Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.
Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

LKMA knygų fotografinės kopijos

Kun. Bronius Laurinavičius

(1913-1981.11.24)

 

 

Švenčionėlių parapijinė bažnyčia, kurios statyba rūpinosi bei pats asmeniškai statė ir kurioje ilgą laiką dirbo kun. Bronius Laurinavičius

 

  

TESTAMENTAS

Metai kaskart vis greityn, o tuo pačiu amžinybė artyn. Keliaudamas savo kelionės 68 kilometrą - metus ir dirbdamas Viešpaties

 

Vynuogyne trisdešimt septintus, pareiškiu paskutinę savo valią, kurią įvykdyti įgalioju sesutę Julę, o jei Ji būtų nepajėgi: Reginutę Girdauskienę ir Jadzytę Pranskuvienę. Maloniai prašau joms padėti kunigą Kazimierą Žemėną ir kunigą Algimantą Keiną.

Gyvenime nekuome iš kitų nereikalavau, o visuomet turtingas buvau.

Neužmiršdamas ir nenuvertindamas savo Tėvelių gerumo, kad jie leido mane taip sunkiais laikais į mokslą ir rūpinosi manimi kaip reti tėvai rūpinosi ir rūpinasi savo vaikais. Noriu priminti, kad daug gerumo patyriau ir iš Visuomenės, kuri man padėjo per "LIETUVIŲ LABDARYBĖS DRAUGIJĄ"- taigi palieku bent simbolinį atpildą -(aštuonis šimtus) 800 rb, kuriuos prašau įteikti kunigui Kazimierui Žemėnui, o jei jis būtų nepajėgus, kunigui Algimantui Keinai. Norėčiau, kad jie būtų panaudoti labdarybei arba katalikiškai spaudai, o dar geriau būtų, kad Juos perduotumet į Katalikiškosios Lietuvos fondą. Esu tikras, kad Lietuvos Visuomenė atsisakys ateizmo,

kuris veda ŽMONIJĄ PRIE VISUOTINIO KRACHO,--

  Mano knygas tepaima kunigas Kazimieras Žemėnas arba kun Algi

mantas Keina, kurios jiems patiks, o likusias - teišdalina tikintiesiems.

Namas, kurį aš pastačiau prie Švenčionėlių bažnyčios priklauso Švenčionėlių parapijai. Esu tikras, kad ateis laikas ir namas bus denacionalizuotas.

Norėčiau ilsėtis Švenčionėliuose, bet, jei atsirastų sunkumų, priglauskite ten, kur Jums bus patogiau.

Norėjau nuoširdžiai garbinti Viešpatį Dievą, ginti MOTINĄ BAŽNYČIĄ ir skriaudžiamuosius. Norėjau reikalingiems padėti - juos pamokyti, bet, jei nesugebėjau prašau gerąjį Dievą, kad Jis man atleistų, o taip pat ir visus prašau man atleisti ir dovanoti, jei kam palikau skolingas ar kuomi neįtikau.

atviras laiškas

"T I E S O S" REDAKTORIUI  A.LAURINČIUKUI

1978 m, balandžio 16 d. ’’Tiesoje’’ kažkokie B.Bendorius ir P. Kauneckas paskelbė ilgą straipsnį "Veidas be kaukės", kuriame purvais drabstomas Balys Gajauskas. Š.m. sausio 25d. ’’Tiesa’’ suteikė tribūną perėjūnui H.Basiui, kuris vėl šmeižė B. Gajauską. LKP CK organo puslapiuose neapykantos kultivuotojai ir skleidėjai nesivaržydami di -džiuojaši savo dvasine menkyste. Niekas Jų nesustabdo; priešingai -tik skatina aukštais honorarais. Skelbdami panašius šmeižtus ir prasimanymus, Jūs tik dar daugiau diskredituojate tarybinę spaudą.

Marksizmo-leninizmo profesoriai tebetikina, esą, buitis apsprendžianti žmogaus sąmonę. Balys Gajauskas nepasuko '’liaudies gynėjų” keliu, bet kovojo už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Vadinasi, iš marksistinio taško žiūrint, tokį jo apsisprendimą formavo atitinkamos socialinės ir istorinės sąlygos. Tad mažių mažiausiai nelogiška demonstruoti savo gyvulišką neapykantą tiems, kurie išdrįso eiti ne svetimųjų primestu keliu. Tokios neapykantos turbūt nereikalauja nė marksistinė etika.

Neatsitiktinai paskviliu autoriai nutyli B. Gajausko socialinę kilmę. Nutyli, kad jis gimė bežemių valstiečių šeimoje, vėliau dirbo paprastu darbininku. Tad ne prarasti dvarai ar fabrikai, kaip mėgstate tvirtinti, atvedė B. Gajauską į pogrindinę organizaciją. Ir vokiečių okupacijos metais jis nenuėjo su pavergėjais, bet pasislėpė nuo mobilizacijos, už ką buvo net kalinamas konclageryje.

B.Bendorius su P.Kaunecku stengiasi įtikinti, kad B. Gajauskas -plėšikas ir žmogžudys, 1948 m, gegužės mėnesį Šiauliuose nušovęs nekaltą žmogų. Autoriai kukliai nutyli, kad tas žmogus - Mikalkinas -tarnavo Berijos žinyboje ir su sėbrais užpuolė B. Gajauską. Šis buvo priverstas gintis. įvyko susišaudymas, o ne teroristinis aktas. Pats Mikalkinas nebuvo nei "darbo pirmūnas”, nei "savo liaudžiai atsidavęs inteligentas". Su ginklu rankose jis tykojo Lietuvos partizanų, pogrindininkų. Už tai gaudavo ir atlyginimą. Jo nukovimą autoriai vadina "skaudžiausia tragedija". Bet ar reikia ieškoti didesnės tragedijos už tą, kurią pergyveno lietuvių tauta Stalino ir Berijos teroro metais. Pokario matai mums primena masišką nekaltų žmonių žudymą, kalinimą, trėmimą, ką jūs vadinate nieko nereiškiančius ”asmens kulto” vardu. Ir galbūt paties Milkalkino rankos suteptos krauju. Daugybė anų piktadarybių kaltininkų šiandien vaikščioja laisvi ir nenubausti.

B. Gajauskas už susišaudymo metu nukautą rusą čekistą iškalėjo 25/!/ metus, pusę savo gyvenimo.

1978 m. balandžio mėnesį, kaip žinia, B. Gajauskas buvo teisiamas antrą kartą. 25metus laukusi vienintelio sūnaus, B. Gajausko motina džiaugėsi nepilnus keturis metus. Bet ir tą laiką ramybės nedavė nuolatinės kratos ir tardymai. Po to naujas areštas. Metus laukė teismo, slapta puoselėdama viltį, kad išteisins. Bet sulaukė paties žiauriausio nuosprendžio. .. O Jūsų laikraštis dar drįsta tyčiotis iš motinos kančios. Kur čia reikėtų įžvelgti tarybinį "humanizmą"?

Nesiruošiame carinės jurisprudencijos lyginti su tarybine, tačiau įdomu, kokią bausmę B . Gajauskui būtų skyręs teisėjas Raziūnas, turėdamas prieš jį įkalčius, analogiškus tiems, kuriuos turėjo Kapsuko teisėjas. . .

B. Bendoriaus ir P.Kaunecko straipsnio pabaiga padvelkia niūria stalinizmo epocha. Iš tiesų kai kam labai jau norėtusį sugrąžinti tuos “Šviesiuosius“ laikus, kai žmogui sudoroti pakakdavo kelių valan-dų. Bet tušti jūsų grasinimai - šiandien kiti laikai ir kiti žmonės.

Bergždžios pastangos apšmeižti Balį Gajauską. Ne jums priklauso ateitis, ne jūsų vardai pasiliks Lietuvos istorijoje. Kada nors lietuvių tauta pastatys paminklus mūsų dvasios milžinams Petrui Paulaičiui, Baliui Gajauskui ir kitiems. Ne jums! Gal būtent ši tiesa verčia jus taip beatodairiškai šmeižti ir meluoti.

Mes tikime savo tautos ateitimi, nes Lietuva ir pačiais juodžiausiais savo istorijos metais išugdė didvyrius, panašius į Balį Gajauską. Niekas neprivers nutilti tų, kurie yra pasiryžę aukokis už brangiausią turtą - laisvę. Ir šioje kovoje visada švies Balio Gajausko pavyzdys, kaip doro lietuvio, nepardavusio savo tėvynės. Jis jau tapo lietuvių tautos kančių simboliu. Ir mes lenkime prieš jį savo galvas.

1979 metų kovo 25 dieną

kun. Karolis Garuckas, Ceikinių klebonas,

Lietuvos viesomeninės Helsinkio grupės narys.

kun. Bronius Laurinavičius, Adutiškio klebonas, Lietuvos vls. Helsinkio grupės narys

vilniečiai:

Petras Cidzikas, Rimas Matulis,

Jonas Protusevičius , Julius Sasnauskas, Kęstutis Subačius, Vladas Šakalys, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius.

 

 

PRISIEKĘS GINTI MOTINĄ BAŽNYČIĄ IR JOS VAIKUS

Bažnyčiai visuomet labai reikia uolių, veiklių ir šventų kunigų. Persekiojimų metais jie dar turi pasižymėti ir drąsa. Nesenais sovietinės okupacijos metais (1940-1990) tokie kunigai buvo ypač reikalingi: jie buvo ta „žemės druska”, kuri ne tik neleido sovietinei valdžiai tyliai pasmaugti Lietuvos Katalikų Bažnyčios, bet ir padėjo išsaugoti ją ištikimą savajai misijai. Vienas tokių iškilių kovojančios Lietuvos Katalikų Bažnyčios sūnų buvo kun. Bronius Laurinavičius (1913-1981).

Kun. B. Laurinavičius prieš vietinės valdžios mėginimus varžyti jo kunigiškąją tarnystę protesto balsą pakėlė dar 1953 metais, dirbdamas Kalesninkų parapijoje. Esą gyvulių ligos pretekstu vietinė valdžia pabandė uždrausti tikintiesiems sekmadieniais rinktis į bažnyčią. Kun. B. Laurinavičius tam griežtai pasipriešino.

Kai septintojo dešimtmečio antrojoje pusėje prasidėjo uoliųjų kunigų kolektyvinis priešinimasis Bažnyčios veiklos varžymams ir ypač kai pradėjo eiti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika,kun. B. Laurinavičius ne tik visomis jėgomis įsitraukė į šią veiklą, bet dažnai ir pats ją organizuodavo Vilniaus arkivyskupijoje. Nė vienas kitas Lietuvos kunigas neparašė tiek pareiškimų, laiškų, protestų ir memorandumų sovietinei valdžiai, pradedant rajono ir baigiant aukščiausiomis SSRS valdžios institucijomis, kaip jis. Jo kovos dėl tiesos ir laisvės laukas buvo be galo platus: nuo tikinčių vaikų teisių iki lietuviško žodžio gynimo. Tais okupacijos laikais tikėjimo gynimas dažnai pindavosi su lietuvybės gynimu, ir kova dėl tikinčiųjų teisių buvo kovos dėl žmogaus teisių sudedamoji dalis. Kun. B. Laurinavičius buvo šios kovos avangarde, jam ginti Bažnyčią ir laisvę buvo šventas reikalas. Todėl 1979 metais mirus Lietuvos Helsinkio grupės nariui kun. Karoliui Garuckui JS, jis nesvyruodamas stojo į jo vietą. Kun. B. Laurinavičiaus parengti dokumentai pasižymėjo tiksliu sovietinės valdžios daromų nusikaltimų įvardijimu, jų kritikos teisine argumentacija, todėl daug jų buvo publikuojama Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje.Jis drąsiai duodavo šiuos dokumentus viešai publikuoti.

Dievo buvo apdovanotas daugybe talentų ir dorybių. Jam vienodai rūpėjo ir gyvosios Bažnyčios, ir mūrinės statyba. Kur tik klebonavo, ten paliko ryškius pėdsakus: bažnyčioje būdavo būriai vaikų, parapijoje sėkmingai ravimos alkoholizmo piktžolės, o tikintieji ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu mokomi vienas kitam padėti, vienas kitą paremti. Jis praplėtė Ceikinių bažnytėlę, įrengė Kalesninkų bažnyčios vidų, suremontavo ir įrengė šildymą Adutiškio bažnyčioje. Švenčionėlių bažnyčia - tai tikrąja šio žodžio prasme paminklas sau, bylojantis apie jo atkaklumą, pasiaukojimą, gebėjimą organizuoti parapiją, kad ir tamsiaisiais ateizmo metais iškiltų tokia šventovė.

Asketas asmeniniame gyvenime, jis buvo be galo jautrus kitų vargams ir kančioms. Labai užjautė gudus, kurių žemėje kunigas buvo retenybė: Adutiškio klebonijoje priimdavo dešimtis iš vakaro atvykstančių Baltarusijos tikinčiųjų, juos apnakvindavo ir pamaitindavo, kad pailsėję sekmadienį galėtų dalyvauti šv. Mišiose ir priimti sakramentus. Ypač rūpinosi už Bažnyčią ar Tėvynę kalinčiais bei jų šeimomis. O kiek buvo vargšų, padegėlių, našlaičių ar visad stokojančių studentų, kuriems jis pirmasis ištiesdavo ranką!..

Vis dėlto jis galėjo būti ir griežtas bei reiklus tiems, kurie privalėjo, bet nevykdė savo krikščioniškų pareigų. Todėl ne vienas kartus žodis buvo skirtas tiems, kurie pirmieji privalėjo ginti Bažnyčią ir to neatliko. Jis drąsiai ir tiesmukiškai sakydavo tiesos žodį ir Sovietų Sąjungos vadovams, ir tuometiniams Lietuvos Katalikų Bažnyčios administratoriams. Užtat kiek pagarbos ir pastangų skirdavo ginti tiems Bažnyčios hierarchams, kurie ištikimai saugojo Bažnyčią ir buvo persekiojami valdžios!

Kas buvo jo jėgų ir drąsos šaltinis? Tik Dievas! Maldoje jis semdavosi jėgų ir drąsos. Tai buvo kunigas, kokių Bažnyčia visuomet laukė, laukia ir lauks. Šioje knygoje atskleidžiamas jo dvasios paveikslas teuždega kunigystės siekiančiųjų ir jaunųjų kunigų dvasią troškimu aukotis už Bažnyčią taip, kaip jis aukojosi. Metus prieš savo žūtį jis viešai pakartojo savo kunigystės šventimų priesaiką: Viešpatie, kol plaks mano širdis, aš prisiekiu eiti savo pareigas, kaip prisiekiau priimdamas kunigystės šventimus. Prisiekiu ginti Motiną Bažnyčią ir jos vaikus, jų - tikinčiųjų teises.

Tesiunčia Viešpats Lietuvai daugiau tokių Sūnų, o Bažnyčiai - tokių uolių Kunigų!

Arkiv. Sigitas Tamkevičius, SJ

„Intrigantas“

2006-11-30

Renata Žiūkaitė

Šių metų lapkričio 24 d. sueina 25-eri metai nuo kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties. Dabar jau beveik neabejojama, kad  sovietų sistemai priešinęsis kunigas KGB agentų buvo nužudytas.

Vilniuje, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, kunigo atminimui stovi išdrožtas iš medžio kryžius su Nukryžiuotuoju, liudijantis apie to meto įvykį. Liudytojų teigimu, kunigas B. Laurinavičius buvo pastumtas po sunkvežimio MAZ- 503 ratais ir mirtinai sužalotas.

Apie šį kunigą sudarytoje knygoje „Objektas „Intrigantas“ yra rašoma, kad  1981 m. lapkričio 27 d. į kunigo Laurinavičiaus laidotuves rinkosi ne tik Adutiškio krašto žmonės, kurių parapijoje kunigas Laurinavičius paskutiniais gyvenimo metais jis darbavosi, bet ir daugelis kunigų bei tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos kampelių. Atiduoti paskutinę pagarbą ir pasimelsti už velionį atvyko taip pat vyskupai tremtiniai – Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius.

Kunigas B. Laurinavičius daugelio tikinčiųjų širdyse paliko neišdildomą pėdsaką. Švenčionių, Ceikinių, Kalesninkų ir Švenčionėlių parapijų žmonės kunigą Bronių prisimena kaip be galo darbštų, tėvišką dvasininką, vaikų ir jaunimo ugdytoją, blaivybės puoselėtoją bei žmogaus teisių ir laisvės gynėją. Švenčionėlių parapijiečiai iki šiol džiaugiasi šio kunigo pastatyta bažnyčia jų krašte.

Kun. B.Laurinavičius gimė 1913 m. Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje, kuri priklausė Gudijai.  Iki pat savo gyvenimo pabaigos kunigas Bronius rūpinosi savo kraštiečiais. Dar mokydamasis gimnazijoje ir vėliau studijuodamas kunigų seminarijoje, per atostogas aktyviai dalyvaudavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime, padėdavo rengti vaidinimus, parūpindavo jaunimui lietuviškų knygų. Kunigas stengėsi, kad kuo daugiau jo krašto jaunuolių siektų mokslo, išeitų į žmones.

Vėliau, jau dirbdamas įvairiose Rytų Lietuvos parapijose, dvasininkas rūpinosi savo krašto sielovada, lankydavo Gervėčių ligonius, važiuodavo ten laidoti mirusiųjų, nors ir didelį atstumą reikėdavo įveikti.

Sovietų okupacijos metais Bažnyčia buvo nuolat persekiojama. Kunigas Bronius kiekvienoje parapijoje ypatingą pašaukimą jautė vaikams. Aplink pagrindinį bažnyčios altorių jų prisirinkdavo nemažas būrys, su gėlėmis rankose jie išreikšdavo savo meilę eucharistiniam Jėzui. Už vaikų ir jaunimo ugdymą, jų ruošimą Pirmajai komunijai kunigas Bronius sovietų valdžios buvo nuolat puolamas. Bet jokie draudimai nesutrukdė ganytojui belstis į vaikų širdis ir padėti jiems atrasti Jėzų, išsiugdyti tikėjimą. Kunigo kišenėse visuomet buvo pilna jiems vaišių: riešutų, riestainių ar saldainių. Patys vaikai tiesiog lipte aplipdavo kunigą Bronių.

Švenčionėliuose kunigui B. Laurinavičiui teko ypatinga misija – pastatyti bažnyčią. Bažnyčią statė visa parapija, moteriškės cementą maišė, vaikai po mažą akmenėlį nešė, o daugiausia darbavosi pats kunigas Bronius, miegodavęs po porą valandų per parą, rūpinęsis daugybe įvairiausių leidimų, vilkęs dienos darbų ir kaitros naštą. Bendra bažnyčios statyba labai suvienijo parapijiečius ir kunigą, todėl net savo testamente kunigas Bronius nurodė, kad norėtų būti palaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje. Deja, tik praėjus septyneriems metams nuo mirties ši jo valia buvo įvykdyta .

Kunigas B. Laurinavičius visose savo parapijose pagarsėjo kaip vyskupo Motiejaus Valančiaus sekėjas – blaivybės puoselėtojas. Nelaidodavo tų parapijiečių, kurie per gedulingus pietus vartodavo alkoholį, o blaivius jaunavedžius net per pamokslą pagirdavo.

1975 m. Helsinkyje  buvo pasirašytas Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamasis aktas; 35 valstybės, tarp jų ir Sovietų Sąjunga, pasižadėjo gerbti visas žmogaus teises. Tačiau Sovietų Sąjungoje žmogaus teisės buvo ignoruojamos, tikintieji persekiojami. Daugelyje valstybių steigėsi grupės, tiriančios Helsinkio baigiamojo akto pažeidimus ir informuojančios apie juos pasaulio visuomenę. Kunigas B. Laurinavičius buvo vienas aktyviausių Helsinkio grupės narių, dirbdamas įvairiose parapijose aktyviai kovojo dėl žmogaus ir tikinčiųjų teisių. Dvasininkas taip pat visapusiškai rėmė kalinius, tremtinius, jų šeimas.

Savo mirtimi kunigas Bronius kartu su vyskupais M. Reiniu, V.Borisevičiumi, kun. J.Zdebskiu ir kitais papildė lietuvių kankinių būrį, išdrįsusį pasipriešinti raudonajai sistemai, kuri kaip mėsmalė naikino kiekvieną, atsistojusį jai ant kelio. Savo mirtimi kunigas įrodė, kad Tiesa ir Laisvė yra brangesnės už gyvenimą. Jo kaip kankinio žūtis dar smarkiau įpūtė tuo metu visaip gesinamą tikėjimo ugnį.

„Ateitis“ Nr.4, 2006 m.

Simona VIGELYTĖ

Švenčionėlių gimnazijos II klasės mokinė

Lyg žaibas, perskrodęs    tamsą...

Kunigo kankinio Broniaus Laurinavičiaus gyvenimo pėdsakais Vietoje įžangos. Perskaičiusi „VL" kvietimą dalyvauti rašinių konkurse, ilgai mąsčiau, kurios asmenybės gyvenimu ir darbais galėčiau remtis? Iš ko galėčiau pasisemti įkvėpimo ir gyvenimo džiaugsmo? Paklausiau vienos močiutės iš Švenčionėlių patarimo: “Parašyk, vaikeli, apie kunigą kankinį Bronių Laurinavičių. Jis nesimokė nei Švenčionėlių mokykloje, nei gimnazijoje. Bet jo įmintos pėdos Švenčionėlių žemėje išlikusios. Nužerk, dukrele, užmaršties dulkas...”

Taip švelniai prašė močiutė. Atmintyje šmėstelėjo žmonių pasakojimai apie Švenčionėliuose dirbusį kunigą, nužudytą bolševikmečiu už skleistą Dievo ir tiesos žodį. Pasiryžau...

“Įpareigoju mane palaidoti Švenčionėliuose...” - kaip varpas suskamba širdyje šie Broniaus Laurinavičiaus žodžiai, pasakyti artimam Švenčionėlių parapijos bičiuliui Gerojimui. “Tave įpareigoju mane palaidoti Švenčionėliuose. Galbūt negausi transporto, bet tai ne bėda. Jeigu žiemą, tai nuvežkite rogutėmis, o jei vasarą, tai du dviračius sustatę atgabenkit”, - prašė B.Gerojimą Bronius Laurinavičius.

Stoviu prie prof. Antano Kmieliausko skulptūros “Kristus prieš Pilotą”, ant kurios užrašas: “Kun. Bronius Laurinavičius. 1913-1981 m., Švenčionėlių bažnyčios statytojas ir mūsų tautos kankinys, gynęs žmogaus ir tikinčiųjų teises, Helsinkio komiteto narys”. Kitame šone: “Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali nužudyti sielos”.

11 metų, 5 mėnesius ir 17 dienų B.Laurinavičius dirbo švenčionėliškių tarpe. Bet jie kunigo gyvenimo vainike buvo ypatingi - pastatyta naujutėlė bažnyčia. Sovietiniais metais. Kiek pakelta ant pečių šio žmogaus, besirūpinant leidimais statyti Švenčionėliuose naują šventovę, o vėliau ją pastatyti per kelerius metus! “Tai buvo stebuklas”, - sako man Švenčionėlių žmonės, atskleisdami Švenčionėlių bažnyčios statybos istoriją. Jos metmenys - apysakos, romano verti. Ir aš didžiuojuosi savo švenčionėliškiais, jų galinga dvasia, kurios šviesą suprato Bronius Laurinavičius, pareiškęs prieš žūtį savo Testamentą, būti palaidotas Švenčionėliuose. Okupantai nenorėjo net girdėti apie jų nužudyto kunigo valią - palaidoto Adutiškyjė. Tik 1988 m. lapkričio 25-26 d., kilus Sąjūdžio bangai, buvo perlaidotas.

“Švenčionėlių mokyklos karžygys”, - taip įvardiju aš Bronių Laurinavičių. Adutiškio vidurinės mokyklos mokiniai galėtų drąsiai rašyti “Adutiškio mokyklos karžygis”... Šią išvadą galėtų padaryti Gervėčių, Rimdžiūnų mokyklos. Mokykla Broniui Laurinavičiui, kaip jis ne kartą sakė, nė kiek ne mažesnė šventovė už bažnyčią. Tik pridurdamas: “Lietuviška mokykla, kurioje nesivadovaujama melu ir apgaule, kurioje žydi tiesos, gėrio, doros gėlės, spindi tikrojo mokslo šviesa”. Manau, Švenčionėlių mokyklos bei gimnazijos mokiniai susidomės B.Laurinavičiaus asmenybe ir pereis jo gyvenimo keliais, pabudindami netolimą praeitį, kai B.Laurinavičiaus idėjų įkvėpti vaikai išdrįso viešai pareikšti, jog savo noru lanko bažnyčią. “Laurinavičiaus vaikai” - taip vadindavo berniukus ir mergaites, kurie dalyvaudavo mišiose, kartu su kunigu šventiniuose renginiuose. Į valdžios priekaištus ir grasinimus kunigas atsakydavo Kristaus žodžiais, kad nedrįstų kliudyti mažutėliams atverti Dievo šventovių duris.

“Įsiklausykite į mano žodžius. Jie taps kūnu”, - viename jaunimo katalikiškame renginyje nuskambėjo kunigo Broniaus Laurinavičiaus žodžiai. Jų neišsklaidė vėjas, jie įplaukė į šimtų vaikų, jaunuolių širdis. Žodžiai, lyg žaibas perskrodę tamsą, suplėšę vergovės skraistę.

Tie žodžiai, juos tuo metu jauna tautodailininkė iš Gervėčių krašto Birutė Kuckaitė įsiminė “Nebijok mirties - bijok blogų darbų.

Kvietė į dvasingumo ir meilės artimam kelią. Žodžiai apie brangiąją lietuvių kalbą, apie Lietuvą, kurią reikia ne tik mylėti, bet ir jai aukotis.

Kiekvienas išsaugotas Broniaus Laurinavičiaus žodis, jo darbai, veikla anuomet šaukė Lietuvą. Sugrįžti į žmonių namus, valstybę, o svarbiausia - į kiekvieno žmogaus širdį. Į valstybę - sugrįžo, bet dar pasiekė ne visų žmonių širdis. Sovietiniai voratinkliai dar daugelį laiko savo gniaužtuose.

Kunigo žodžiai taurino jaunimą, įžiebė jų pasauliuose šviesesnes pajautas, iš mažens mokė dorovingumo ir tarnavimo Dievui. “Be Dievo - tuščias pasaulis, be Dievo - tamsus ir beprasmis gyvenimas ”, - aidėjo jo žodžiai iš sakyklos. Nieko nebijodamas gynė vaikų katekizaciją, prašė tėvus leisti į bažnyčią, ugdyti vaikų ir jaunuolių dvasingumą. Visa tai ir vedė laisvės šauklį į žūtį, kurią komunistai buvo kruopščiai parengę. Klastingai nužudė, bet negalėjo nužudyti jo žodžio, kuris ir mūsų dienomis labai svarbus ir prasmingas.

“Gėliūnu kaimo vaikas”, - didžiuojasi šio kaimo moteris Marija Mačėnienė, man pasakodama tą nepaprastą ir labai paprastą žmogų. Mylėjusį savo Motiną, Tėvą, gimtojo kaimo žmones.

Mano mama sako: “Visos Lietuvos vaikas”. Ir aš tikiu šiais žodžiais. Gudijoje esantis Gėliūnų kaimas įsilieja į Lietuvą, tampa mūsų savastimi. Tai Broniaus Laurinavičiaus darbai, siekiai, viltys sujungė. Ir kraupi žūtis. Bet ar jis mirė? Ne, gyvas! Jis - manyje! Tebūnie mūsuose! Kunigas Bronius Laurinavičius - Lietuvos karžygys!