Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Malda į Kristų.

Dar tebesi kasdieną tarp mūsų. ir būsi visados su mumis.

Tarp mūsų gyveni, šalia mūsų, toj žemėj, kuri yra tavo ir mūsų, toj žemėj, kuri priėmė tave, kai buvai kūdikis tarp kūdikėlių ir pasmerktasis tarp pasmerktųjų; gyveni su gyvaisiais, gyvųjų žemėj, kuri tau patiko ir kurią tu myli, gyveni ne žmogiškuoju gyvenimu žmonių žemėj, gal būt nematomas net ir tiems, kurie tavęs ieško, gal pasislėpęs Vargšo išvaizda, kuris perkasi pats sau duoną, ir kurio niekas nemato.

Bet dabar jau atėjo laikas, kad vėl mums visiems pasirodytumei ir duotum aiškų ir neginčijamą ženklą šitai gentkartei. Tu matai, Jėzau, mūsų reikalus; tu matai ligi kokio laipsnio siekia mūsų vargai; tu puikiai žinai, kaip neatidėliotini yra mūsų reikalai, kaip kietas ir jautrus yra mūsų skurdas, mūsų skriaudos ir mūsų beviltiškumas; tu žinai, kaip mes reikalingi tavo paramos, kaip labai reikalingas tavo sugrįžimas.

Nors tai būtų trumpas sugrįžimas, netikėtas atėjimas, tuojau po kurio sektų taip pat netikėtas atsitolinimas; nors tai tebūtų tik vienintelis pasirodymas, atvykimas ir išvykimas, vienintelis žodis prieš atvykimą ir vienas žodis prieš išnykimą, tiktai vienintelis ženklas, vienas tiktai įspėjimas, vienas žaibas ant dangaus, viena tiktai pašvaistė nakties metu, vienas tiktai dangaus prasivėrimas, vienas tiktai sužibėjimas nakties metu — viena — vienintelė tavo amžinybės valanda, vienas — vienintelis žodis už visą tavo tylėjimą.

Mes reikalingi tavęs, tiktai tavęs vieno, ir nieko daugiau. Tiktai tu vienas, kuris mus myli, gali pajusti mums visiems, kurie kenčiame, pasigailėjimą, kurį kiekvienas iš mūsų jaučia pats už save. Tiktai tu vienas gali pajusti, koks yra didelis, koks begaliniai didelis yra reikalas ir tavęs išsiilgimas šitame pasaulyje, šitą pasaulio valandą. Niekas kitas, niekas iš tų, kurie gyvena, niekas iš tų, kurie miega garbės svaigulyje, negali mums duoti, vargšams, paskendusiems žiauriuose nedatekliuose, baisiausiam už visus vargus, būtent, sielos skurdui negali duot gero, kuris mus išgelbėtų. Visi yra tavęs reikalingi, net ir tie, kurie to nežino, ir tie, kurie to nežino, daug daugiau už tuos, kurie žino. Išalkusis įsivaizduoja, kad ieško duonos ir tavęs alksta; ištroškęs mano, kad nori vandens, o jis tavęs trokšta; liguistas svajoja apie sveikatos atgavimą, o tuo tarpu jo liga yra tavęs stoka. Kas ieško pasaulyje grožio, tas nematomai pačiam sau ieško tavęs, kuris esi tobulas ir užbaigtas grožis; kas savo mintyse ieško tiesos, tas ir nenorėdamas tavęs trokšta, kuris esi vienintelė ieškojimo verta tiesa; kas gi rūpinasi taika, tas ieško tavęs, vienintelės taikos, kurioje gali pasilsėti neramiausios širdys. Jie šaukias tavęs, nežinodami kad tavęs šaukiasi ir jų šauksmas yra neapsakomai skausmingesnis už mūsų.

Mes šaukiamės tavęs ne dėl tuštaus noro pamatyti tave, kaip kad matė tave Galilėjiečiai ir Žydai; ir ne tam, kad patirtume džiaugsmo, pažvelgę bent kartą į tavo akis, nei būdami apsvaigę pasididžiavimu, kad tave savo maldavimais nugalėjome. Mes neprašome, kad nužengtumei pas mus didelėje dangaus garbėje, nei Persimainymo žaibo, nei arkangelų trimitų, nei visos liturginės iškilmės paskutiniojo atėjimo garbėje. Mūsų nekantriame troškime, tu žinai, yra tiek nuolankumo! Mes tiktai tavęs tenorime, tavo asmens, tavo vargšo, žaizdomis apgaubto kūno, apvilkto vargingu amatninko apsiaustu; norime pamatyti tas akis, kurios perveria krūtinės narvą ir širdies muskulus ir tuomet gydo, kada pasipiktinimu sužeidžia, ir sukelia kruvinas ašaras, kada žiūri į mus maloniai. Ir norime tavo balsą girdėti, kuris šėtonus perima baime, kai skamba jautriai ir pavergia kūdikius, kai prabila garsiai!

Tu gi žinai, kaip begaliniai, ypač šituo metu, yra reikalingas tavo žvilgsnis ir tavo žodis. Žinai gerai, kad vienas tavo pažvelgimas gali išjudinti ir pakeisti mūsų sielas, kad tavo balsas gali pajudinti mus iš mūsų begalinio skurdo lindynių; tu geriau už mus žinai, daug giliau, negu mes, kad tavo buvimas yra būtinai reikalingas, reikalingas nepakeičiamai ypatingai šiame amžiuje, kuris tavęs nepažįsta.

Pirmą kartą atėjai išgelbėti; gimei gelbėti; kalbėjai išgelbėti; leidais nukryžiuojamas išgelbėti: tavo menas, tavo darbas, tavo uždavinys, tavo gyvenimas yra išgelbėti. Štai mes, šitose pilkose ir nedorose dienose, šitais metais, kurie yra negirdėto šiurpo ir skausmu pilni, be jokio vilkinimo esame reikalingi būti išgelbėti!

Jeigu tu būtumei buvęs pavydus ir kerštingas Dievas, Dievas, kuris nepamiršta įžeidimų, kerštingasis Dievas, Dievas tiktai teisingasis, tai neišklausytumei mūsų maldos. Nes viskas, ką tiktai žmonės galėjo padaryti tau blogo, net ir po tavo mirties, ir daugiau po tavo mirties, negu tau tebegyvenant, jau tą žmonės padarė; mes visi, aš pats, kuris kalba į tave draug su kitais, tai esame padarę. Judų milijonai bučiavo tave po to, kai jau buvo pardavę, ir ne vien tiktai už trisdešimts sidabrinukų, ir ne vieną tiktai karta; Farizėjų legionai beždžioniaudami Kaifais, tave yra pasmerkę, kaip piktadarį, kuris vertas nukryžiuoti; ir milijonus kartų mintimi ir valia tave nukryžiavo; ir amžina gauja suniekšėjusios minios apdrapstė tavo veidą spiaudalais ir mėlynėmis; tarnai gi, samdininkai ir vartininkai, ginkluota minia neteisingųjų pinigų laikytojų ir valdovų plakė tavo pečius ir krauju sulaistė tavo veidą; ir tūkstančiai Pilotų, juodais arba purpuriniais rūbais apsidariusių, tik ką išėjusių iš maudyklių kvepalais išsitepusių, gražiai susišukavusių ir apsiskutusių, tūkstančius kartų tave išdavė budeliams po to, kai pripažino tave nekaltą; ir iš nesuskaitomų pragertų gerklių, nesuskaitomą skaičių aidėjo reikalavimas laisvės žmogžudžiams, prisipažinusiems nusikaltėliams, pažintiems galvažudžiams, kad nesuskaitomą kartų skaičių tu būtumei velkamas ant Kaukuolės iškilumos ir prikalamas prie medžio geležinėmis vinimis, baimės nukaltomis ir neapykantos įkalamomis.

Bet viską atleidai, visumet atleisdavai. Tu žinai, kuris buvai tarp mūsų, kas tūno mūsų nelaimingos prigimties dugne. Juk mes esame tik padariniai, pavainikių padermė, nepastovių judančių lapų pluoštas, pačių savęs budeliai, pažeistų būtybių išmatos, kurios voliojasi nedorybėse, kaip žindomas kūdikis užsivertęs ant savęs nakties indą, kaip girtuoklis savo vėmalais apsiteršęs, kaip nudurtas peiliu, plūduriuojąs savo kraujuose, kaip žaizduotas begulįs savo pūvenose. Atstūmėme Tave, kadangi Tu mums perdaug skaistus; pasmerkėme Tave mirti, nes Tu buvai mūsų gyvenimo pasmerkimas. Tu pats tuomet buvai pasakęs: „Atsistojau pasaulyje ir pasireiškiau jiems žmogišku kūnu; ir visus atradau girtus, ir nei vteno tarp jų neradau trokštančio, ir mano siela kenčia už žmonių sūnus, nes jie yra akli savo širdyje“. Visos gentkartės yra panašios į tą, kuri Tave nukryžiavo, kad ir kokios išvaizdos Tu ateitumei, Tave atstumtų. „Panašūs yra — Tu pasakei į tuos vaikėzus, kurie stoviniuoja aikštėse ir šaukia savo bičiuliams: Griežėme jums fleita, o jūs nešokote; užtraukėme graudingą garsą, o neverkėte“. Taip ir mes elgėmės beveik per šešiasdešimt gentkarčių.

Bet dabar jau atėjo laikas, kad žmonės tapo girtesni, kaip kitados, o drauge labiau ištroškę. Nė viename amžiuje nejautėme tokio deginančio, kaip dabar, troškimo, tokio gilaus išsiilgimo, antprigimtinio gelbėjimo. Niekados šlykštūs daiktai nebuvo tokie šlykštūs, kiek bent atsimename, ir toks žemas niekšiškumas. Žemė tapo Pragaru, apšviestu saulės nuolankumu. Tačiau žmonės grimsta ištirpytoje ašaromis dervoje, iš kurios kartais prasiveržia išsigimėliai ir bepročiai, norį pulti į raudonus kraujo klanus, tikėdamiesi juo nusiplauti. Nesenai išėjo iš vienos tokios pirties ir sugrįžo po negirdėtų pasaulyje skerdynių prie bendrojo senovinio mėšlyno. Karų pėdsakais sekė užkrečiamos ligos; po užkrečiamų ligų atėjo žemės drebėjimai; didžiausi kūnų kalnai, žuvusių brolžudiškose kautynėse, toks begalinis skaičius, kurio būtų užtekę apgyvendinti visai karalystei, miega po lengva žemės velėna, užimdami, jeigu juos visus drauge suguldytom, daugelio provincijų plotą. O tačiau, tartum šitie visi mirusieji būtų tiktai pirmutinė visiško išnaikinimo duoklė, skerdynės ir žudymai seka žudymus ir skerdynes. Turtingos tautos pasmerkia badauti vargingesnes tautas; sukilę vergai žudo savo vakarykščius valdovus; valdovai samdininkų rankomis žudo sukilėlius, nauji diktatoriai, naudodamiesi visokios santvarkos bei sistemų smukimu ir valdymo nepastovumu, ištisas tautas priveda prie bado, maro ir išnykimo.

Kiekvieno žmogaus gyvuliška meilė sau pačiam, kiekvieno luomo sau pačiam, kiekvienos tautos pačiai sau, tapo dar aklesnė ir didesnė po tų metų, kai neapykanta apdengė žemę ugnimi, dūmais, grabais ir kaulais. Meilė sau ant bendros ir visuotinės nelaimės griuvėsių šimtus kartų padidino neapykantą: mažyčių neapykantą dideliems; nepatenkintų neramiems; vergų valdovų vergų pavergtiesiems, pilnų išdidumo luomų nuolaidesniems luomams; hegemoniškų rasių rasėms — vasalams; pavergtųjų tautų pavergėjams. Perdidelis prabangos išaugimas pagimdė reikalingiausių daiktų nedateklių; lenktyniavimas dėl ištaigingumo tapo kankynių bei nusivylimo priežastimi; laisvių beprotystė pagilino priespaudą.

Pastaraisiais metais žmonija, kuri jau pirma, šimto karštligių varginama, raitėsi, priėjo ligi pablūdimo. Visas pasaulis dunda mūro sienoms griūnant, suskilusios kolonos virsta Į griuvėsių krūvas; net ir kalnų viršūnės rita uolų skeveldras, kad žemė pavirstų ištisa klaikia lyguma. Net ir žmonės, kurie lig šiol gyveno nepaliesti, nenusivokimo skraiste apsidangstę, buvo jėga išmesti iš ramių užkampių ir įmesti į pasiutusius miestų sūkurius vargti ir nykti.

Visur perdėm chaosas ir sambrūzdis, beviltiškas sumišimas, klampynė, kuri užnuodija savo prasiveržimais orą: visur nepatenkintas neramumas ir karščiavimasis, nepasitenkinimas visu kuo, o daugiausia pačiu nepasitenkinimu. Žmonės, būdami užsinuodiję visokiais nuodais, ėdasi tarp savęs, norėdami savo brolius išžudyti kankinimais, ir, kad tik kaip nors išeitų iš šitos rūšies pablūdimo, visais būdais ieško mirties. Ekstatiški ir afrozidiški narkotikai, gašlavimai, kurie naikina, bet nepasotina, naikina paskutines pajėgas, alkoholis, lošimai, muštynės ima savo šimteriopą derlių iš gyvųjų tarpo be nuolatinės duoklės mirčiai.

Ištisus ketverius metus pasaulis braidė kraujuose, kad išspręstų, kas turi užimti didesnį žemės gabalą. Mammonos tarnai suvarė į skerdynių ir naikinimo priešingus apkasus Kalibaną, kad taptų turtingesni ir paverstų priešus elgetomis. Bet šitas šiurpulingas bandymas niekam neatnešė naudos. Labiau, negu pirma nubiednėjo, labiau išalkusi kaip pirma, kiekviena tauta sugrįžo prie Interesų Dievaičio kojų sudėti aukų už savo ramybę, svetimų gyvybių sąskaita. „Dieviškasis Noras pasipelnyti ir šventoji Moneta“ laiko žmones dar gilioje vergijoje, dar labiau, negu pirma. Įpratę į išlaidumą plėšriaisiais karo metais, net ir susivaldantieji tapo gobšūs, nuolankieji pasidarė apsukresni, padoresnieji ėmė latrauti, net skaistesnieji pradėjo apgauliauti. Prekybos priedanga naudojama apgaulė ir išnaudojimas; po didelės pramonės skydu plečiasi plėšikavimas, vadovaujamas saujelės daugelio nenaudai. Pasilikę vieni teisėtumo saugoti vagys nesivaržo, visiems vagiliaujant, apvogti net vagis. Ryškus turtuolių ištaigingumas įkalė visų galvose, kad niekas neturi jokios reikšmės šitoje žemėje, pagaliau nuo dangaus paliuosuotoj, be aukso ir to, ką už auksą galima nupirkti ir už auksą sunaudoti.

Visi tikėjimai šitoje užkrėstoje klampynėje nyksta ir pūva Tik viena religija teturi savo pasekėjų, būtent ta, kuri išpažįsta aukščiausią trejukę Wotaną, Mammoną ir Priapą; šita religija dievina Pajėgą, kurios simbolis yra Kardas, o jos šventovė — Kareivinės; dievina Turtus, kurių simbolis yra Auksas, o jų šventovė — Birža; dievina Kūną, kurio simbolis yra Phallus, o jo šventovė Paleistuvavimo Namai. Šita religija viešpatauja visame pasaulyje, jeigu ir ne visados praktikuojama žodžiais, tai bent visų gyvenančių darbais. Senovinė šeima trupa: moterystė sugriauta svetimoteriavimu ir bigamia; daugeliui žmonių įpėdinystė atrodo prakeikimu, todėl vengiama turėti vaikų visokiais būdais bei sąmoningais abortais; sodomija turi savo panegyrikų ir savo landynių; paleistuvės, viešos ir slaptos, viešpatauja begalei išsigimėlių ir sifilitikų žmonių.

Jau nebėra nei monarchijų nei respublikų. Kiekviena santvarka tapo pajuoka ir apgaule. Plutokratija ir Demogogija, giminiškos dvasia ir tikslais sesutės, grumiasi tarp savęs dėl valdymo pakrikusių nomadų, jos blogai yra aptarnaujamos Siaurapročių samdininkų. Ir tuo pačiu metu vieno ir kito kovojančio luomo Avingalvystė tikra ir neužginčijama realybė, pavergė Aukštą Žemam, Kokybę — Kiekybei, Dvasią — Moliui.

Tu žinai tuos dalykus, Jėzau Kristau, ir matai, kad jau antrą kartą yra prisiartinusi laikų pilnuma, ir kad šitas pasaulis, apimtas karštligės ir sugyvulėjęs, nusipelno tiktai ugnies tvano bausmės arba gali būti tavo užtarimu išgelbėtas. Tiktai tavo Bažnyčia, tavo įsteigta ant Petro Uolos Bažnyčia, kuri yra verta Bažnyčios vardo, vienintelė ir visuotinė Bažnyčia, kuri kalba iš Romos neklaidingais tavo Vietininko žodžiais, dar tebesilaiko ant audringųjų bangų, sustiprėjusi puolimais, klaidatikysčių išugdyta amžių atjauninta, audringoje įšėlusioje pasaulio jūroje. Bet tu, kuris ją remi savo dvasia, žinai, kiek ir kiek, net tarp tų, kurie joje yra užgimę, gyvena, nesilaikydami josios įstatymų.

Kartą buvai pasakęs: „Jei kas yra vienas visai, tai aš esmi su juo. Pajudink akmenį ir ten mane atrasi, palenk medį, ir aš ten būsiu.” Bet norint atrasti tave akmenyje ir medyje, reikia tavęs ieškojimo valios, sugebėjimo tave pamatyti. Jeigu jiems neleisi pajusti savo rankos ant jų galvos ir savo balso jų širdyse, jie ir toliau tik patys savęs teieškos, ir patys savęs nesuras, kadangi niekas savęs nesuvoks, jeigu tavęs neturi. O šiandien daugumas žmonių nenori ir nemoka tavęs atrasti. Todėl mes prašome tavęs, Kristau, mes, išsigynėliai, nusidėjėliai, gimę už laiko ribų, mes, kurie dar atmename tave ir stengiamės su tavim gyventi, bet visados toli nuo tavęs, mes, paskutinieji, vilties nebetekę, nuo bedugnių ir pavojų išlikę, maldaujame tave, kad dar kartą tu sugrįžtumei tarp žmonių, kurie tave nužudė, tarp žmonių, kurie žudo tave ir dabar, kad sugrįžtum ir duotum mums visiems, žmogžudžiams, paskendusiems tamsybėse, tikrojo gyvenimo šviesą.

Daugiau ne kartą po Atsikėlimo pasirodei gyviesiems. Tiems, kurie manė, kad neapkenčia tavęs, tiems, kurie mylėtų tave, net jeigu tu nebūtum Dievo sūnus, esi parodęs savo veidą ir kalbėjai savo balsu. Asketai, pasislėpę tarp kranto ir smilčių, vienuoliai ilgose atsiskyrimo naktyse, šventieji ant kalnų matė tave ir girdėjo ir nuo tos dienos vien teprašė mirties malonės, kad su tavim susijungti. Tu buvai šviesa ir žodis Pauliaus kelyje, ugnis ir kraujas Pranciškaus urve, tobula beviltiška meilė Kotrinos ir Teresės nuošalėse. Jeigu sugrįždavai dėl vieno, tai kodėl negalėtumei sugrįžti, vieną kartą, visiems? Jeigu anie verti buvo tave pamatyti dėl savo aistringos vilties, tai mes galime pasiremti mūsų nykaus beviltiškumo teisėmis. Anos sielos šaukėsi tavęs savo nekaltumo pajėga; mūsų sielos šaukiasi tavęs iš savo bejėgiškumo ir nusivylimo gelmių. Jeigu atsiliepei į Šventųjų ekstazę, tai, kodėl neturėtumei atsiliepti į Pasmerktųjų verksmą? Ar gi nebuvai sakęs, kad atėjai ligonius gydyti, o ne sveikųjų, ieškoti tų, kurie buvo pražuvę, o ne tų, kurie pasiliko? Ir štai, tu matai, kad visi žmonės yra užsikrėtę ir karštligės paimti ir, kad ne vienas iš mūsų savęs ieškodamas paklydo ir pametė tave? Niekados tavo Naujiena nebuvo tokia reikalinga, kaip šiandien ir niekados, kaip šiandie, nebuvo taip užmiršta arba paneigta. Šėtono Karalystė dabartiniu metu pasieke savo brendimo pilnatį, o išganymas, kurio visi ieško apgrabomis, negali niekur kitur būti, kaip tavo Karalystėje.

Didžiojo bandymo rakas jau nebetoli. Žmonės, nutoldami nuo Evangelijos, atrado aitrumą ir mirtį. Išsipildė nebe vienas pažadas, nebe vienas grasymas. Jau šiandien, vilties netekę, tiktai tavo sugrįžiman dedame viltį. Jeigu neateisi pažadinti miegančius, dvokiančioje mūsų pragaro lovoje besivartančius, tai bus ženklas, kad tau atrodo dar perdaug trumpa ir lengva bausmė už mūsų išdavimą, ir kad nenori pakeisti savo įstatymų tvarkos. Tebūnie tavo valia dabar ir visados, danguje ir žemėje.

Bet mes, paskutinieji, laukiame tavęs. Lauksime tavęs kasdieną, nepaisydami savo nuvertumo, jokio negalimumo, Ir visa meilė, kurią galėsime iš savo nualintų širdžių išgauti, bus Tau, Nukryžiuotasai, kuris iškentei kančias mylėdamas mus, ir dabar mus kankini visa pajėga tavo nepermaldaujamos meilės.

 

Buenos Aires, 1930 m. kovo mėn. 19 d.   

 

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2263017
Design by Joomla