Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Kalnas.

Pamokslas ant Kalno yra didžiausias žmonių būties pagrindas. Prieš žmones neribotame pasaulyje. Mūsų pačių pakankamas pateisinimas. Įrodymas mūsų esybių, siela apdovanotų, vertingumo. Tai laidas, kad galime pakilti už save aukščiau ir tapti kai kuo daugiau, negu žmonėmis. Tai pažadas šito aukščiausio galėjimo, šitos vilties: mūsų pakilimo aukščiau už gyvulį.

Jei koks Angelas, nužengęs į mūsų tarpą iš aukščiausio pasaulio, paklaustų, ką turime geriausio savo namuose ir ką brangiausio, jei paklaustų mūsų užsitikrinimo įrodymų apie pagrindinį dvasios darbą aukščiausiajame jos laipsnyje, nevestume o prie didelių išteptų mašinų, prie mechanikos stebuklų, kuriais kvailai didžiuojamės, tuo tarpu kai jos patį gyvenimą apsunkino, pavergė ir sutrumpino — ir yra tik medžiaga, tarnaujanti medžiaginiems reikalams ir prabangai—bet nurodytume į Pamokslą ant Kalno, o vėliau, tik po to, kokį šimtą puslapių, išplėštų iš visų tautų Poetų veikalų. Tačiau Pamokslas visumet būtų vienintelis deimantas, žvilgąs skaidriu spindėjimu nepalytėtas šviesos tarp spalvoto rubinų ir safirų skurdo.

Ir jei žmonės būtų pašaukti prieš virš-žmonišką teismą, ir jei reikėtų prieš teisėjus atiduoti apyskaitą už visas neišpirktas klaidas, už seną negarbę, kasdien pakartojamą, už visą kraują, iš mūsų brolių gyslų ištekintą, už žmogžudystes, kurios tūkstančius metų traukiasi, už visas ašaras, žmonių akių išverktas ir už mūsų širdžių kietumą, už mūsų nepastovumą, kurį galima tik su mūsų neišmanymu kai kada lyginti, nenusineštume į tą teismą filosofų išvadų, nors būtų jos protingos ir puikiai išdėstytos; nei, mokslų, tų viendienių simbolių ir receptų sistemų; nei mūsų įstatymų, tų įtartinų kompromisų tarp žiaurumo ir baimės. Neturėtume ką parodyti, kaip persvarą prieš tą pikto daugybę, kaip atpildą už mūsų nedorybes, kaip išpirkimą už šešiasdešimt šimtmečių kruvinos istorijos, kaip vienintelę sušvelninančią kaltinime aplinkybę, nieko kito kaip tik keletą sakinių iš Pamokslo ant kalno.

Kas ji yra bent karią skaitęs ir nejautė, nors tą trumpą skaitymo momentą, jautraus dėkingumo virpėjimo, verksmo besiveržiančio iš krūtinės gelmių, meilės ir priekaišto išsiveržimo, kokio neaiškaus, bet jaudinančio reikalo ką nors padaryti, kad tie žodžiai nebūtų tik žodžiai, kad tas pamokslas nebūtų tik ženklas ar atgarsis, bet neapgaulinga viltis, gyvas gyvenimas visuose gyvenančiuose, esama teisybė, teisybė amžinai ir visiems — kas jį bent kartą skaitė ir viso to nejautė, tas nieko savyje neturi, kas būtų verta mūsų meilės, kadangi visos žmonijos meilė neįstengs jam atmokėti už tai, ką jis prarado.

Kalnas, ant kurio Jėzus sėdėjo Pamokslo dieną, buvo, aišku, žemesnis už tą, nuo kurio Šėtonas parodė jam žemės karalystes. Nuo jo viršūnės matės tik laukai, ramiai besiilsį pavakario saulės atokaitoje, iš vienos pusės sidabruotai žalias ežero lankas, o iš antros miško apgaubtas Karmelio kalnas, kur Elijas ugnimi ištiko Baalo karaliaus sėbrus. Tačiau nuo šito žemo kalno, kurį tik senovės liekanų rinkėjų hiperbolė pavadino kalnu, kuris gal tebuvo kalva, tik šiek tiek nuo žemės pakilus uola, nuo šito kalno, kuris net kalno vardo nenusipelno, parodė Jėzus Karalystę, kuri neturi nei sienų nei pabaigos, ir įrašė žmonių širdyse—ne akmeninėse plokštelėse, kaip Jehova—naujo žmogaus giesmę, pergalėjimo himną.

„Kokios gražios yra kojos to, kuris ant Kalnų apreiškia ir skelbia taiką“. Izaijas niekumet nebuvo toks didelis Pranašas, kaip tą valandą, kai iš jo sielos išsiveržė šitie žodžiai.

Jėzus sėdėjo ant kauburio vidury pirmųjų savo apaštalų, su šimtu porų akių į jį įremtų iš visų pusių ir žiūrinčių į jo akis, kai vienas iš jų paklausė, kas galėtų tikėtis Dangaus Karalystės, apie kurią taip dažnai kalbėjo.

Jėzus atsakė Devyniais Palaiminimais, kurie yra lyg „žaibo ugnies“ viso Pamokslo stulpai.

Palaiminimai, dažnai ir šiandie dar tebeskiemeniuojami tų žmonių, kurie jų prasmę pametė, beveik visumet esti blogai suprantami. Nukirsti, sužaloti, iškraipyti, sugadinti, deformuoti, iškoneveikti, paneigti. Bet vis tiktai jie įprasmina pirmąją dieną, Jėzaus mokymo iškilmingąją dieną.

„Palaiminti dvasios pavargėliai, nes jų yra Daugaus Karalystė“. Lukas praleido žodį „dvasia“, turėdamas galvoje paprastus bendrai vargšus, o jį daugelis pasekė; tai vienas, tai kitas; moderniškas priekaištininkas suprato tamsius žmones, kvailius, silpnapročius. Žodžiu sakant, galim pasirinkti, bendrai, iš paklydėlių ir kvaišiukų.

Jėzus tuo tarpu neturėjo galvoje nei vienų, nei antrų.. Nemėgo Jėzus turtuolių ir visa siela neapkentė lenktyniavimo dėl turtų, tos didžiausios kliūties į tikrąjį sielos praturtėjimą; Jėzus mylėjo vargšus ir leido jiems prisiartinti prie savęs, nes neturėjo jie kur sušilti, ir kalbėjo į juos, nes buvo išsiilgę meilės žodžio, tačiau nebuvo toks neišmintingas, kad manytų, jog užtenka būti vargšu — medžiagiškai, sociališkai, visuomeniškai vargšu ir jau turėsi teisės įeiti į Karalystę.

Jėzus niekumet neparodė, kad stebisi moksliškumu, kuris tėra atitrauktų sąvokų moksliškumas bei atsiminimas atskirų posakių; grynieji sistematizatoriai, metafizikai, sofistai, gamtos tyrinėtojai, knygų gromuluotojai nebūtų radę jo akyse prielankumo. Bet moksliškumas, kaip galia suprasti ateities ženklus ir simbolių prasmę — šviesus ir pranašingas moksliškumas, meilės paskatintas teisybės supratimas ir jos pasisavinimas — buvo ir jo akyse dovana, ir daug kartų jis nusiskundžia, kad taip maža jį tepareiškia jo klausytojai ir mokiniai. Aukščiausias moksliškumas jo akyse turėjo remtis supratimu, kad pats moksliškumas savyje yra nepakankamas, kad visa siela turi persikeisti pasiekti laimei — nes laimė nėra koks nevykęs sapnas, bet amžinai galimas dalykas, ir kad užtenka jos siekti — bet moksliškumas turi mums padėti visame šitame persikeitime. Negalėjo tad pakviesti į Dievo Karalystės sostą kvailių ir silpnapročių.

Dvasios vargšai yra tie, kurie turi pilną ir skaudų nusimanymą savo dvasinio skurdo, savo sielos netobulumą pažįsta ir mato kaip maža tėra kiekviename iš mūsų gero, kiek moralinio skurdo, į kurį dauguma yra pasinėrusi. Tik tie vargšai, kurie nusimano, kad jie tikrai yra vargšai, kenčia dėl savo skurdo, ir, kadangi kenčia dėl jo, stengiasi išeiti iš jo. Tuo skiriasi, ir dar kaip skiriasi! — nuo apgaulingų turtuolių, nuo aklų ir išdidžių turtuolių, kurie laiko save tobulais ir nereikalaujančiais tobulėjimo, gyvenančiais santaikoje su žmonėmis ir Dievo malonėje, ir nejaučia noro pakilti, nes patys save apgaudinėja, manydami esą tinkamoj aukštumoj, ir niekad nepraturtės, kadangi patys nepastebi savo beprasmiško skurdo.

Tie tik, kurie savo skurdą mato ir kenčia, kad galėtų pasiekti aną tikrąjį turtą, kuris yra tobulybė, taps šventi, kaip Dievas yra šventas, ir jiems priklausys Dangaus Karalystė; priešingai, tie, kurie pasineria smaguriavime, patys savimi patenkinti, ir nejaučia lėbavimu pridengto dvokiančiojo purvyno, neįeis į Karalystę.

„Palaiminti ramūs, nes jie žemę paveldės“. Šitame pažade minima žemė, tai ne žemdirbio dirva, nei valstybių žemės plotai, su pastatytais juose miestais. Mesijoniška kalba „paveldėti žemę“ reiškia būti naujos Karalystės dalyviu. Kareivis, kovojąs už žemiškąją teritoriją, auklėja savyje žiaurumą. Bet tas, kuris kovoja pats savyje naujai žemei ir naujam dangui paveldėti, gali nepasiduoti užsidegimui, blogo patarėjui, nei žiaurumui, kuris paneigia meilę. Ramūs yra tie; kurie pakelia blogų žmonių ir savo kaimynystę, labai dažnai dar nedėkingesnę, kurie nesukyla prieš blogus žmones, bet nugali juos gerumu; neburnoja dėl priešginybių (nepasisekimų), bet nugali savo vidujinius priešus tuo ramiu pasipriešinimu, kuris parodo daugiau dvasios pajėgumo, negu staigūs ir beprasmiški išsišokimai. Panašūs yra vandeniui, kuris pasiduoda rankoms ir prieš viską nusilenkia, tačiau pamažu pakyla, ramiai užtvenkia, ir ramiai, metais ištvermingas, išgriauna tvirčiausias užtvaras.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2663250
Design by Joomla