Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Imkite ir valgykite.

Rodos, kad šitie trylika žmonių susirinko pokyliauti laikydamies senoviškos apeigos, kuri buvo jų tautos iš aigiptėnų vergijos išvadavimo atminimas. Pirmu akies žvilgsniu jie atrodo panašūs į trylika kaimiečių, paklusnių padavimams, kurie prie baltu užtiesalu apdengto stalo, nuo kurio kyla jėriuko ir vyno kvapas, laukia draugiškos iškilmingos vakarienės pradžios ženklo.

Tačiau taip tiktai atrodo. Tikrybėj gi, jie susirinko atsisveikinimo ir persiskyrimo išvakarėse. Du iš šitos Trylikos— tas, kuris turi savyje Dievą, ir ans, kuris turi Šėtoną — pirm, negu stos kita naktis, numirs baisiausia mirtimi. Likusieji rytojaus dieną išsisklaidys, kaip piovėjai, pirmajai krušai iškritus.

Bet šitoji vakarienė, būdama pabaigos palydovė, yra drauge stebuklinga pradžia. Žydų paschos šventimas tarp šitos trylikos žydų persiesybina į nepalyginti aukštesnį ir universalų dalyką, į kažką neišreiškiamai ir nepalyginti kilnesnį: į didelę Krikščionybės Paslaptį.

Žydams Pascha yra ne kas kita, kaip bėgimo iš Aigypto atminimo šventė. Šitas laimingas išsivadavimas iš pažeminančios vergijos, tiekos stebuklų lydimas, aiškios Dievo globos vedamas, niekados neišdilo iš atminties šitos tautos, kuriai dar ne kartą teko lenkti sprandą po jungu ir kęsti ne vieną ištrėmimo gėdą. Staigiam Išėjimui minėti įsakmiai pradėta kasmet švęsti šventę, kuri gavo vardą Išėjimo: Pesach, Pascha. Tai buvo panašu į pokylį, kuris turėjo priminti paskubomis paruoštą bėglių valgį. Ant ugnies pakepintas jėriukas arba ožiukas, greičiausiu ir paprasčiausiu būdu pagaminamas; duona be raugo, nes nebuvo laiko užrauginti tešlą. Ir valgė diržais persijuosę strėnas, įsistoję į sandalijas, su lazdomis rankose ir skubėdami, kaip žmonės pasiruošę kelionei. Daržoves pavaduoja menka miškinė žolė, kurią bėgliai pakeliui rovėsi, kad tuo būdu apgautų nesibaigiančios kelionės alkį. Raudonas padažalas, kuriame pamirkoma duona, primena plytas, kurias žydų vergai buvo verčiami išdegti Faraonui. Vynas yra prabanga: reiškia išlikimo džiaugsmą, pažadėtų vyndaržių viltį, Praamžiui dėkingumo apsigėrimą.

Jėzus nepakeičia tūkstantmetės pokyliavimo apeigos. Sukalbėjęs maldą, Dievo vardą minėdamas pakelia taurę su vynu ir duoda gerti paeiliui. Paskui padalina po žiupsnelį žolių, ir antrą kartą pripildo taurę, kuri apeina aplink stalą po vieną gurkšnį kiekvienam.

Kokį gi skonį paliks vynas išdaviko burnoje, kai prislėgtoje tyloje Jėzus taria išsilgimo ir vilties žodžius, kurie ne Judai skiriami, bet tiktai tiems, kurie galės pakilti ir įeiti į amžinąjį Rojaus pokylį?

— Imkite ir gerkite, nes sakau jums, kad nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus ligi tos dienos, kai jį naują gersiu su jumis Dievo Karalystėje.

Liūdnas atsisveikinimas, bet tuo pat metu iškilmingo pažadėjimo patvirtinimas. Gal būt, tiktai jį vieną ir tesuprato, ir vargšų akyse sužvilgo-sumirgėjo dangiškojo grožio didybė. Nesitikėjo, kad jų laukimo laikas ilgai tęstųsi: po naujam vynuogių raškymo laikui, kai naujas užmiešimas pradės putoti, kai saldus vynas bus supilstytas į statines, Mokytojas, tesėdamas savo pažadą, sugrįš pakviesti mus į žemės su dangumi vestuves, į amžinąjį pokylį. Esame jau senyvi žmonės, greičiau jau rimto amžiaus, negu subrendę, linkę į senatvę: jeigu jaunikis užtruktų, neberastų jau tarp gyvųjų, ir jo pažadas būtų tik pasityčiojimas iš tų, kurie tikėjo.

Ir susiraminę greito susijungimo tikrybe, kuris bus daug garbingesnis, vienu balsu užtraukia, kaip liepia paprotys, padėkos psalmes. Tai yra giesmė garbei Tėvo to, kuris jiems tarnauja.

„Viešpaties akivaizdoje drebėki žeme, Jokūbo Dievo akivaizdoje, kuris uolas paverčia ežeru, o kietus akmenis į šaltinį... Iš bedugnės iškelia vargšą, iš dulkių ir purvo jį ištraukia, kad suteiktų jam vietą tarp didžiūnų, tarp didžiūnų savo tautos.“

Kokia linksma viltimi posmuoja jie tą senobinę giesmę, kuri šituo momentu įgauna naujos prasmės! Ir jie yra skurdžiai, o bus pakelti iš skurdo bedugnės atėjusiojo Dievo Sūnaus užtarimu ir jie yra vargšai, o jisai iškels juos iš neturto duobės, kad padarytų juos valdovais nenykstančių gėrybių.

Tuomet, matydamas jų nesupratimą, Jėzus ima padėtą ant staltiesės duoną, laimina ją, laužo į gabalėlius ir, paduodamas po kąsnelį kiekvienam, jų akyse atskleidžia tiesą:

— Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas, kuris už jus yra išduotas: tai darykite man atminti.

Tad, matyt, nesugrįš taip greitai, kaip tikimasi. Po trumpų dienų sugrįžimo atsikėlus, antrasis jo atėjimas tiek užsitęs, kad galėtų apie jį ir jo mirtį užsimiršti.

„Tai darykite man atminti“. Duonos kąsnelis prie bendro stalo tarp tų, kurie laukia, bus naujos brolijos ženklas. Kiek kartų tarp savęs laužysite duoną, ne vien aš būsiu tarp jūsų, bet per ją jūs būsite su manim susijungę neperskiriamai. Nes kaip šitą duoną laužia mano rankos, taip mano kūnas bus neprietelių sulaužytas; ir kaip šita duona suvalgyta šįvakar bus jūsų maistas ligi rytojaus, taip lygiai mano kūnas, kurį mirtim visiems aukoju, pasotins alkį tų, kurie tiki mane ligi tos dienos, kurią bus atidaryti begaliniai Karalystės sandėliai, kai būsite panašūs į angelus atrastojo Tėvo akivaizdoje. Ne vien tiktai atminimą jums tepalieku: būsiu su jumis mirtiniu buvimu, bet realiu kiekviename duonos trupinėlyje, kuris man bus pašventintas, ir šita duona bus reikalingiausias sielos maistas, taip išsipildys mano pažadas, kad būsiu su jumis ligi amžių pabaigos.

Tuo tarpu šįvakar valgykite šitą neraugintą duoną, šitą duoną žmogaus ranka užmieštą, iš miltų ir vandens padarytą, šitą duoną, kuri turėjo pajusti krosnies karštį, kurią mano dar neataušusios rankos padalino, ir kurią mano meilė pakeitė mano kūną, kad taptų jūsų amžinuoju maistu.

Malonus, ištikrųjų, dalykas valgyti gerą duoną su savo draugais: baltas duonos minkštimas iš miltų, apgaubtas trupia paraudusia pluta. Tiek kartų prašėte jos su manim vargšų namuose, ir turėsite jos prašyti mano vardu visą savo gyvenimą. Jums atiteks tik supelėjusios plutelės, kurių ir šunys neės, užsilikę duonkepėse ir pamiršti gabalėliai, sudžiūvę kąsneliai, kuriuos vaikai arba seniai apgraužę paliko arba numetė namų prieangiuose. Bet jūs jau pripratote prie nedatekliaus ir alkanų vakarų, labai gerai pažįstate išblyškusius neturto veidus. Esate sveiki, turite gerus žandus kramtyti sudžiūvusiai duonai. Nenustosite jūs drąsos, nors jūsų ir nepasodins už stalo apsčiai apkrauto valgiais.

Bet, ištikrųjų, be galo yra malonu širdžiai to, kuris jus myli, pakeisti duoną, kuri iš kietos žemės ir sunkaus darbo, į kūną, kuris amžinai jums bus paaukotas, į kūną, kuris kasdieną nužengs iš dangaus kaip matomas malonės ženklas.

Atsiminkite maldą, kurią jus išmokiau: Kasdienės duonos duok mums šiandien. Tikra jūsų duona šiandien ir per amžius yra šita duona, mano kūnas. Kiekvienas, kurs valgys mano kūną, kuris kiekvieną rytą per amžių amžius persikeis į nesuskaitomus peresybintos duonos kąsnelius, nepatirs niekados alkio. Kas juos atstums nuo savęs, niekados nepasisotins.

Ir tik ką buvo suvalgę jėriuką su duona ir karčiomis daržovėmis, trečią kartą Jėzus pripildė bendrą taurę ir, paduodamas arčiausiai sėdinčiam prie stalo, tarė:

— Gerkite visi, nes tai yra mano kraujas, naujosios sandaros kraujas, kuris bus išlietas už daugelį.

Jo kraujas su prakaitu sumaišytas dar nesusigėrė į žemę ant Alyvų kalno ir neištekėjo lašais iš vinių ant Golgotos kalno. Tačiau jo troškimas paaukoti savo gyvybę, kad kiti galėtų gyventi, savo kančia išpirkti viso pasaulio skausmus, perduoti bent dalelę savo būtybės tiesioginiams savo įpėdiniams; tas troškimas visiškai pasišvęsti tiems, kuriuos myli, yra toks tvirtas, kad jau dabartiniu metu atrodo jam, jog jo paaukota auka ir dovana tapo galima. Jeigu duona yra kūnas, kraujas, tam tikra prasme, yra siela. „Nevalgysite mėsos su jo siela, kuri yra jo kraujas“, buvo pasakęs Viešpats Nojui. Krauju, kuris, matyt, atvaizduoja gyvenimą, Abraomo ir Jokūbo Dievas sudarė sandorą su savąja tauta. Kai Mozė gavo įstatymus, jis liepė nudobti tam tikrą telyčių skaičių, pusę kraujo surinko į indus, kitą pusę išliejo ant altoriaus. „Tuomet paėmė Mozė tą kraują ir pašlakstė juo žmones, tardamas: Štai sandaros kraujas, kurią Viešpats yra padaręs su jumis, visiems šitiems žodžiams patvirtinti.

Bet po amžių prityrimo Pranašų lūpomis Dievas pranešė, kad Senoji Sandora yra išbraukiama ir kad nauja sandora yra reikalinga. Gyvulių kraujas, iššlakstytas ant užsispyrėlių galvų ir piktžodžiaujančių lūpų, jau neteko savo jėgos. Dabar reikalinga buvo kitokio kraujo, aukštesnės ir brangesnės būtybės kraujo naujajai sandorai sudaryti—paskutinei Tėvo sandorai su neištikima paderme. Visokiais būdais mėgino pastūmėti pirmgimius prie aukštų išganymo vartų. Ugnies lietus Sodomai, skandinimas Tvano vandenyse, Aigypto vergija, Dykumų badas sulaikė juos, bet nepataisė, neperdirbo.

Dabar atėjo dieviškesnis ir žmogiškesnis išgelbėtojas už senovės Išėjimo vadą. Ir Mozė išgelbsti tautą, kalba ant kalno, praneša apie pažadėtąją žemę. Bet Jėzus išgelbsti ne vien tiktai savo tautą, o ir visas kitas tautas: ir nerašo įstatymų akmeninėse toblytėlėse, bet širdyse; jo pažadėtoji žemė tai nėra kraštas su riebiomis ganyklomis ir klestinčiais vynuogynais, bet tai šventumo ir amžinojo džiaugsmo karalystė. Mozė nudobė vieną žmogų, o Jėzus numirusius prikelia; Mozė vandenį paverčia krauju, o Jėzus, pakeitęs vandenį į vyną vestuvių pokylyje, pakeičia vyną į kraują, į savo kraują liūdnos vakarienės, savo jungtuvių su mirtimi metu; Mozė miršta amžiaus ir garbės pasisotinęs ant atokaus kalno viršūnės, savo tautos pagerbtas, o Jėzus numirs jaunas, išniekintas tų, kuriuos myli.

Veršių kraujas, nešvarus žemės gyvulių kraujas, žemesnių ir belaisvių aukų, nebeteko savo galios. Nauja sandora sudaroma šį vakarą, pašvęsta žodžiais to, kuris vyno pavidale aukoja savo kraują ir sielą.

— Tai yra mano kraujas, sandoros kraujas, kuris už jus yra pralietas.

Ne vien už tuos Dvylika, kurie čionai yra: — tie Dvylika, jo akyse, atstovauja visai žmonijai, gyvenusiai anais laikais, ir visai tai žmonijai, kuri turi užgimti. Kraujas, kurį rytoj išlies ant Kaukuolių Iškilumos, yra tikras kraujas ir karštas, kuris ant kryžiaus sukrešės dėmėmis, kurių visos krikščionių ašaros niekados negalės nuplauti. Bet šitas kraujas yra sielos atvaizdavimas; visas pasiaukojo, kad pavergtas žmonių kūnuose sielas padarytų panašias į save; atsidavė tiems, kurie jo prašė ir tiems, kurie nuo jo pabėgo; kentė už tuos, kurie jį priėmė, ir už tuos, kurie jį prakeikė. Šitas kraujo krikštas, kuris atėjo po Jono vandens krikšto, po krikšto moters ašarų iš Betanijos, po Žydų ir Romėnų spiaudymo krikšto, šitas kraujo krikštas, savo raudonumu primenąs ugnies krikštą, apie kurį buvo skelbta Ugnies Pranašo, kuris bus sumaišytas su moterų ašaromis, kurias jos išlies ant sukruvinto lavono, yra didžiausias sakramentas, kuri išduotasis perduoda savo išdavikams.

Sulaužiau jums duoną—duoną, kurios kasdieną prašote Tėvo — kaip rytoj bus sulaužytas mano kūnas, dabar gi aukoju savo kraują štai šitame vyne, kurį paskutinį kartą geriu žemėje. Jeigu tai visados darysite man atminti, niekados nepajusite alkio ir troškulio kančių. Geriausias maistas yra javų duona ir geriausias gėrimas vynuogių vynas, bet duona ir vynas, kurį jums šįvakar daviau, nutildys jūsų alkį ir užgesins troškulį kol gyvensite per mano pasiaukojimą ir mano meilę, kuri man liepia eiti mirti, ir kuri viešpatauja net mirčiai.

Odisėjus patarė Achilui duoti Achajams prieš kautynes „duonos ir vyno, nes čia glūdi jėga ir drąsumas.“ Graikui atrodo, kad muskulų pajėgumas yra duonoje, o kautynių drąsumas vyne. Vynas turi apsvaiginti žmones, kad žūdytųsi tarp savęs, duona gi turi duoti sąnariams pajėgų, kad nepailstų bežudydami. Duona, kurią Kristus padalina, ne kūnui duoda pajėgų, bet sielai, jo vynas duoda to dieviškojo džiaugsmo, kuris yra meilė; tokia meilė, kurią vienas Apaštalų pavadins, nežiūrėdamas Odisėjaus giminės įpėdinių pasipiktinimo, kryžiaus beprotybe.

Ir Juda suvalgė tos duonos kąsnelį ir atsigėrė gurkšnį to vyno — pamėgino to kūno, kurį buvo pardavęs, atsigėrė to kraujo, kurį jis padės išlieti, tačiau neužteko jam pajėgų išpažinti tą niekšybę, pulti su ašaromis ant žemės prie kojų to, kuris būtų draug su juo verkęs. Tuomet vienintelis draugas, kuris dar buvo Judai palikęs, perspėja jį, tardamas:

—    Ištiesų sakau jums, kad vienas iš jūsų išduos mane.

Vienuolika, kurie pabūgę paliks jį tarp Kaifos niekšų, bet kurie niekados nebūtų pamanę parduoti jį už pinigus, šiurpas perima. Ir vienas kitam žiūri veidan naujos baimės apimti, siaubo pagauti, kad draugo veide pastebės tą melsvą išbalimą, kuris jau išduoda. Ir visi vienas po kito klausia:

—    Ar aš? Gal aš esu?

Ir Juda slėpdamas sumišimą ir rodydamas pasipiktinimą, išdrįso prabilti:

—    Ar nebūsiu aš, Mokytojau?

Bet Jėzus, kuris rytoj jau nebesigins, nenori net apkaltinti, ir pasitenkina pakartodamas aiškesniais žodžiais liūdną savo pranašavimą:

—    Tas, kuris draug su manim vilgo duoną dubenyje, mane išduos.

Ir kadangi visi dar buvo įbedę į jį akis, suakmenėję skaudžioje abejonėje, trečią kartą primygtinai pakartoja:

—    Štai tojo ranka, kuris mane išduoda, yra čia ant stalo.

Nieko daugiau nebepridėjo. Pripildęs ketvirtą kartą taurę, kaip reikalavo senovės apeigos, ketvirtą kartą padavė iš eilės taurę kad visi iš jos gertų. Ir vėl trylika balsų sugiedojo himną, Didysis Hallelis, kuriuo buvo užbaigiama paschalinė liturgija. Jėzus kartojo svarbius psalmisto žodžius, skambančius lyg pranašiška gedulo giesmė prieš laidotuves:

„Praamžius yra su manim; aš nieko nesibijau; ką gi man gali padaryti žmonės? Apspito mane kaip bitės; išblėso kaip skujų ugnis ... Aš nemirsiu, ne, bet gyvensiu. Praamžius nubaudė aštriai mane, tačiau neišdavė manęs mirties pajėgai. Atidarykite man teisybės vartus, kad, galėčiau įeiti ir pagarbinti Praamžių!.. Akmuo statybininkų numestas tapo kertiniu akmeniu ... Suriškite auką virvėmis ir nuveskite ją prie altoriaus laiptų“ . . .

Auka jau buvo paruošta ir naujas altorius iš medžio ir geležies, kurį kitą rytą galėjo pamatyti Jeruzalės gyventojai. Bet sumišę ir mieguisti Mokiniai, gal būt, nesuprato šermeninių ir triumfališkų aliuzijų senovės psalmių žodžiuose.

Pabaigę himną, tuojau išėjo iš kambario ir iš namų. Tik ką peržengęs namų slenkstį, Juda dingo nakties tamsoje. Likusieji Vienuolika, kaip ir kitais vakarais, nuėjo paskui Jėzų, nepratarę nė žodžio, Alyvų Kalno link.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2263062
Design by Joomla