Susitikęs su diplomatiniu korpusu, akredituotu prie Šventojo Sosto, popiežius Pranciškus pareiškė griežčiausią iki šiol kritiką dėl abortų ir pasmerkė „siaubingą šios kultūros" žymę.
Užvakar popiežius Pranciškus susitiko su diplomatiniu korpusu, akredituotu prie Šventojo Sosto. Tradiciniame naujametiniame susitikime dalyvavo visi ambasadoriai - ir tie, kurie nuolat reziduoja Romoje, taip pat tie, kurie tuo pat metu atstovaudami savo šalims ir kitur, reziduoja kitose sostinėse. Šiuo metu Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su 180 pasaulio valstybių. Be to, specialiųjų misijų rango santykiai palaikomi su Europos Sąjunga, Maltos ordinu ir Palestinos valstybe. Šventasis Sostas taip pat turi savo atstovus Jungtinėse Tautose ir kitose pagrindinėse tarptautinėse organizacijose. Romoje yra 82 valstybių ambasados prie Šventojo Sosto.
Savo kalboje diplomatams popiežius Pranciškus priminė neseniai švęstą Pasaulinę taikos dieną ir svarbiausią šeimos vaidmenį. „Šeimoje pradedame mokytis brolybės, - sakė popiežius, - bet, deja, vis dažniau matome ne tik šiais'laikais labai susilpnėjusį priklausymo šeimai jausmą, bet ir labai sunkias sąlygas, kuriomis daug šeimų priverstos gyventi, dažnai neturėdamos pagrindinių pragyvenimo priemonių".
Taip pat popiežius teigė, kad baisu galvoti apie ankstyvą nėštumo nutraukimą. „Net baisu pagalvoti, kad yra vaikų, aborto aukų, kurie niekada neišvys dienos šviesos, - sakė Pranciškus kalboje, skirtoje vaiko teisėms visame pasaulyje. - Deja, išmetama ne tik maistas ir nenaudojami daiktai, bet ir patys žmonės, kurie laikomi nereikalingais".
Dalis Romos katalikų baiminosi, kad popiežius nepakankamai griežtai akcentuoja Bažnyčios poziciją dėl abortų. Prieš kelis mėnesius Pranciškus pripažino, kad jis mažai pasisakė apie tokius klausimus kaip abortai ir kontracepcija. Tokį savo elgesį popiežius pagrindė tuo, kad, jo manymu, nebūtina „visą laiką" kalbėti apie šiuos prieštaringai vertinamus klausimus.
Kalboje ambasadoriams popiežius Pranciškus apžvelgė dabartinio pasaulio vaizdą, pradėdamas nuo Sirijos konflikto ir linkėdamas, kad jau greit Ženevoje prasidėsianti konferencija suteiktų postūmį taikos atkūrimui. Popiežius paminėjo ir kitas Artimųjų Rytų šalis - Libaną ir Iraką, pasidžiaugė pozityviais poslinkiais derybose su Iranu. Kalbėdamas apie Afriką, popiežius paminėjo Nigeriją ir Centrinės Afrikos Respubliką. Kalbėdamas apie Aziją, Šventasis Tėvas priminė neseniai paminėtas diplomatinių santykių su Korėjos Respublika penkiasdešimtąsias metines ir meldė Dievą susitaikinimo malonės visam pusiasaliui ir gerovės visai korėjiečių tautai.
Popiežiaus kalboje paliestos taip pat daugelį pasaulio gyventojų slegiančios bado ir skurdo problemos, kurių sprendimui trukdo ne maisto ar kitų resursų stygius, bet neteisingumas, eikvojimo ir nesiskaitymo kultūra. „Negalime būti abejingi badą kenčiantiems žmonėms ir tiems, kurie karų, smurto, neteisingumo ir skurdo genami palieka savo šalis ir ieško prieglobsčio svetur", - sakė Pranciškus.
Baigdamas gana ilgą savo kalbą, popiežius Pranciškus priminė savo pirmtako Pauliaus VI žodžius, kad taika ttai ne tik karo nebuvimas, ne tik jėgos pusiausvyros rezultatas, bet taiką reikia kurti kiekvieną dieną, gyvenant pagal Dievo planą, kuris reikalauja siekti vis tobulesnio teisingumo tarp žmonių.
Parengė Ričardas ČEKUTIS
„Respublika"
2014 m. sausio 15 d.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.