dalinė sąžinės sąskaita. Jei neatliksi — nubausti save 1-4 imperiolo. Kiekvieną mėnesį atlikti rekolekcijas, mąstant apie mirtį. Kas dieną karštai prašyti Dievą geros ir laimingos mirties. Tartis su geru nuodėmklausiu ir prašyti jo patarimo, kaip pasiruošti mirčiai. Visai negerti alaus ir degtinės. Mėnesinių rekolekcijų metu atidžiai perskaityti visus senuosius ryžtus ir pastabas. Ruoštis šv. Mišioms jau iš vakaro. Vakarienės nevalgyti. Gulti 9 val. ir keltis 4 val. Pasiruošimui šv. Mišioms prašyti Jėzų kad Jis teiktųsi padėti sužadinti tokius veiksmus, kurie Jam patinka. Po Komunijos giliai mąstyti apie begalinį Jo gailestingumą ir neribotą Jo malonę.

Kiti ryžtai : 1. Turėti didelį širdies grynumą : viena — neturėti sąžinėje nuodėmės ir prisirišimo prie jos, antra — neturėti prisirišimo ir prie mažiausios nuodėmės. 2. Gryna intencija pripažinti Aukščiausį Viešpatį Sutvėrėją savo Dievu, atlyginti jo teisingumui už viso pasaulio nuodėmes, padėkoti už gautas malones, prašyti naujų malonių. Nesiartinti prie altoriaus dėl žemiško pelno, ambicijos ar panašių tikslų. 3. Turėti kunigišką dvasią, t. y. sekti tai, kas daroma prie altoriaus panašume su Jėzumi Kristumi, kurį atnašauji, ir kaip V. Jėzus save atnašauja už mus, taip ir kunigas, žiūrėdamas į tą Dievą, save atnašaujantį, turi su

Juo ir dėl Jo save kartu atnašauti, savo turtą, savo sveikatą, savo garbę, savo gyvenimą ir viską Viešpačiui ir tiktai Jam pašvęsti. Kiekviename darbe statyti klausimą : ar V. Jėzus taip darė, taip mokė, taip elgėsi ...

Kiti ryžtai : 1. Labai dažnai prašyti V. Dievą, kad širdį saugotų nuo godumo. 2. Niekinti laikinuosius turtus, bet trokšti ir akyse laikyti amžinuosius. 3. Daryti išmaldą, prisimenant beturčių vargą. Pasitarti su nuodėmklausiu, kiek reikėtų vargšams duoti ir kiek iš turimų pajamų sau pasilikti. Išmaldą duoti ne vien tikriems vargšams, bet ir antros ir trečios rūšies vargdieniams. Pinigų pasilikti, ir tai be prisirišimo prie jų, tik kiek daugiau kaip šimtą vienetų. Atsiminti, kad ypatingai Dievas laimina tuos, kurie gailestingi. 4. Klausykloje nemurmėti ir žmonių neperspėti. Jei kada reikėtų daryti perspėjimą, tada du kartus nuoširdžiai atsidūsti į Dievą, tariant : « Viešpatie duok man žodžius, kurie klystančius į protą atvestų » ; o paskiau tyliu balsu perspėti, bet visada geriau nutylėti. Išpažinčių klausyme kalbėti tik Šv. Rašto ištraukų žodžiais, tiek pamokant, tiek įspėjant. Pats būk savo nuodėmklausiui paklusnus. Iš viso gyvenimo išpažinčių nebekartoti, į sapnus dėmesio nekreipti, pašalinti baimę dėl šv. Mišių laikymo. Pašalinti norą stoti į vienuolyną. Visa tai pagunda.

Kiti ryžtai : 1. « Visuose savo darbuose atsimink galą, ir tu per amžius nenusidėsi » (Ecel. 7,40). 2. Visada būk Dievo akivaizdoje ir dėl Jo meilės viską daryk.

Ryžtai apie išpažinties klausymą : 1. Einant į klausyklą pasiskirti keletą minčių dvasios susikaupimui ir dalyko svarbumo apsvarstymui, kadangi čia eina nuodėmės išnaikinimo reikalas per Jėzaus Kristaus kančios nuopelnus. 2. Parodyti gilų nusižeminimą, išpažįstant savo nevertumą, persiimti šventa baime, kad, kitus apšviesdamas, patsai savęs tamsybėse nepaskandintumei. 3. Pakelti mintis prie Dievo, prašant Jo malonių, reikalingų tobulam išpildymui to darbo, per kurį prirengia penitentus ir daro juos paklusnius šventiems įstatymams, kuriuos jiems per išpažintį nurodo. 4. Jokios priemonės neapleisti, kuri priklauso tam taip svarbiam reikalui. Todėl prašyti švč. Dievo Motiną ir visus šventuosius užtarimo ir pagalbos. Be to, sukalbėti maldas, kurios kalbamos yra prieš išpažinčių klausymą. 5. Atlikti pirmiau pačiam išpažintį, jei būtų reikalas, o paskiau jau kitus klausyti. Jei išpažintis ir nebūtų reikalinga pačiam atlikti, tuomet sužadinti gailestį už nuodėmes. Klausykloje nuolatos turėti save Dievo akivaizdoje ir šauktis trumpais ir karštais atsidūsėjimais Jo pagalbos, kad, švarindamas kitus, pats nesusiterštumei. Išėjus iš klausyklos, nepamiršti penitentų, bet pavesti juos Dievo malonei. Jei juos įkvėpė pas mane ateiti išpažinties, turi man rūpėti ir jų sielų išganymas. Karšta malda už juos daugiau gali padėti, negu klausykloje pamokymai. Pabaigus klausyti, sukalbėti skirtas maldas.

Neužtenka vien tik su pagundomis nesutikti, bet reikia prieš jas ir veikti : — Godumo pagundoje prisiminti Kristaus neturtą ir t.t. Pagunda prie tavęs, o tu prie Dievo, Pasiryžimai turi būti išpildomi. Tad reikalinga griežta sąžinės sąskaita ir apmąstymai. Jei pareigų darbai sukliudytų — nors atnaujinti pasiryžimus. Be to, žadinti kantrumą, maldoje pastovumą su vidiniu širdies ramumu ir džiaugsmu, ne tingiai ir iš prievartos, bet gyvai ir maloniai Dievui tarnauti.

9. RYŽTAI, PADARYTI PLUNGĖJE 1803 m.

1. Neapleisti be labai svarbios priežasties dienotvarkės. Jei dėl nepastovumo tas įvyktų — duoti išmaldos 3 lenkų grašius. O jei visos dienos tvarką apleistumei — duoti 6 grašius, daryti gailestį ir pridėti dar kokį apsimarinimą. 2. Pasiskirtus savo apsimarinimus atlikti tada, kada bus patogu. O už jų apleidimą daryti gailestį, išpažinti per išpažintį ir už kiekvieną apleidimą duoti 2 grašius išmaldos. 3. Neapleisti mėnesinių rekolekcijų. Apleidus duoti išmaldos 66 grašius. 4. Pasirašyti sau sąžinės sąskaitą ir sąskaitą iš savo pareigų ir palinkimų ir iš tos sąskaitos ruoštis mėnesinių rekolekcijų išpažinčiai. 5. Mėnesinių rekolekcijų netu peržiūrėti visus pereitų laikų pasiryžimus ir atnaujinti dvasią. 6. Dažnai minėti žodžius : « Būk ištikimas iki mirčiai, o aš tau duosiu gyvenimo vainiką » (Apr. 2,10). Būti išmintingu išpažinčių klausytoju — menų menas, sielų išganymas.

10. RYŽTAI, PADARYTI PLUNGĖJE 1806 m.

Būti šventu ir nepeiktinu. Šventu siela ir kūnu, gyvenimu, pavyzdingumu, mokslu, girtinais elgesiais. Tam padeda malda, nusižeminimas, tuščios garbės vengimas ir net jos šešėlio, nepasitikėjimas savimi, bet V. Dievu, jautrus saiko taikymas ir aistrų suvaldymas. 1. Visuotinė sąžinės sąskaita, kuri daroma prieš pietus ir prieš vakarienę, statant save Dievo akivaizdon, ydas prisimenant, radus nusikaltimą, prašant Dievo atleidimo, o neradus — dėkojant Dievui. 3. Šventa intencija, nes visiems darbams ir sumanymams ne kitas akstinas ir tikslas turi būti, bet tik patsai Dievas. Jo Vardo garbė ir po mirties amžinas užmokestis. 4. Apmąstymas, o neturint laiko, nors 15 minučių. 5. Dvasinis skaitymas, kurį patogiausia po apmąstymo atlikti, perskaitant iš Šv. Rašto Naujojo Įstatymo po vieną skyrių arba nors pusę. Vakare po vieną skyrių iš šv. Pranciškaus Salezo arba Tomo Kempiečio. 6. Dievotas šv. Mišių laikymas ir kunigiškų poterių kalbėjimas. Kunigiškus poterius kalbėti su prisiruošimu, savu laiku (kiek tai galima), ne tik lūpomis bet ir širdimi, visu kūnu, pilnai, atidžiai, maldingai, viską aiškiai ištariant, neskubant. Šv.

Mišių laikymui — malonės stovis, gyvas tikėjimas, tvirta viltis ir karščiausia meilė, didžiausias nusižeminimas ir dievotumas veiksmuose, aiškiai ir atidžiai, nei lėtai, nei skubiai, su griežčiausiu ir pilniausiu visų šv. Mišioms taisyklių užlaikymu. Po to privalomas ir atsakantis padėkojimas. 7. Maldingas šv. Sakramentų teikimas reikalauja : a) Malonės stovio teikiančiame šv. Sakramentus ; b) Sielos ir širdies pasiruošimo tinkamam ir prakilniam šv. Sakramentų teikimui ; c) Didžiausio išorinio ir vidinio dievotumo užlaikymo ; d) Griežčiausio šv. apeigų laikymosi. 8. Metinės rekolekcijos. Sunkiausiai įžeidžia kunigo šventumą girtavimas, žemiškų turtų geidimas, godumas, pasipūtimas, simonija ir nesusilaikymas.

Kunigo šventumas reikalauja ne tik neturėti žymaus prasikaltimo, bet ir mažiausio prasikaltimo. Kunigui reikia rūpintis turėti gerą vardą. Kartu jautriai ir stropiai saugoti jį. nes užmuša kitų sielas. Kunigas turi turėti pakankamą išsilavinimą moksle : Žinoti Teologiją dogmatinę ir moralinę, Bažnyčios apeigas, Dievo tiesas — prigimtas ir paskelbtas, žmonių tiesas, ant Dievo tiesos pasiremiančias, Bažnyčios ir Valstybės teises. Tam įgijimui reikalinga : malda, skaitymas, apmąstmas, savęs saugojimas ir stropus studijavimas, Šv. Rašto su paaiškinimais skaitymas, dažnas Visuotinio Tridento susirinkimo nuostatų ir to paties susirinkimo katekizmo persiskaitymas, asketinio turinio knygų skaitymas, šventųjų apeigų, vyskupijos nuostatų, Bažnyčios istorijos ir kartu mandagumo. Reikia, kad kunigo išviršiniai veiksmai — ėjimas, valgymas, kalba ir visa kita — nieko biauraus ir šiurkštaus neturėtų ir kartu nerodytų žmogaus neišauklėto. Paniekinimą šv. kunigo luomui daro jo prasikaltimai : niekšybė ir nepadorumas. Žemina kunigą prabanga jo buto balduose, induose, rūbuose, valgiuose ir t.t. Taip pat niekšingas taupumas, peiktinas apsileidimas ir tingumas. Taip pat žemina kunigą medžioklė, lošimas kortomis, prekyba. Pažemina kunigą neužlaikymas tinkamo padorumo kalboje, balse, eisenoje ir kitose išviršinėse išvaizdose. Turi kunigas būti neblausus, visuomet ramiu veidu, malonus santykiuose su žmonėmis. Turėti savo širdyje Dievo ir artimo meilę, kad tą meilę galėtum su šventu uolumu ir stropumu žadinti žmonių širdyse. Būti visiems bendrai ir kiekvienam atskirai geriausiu tėvu ir broliu. Pirmiausia rūpintis jų sielos išganymu, bet kartu jiems padėti ir kūno reikaluose. Turėdamas savo širdyje Dievo meilę, ją gaivink ir žmonių širdyse per pamokslus, išpažinčių klausydamas, namus lankydamas ne pelno tikslais, bet sielų išganymo reikalu. Nepamiršti, kad kunigo uolumas, kuris nėra panašus į meilę, kuris nėra pati deganti meilė, kuris nėra kruopštus, gailestingas, malonus, nuolankus, kantrus, kuris pelnu užimtas, — nėra stropumas. Šventas uolumas tavyje turi būti paeinąs iš meilės — kantrus, švelnus, nepavydus, neįžūlus, netuščias, neišdidus. nesavanaudis, nepiktas, nekeistas, ne ūpo vadovaujamas, neįtaringas ir blogai manąs apie artimą, nesididžiuojąs neteisybe, bet džiaugiąsis tiesa, viską pakeliąs, viską iškenčiąs. Meilė niekados nenyksta. Reikia daug skaityti ir dirbti ir drąsos nepamesti dėl nepasisekimų. Reikia išsižadėti pasaulio dvasios, ir pasisemti Dievo dvasios. Neieškoti garbės pas žmones. Reikia sakyti pamokslus sulig asmenų, vietos, laiko ir dvasinių reikalų, taip pat ir atsakomam klausytojų supratimui — išauklėtiems iškalbingai, neišauklėtiems suprantamai. Turėti karštą norą patarnauti žmonių sielų išganymui : ar tai sakyti didžiai žmonių miniai, ar mažiausiai žmonių saujalei. Stropiai ruoštis pamokslų sakymui, kad būtum prityrusiu ir Dievui atsidavusiu darbininku, gerai mokančiu išdėstyti tiesos žodį, kad teisybė, tikėjimas, viltis, meilė ir ramybė būtų grynoje širdyje ir lūpose. Vengti neprotingų kalbų ir bobiškų pasakojimų. Nusistatau būti geru žmonių sielų ganytoju ir gydytoju. Tuo tikslu turiu pareigų pažinti kitų sielos ir kūno reikalus, dėl kurių išganymo turiu darbuotis. Pirmiausia sielų, bet kartu nepamiršti ir kūno reikalų, tad maitinti alkanus, rėdyti nuogus, šelpti vargšus, neapleisti našlaičių, prakilniausiai mylėti tuos, kurių sielų išganymu turi didžiausiai rūpintis, kad nė viena nepražūtų nuolat melstis už jų reikalus.

11. RYŽTAI, PADARYTI KARTENOJE 1809 m.

1. Aukštai vertinti kunigo luomų. 2. Su pasitikėjimu, švelniai ir visada melstis į švč. Dievo Motiną. 3. Melstis ištikimai, dažnai ir nužemintai. 4. Susiturėjimų ir blaivumų užlaikyti. 5. Saugotis pažinčių ir nereikalingų pasikalbėjimų su moterimis, o labiausiai jaunesnėmis. 6. Visados ir tuojau priešintis pagundoms, nenupulti dvasioje vėl sunkiose pagundose, nes tol nėra nuodėmės, kol priešinamasi. 7. Didžiausiai vengti vidujinio liūdnumo ir sujudimo, iš kurių paeina sunkiausios pagundos. 8. Turint reikalą, pačiam nueiti į tarnų kambarį ir pasikviesti ūkvedį, bet ilgai ten nebūti. 9. Prie stalo patarnavimui turėti vyriškį. 10. Saugotis švelnių žodžių su moterimis, ypač su namiškėmis. Be to, didžiausiai nepritinka kunigui naudotis tarnaičių patarnavimais apsirengiant, nusirengiant arba lovų paklojant. 11. Nelaikyti pas save, ypač po tuo pačiu stogu, jaunesnių tarnaičių bei įtariamų moteriškių, nors ir giminaitės jos būtų. Taip viską sutvarkyti, kad gyvenimas būtų maldingas ir šventas.

Kiti ryžtai: 1. Visus nuostatus ir įsakymus puikiausiai išpildyti. 2. Numirti pasauliui, niekinant visas jo tuštybes, pasilinksminimus ir nepastovumus. 3. Kūnų nukryžiuoti, saugojant jo pajautimus, suvaldant blogus palinkimus ir geidulius, visur sau prievartų darant. 5. Kristaus kryžių nuolat nešti, kankinant savo kūnų. 6. Pasipuošti šventomis dorybėmis, pvz. nusižeminimu ir kitomis.

Stropiai, rūpestingai tarnauti Dievui ir sielų išganymui. Daryti pastangas užkirsti Dievo įžeidimams, neleidžiant niekinti Dievo vardo, nemokančius pamokant, klystantiems patariant, dorybėse silpstančius sustiprinant. Uoliausiai saugotis pasaulio silpnybių, pasaulio, kuris siekia neribotos laisvės, nenori niekam pasiduoti, nenori turėti kitų įstatymų kaip tiktai savo valią ir pageidimus, ieško lepumų ir patogumų, glamonėjimų ir naujenybių, smerkia ir atmeta, kas buvo seniau ir amžiais pašvęsta. Skaityti ir išpildyti visus kanonų reikalavimus ir sinodų nurodymus. Šventai atlikti kasdienius apmąstymus, tikybinių knygų skaitymą, sąžinės sąskaitas, šv. Sakramentų teikimą, pamokslų ruošimą, mokslo studijas.

RYŽTAI, PADARYTI KARTENOJE 1810 m.

1. Nė vieno neniekink nei savęs už kitus geresniu nelaikyk. 2. Daryk gera ne dėl laikinio pelno. 3. Nė vieno nesiklausyk apie slaptas — moteriškas ligas, nes tau tas neturi rūpėti 3

3 P. R uškys , Kun. Jurgis ... Pabrėža, mašinraštis, 43 psl.

Design by Joomla