Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.
Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

LKMA knygų fotografinės kopijos


Stanislovas SAJAUSKAS
Justinas SAJAUSKAS

 

NENUGALĖTIEJI

 

AUTOGRAFŲ

PARODOS

KATALOGAS

 


2003 06 13-2003 07 06 VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS MUZIEJUS
MARIJAMPOLĖ

 

 

 

 

 

 

Stanislovas SAJAUSKAS
Justinas SAJAUSKAS

 

 

NENUGALĖTIEJI

Autografų parodos, skirtos paskutinės Sibiro tremties 50-mečiui atminti,

KATALOGAS

Kaunas, 2003


UDK 947.45(06) Sa79

Katalogą sudarė ir parodą rengė
Stanislovas SAJAUSKAS
Justinas SAJAUSKAS

Maketavo, fotografavo ir savo lėšomis išleido
Stanislovas SAJAUSKAS


Paroda atidaryta Vilkaviškio vyskupijos muziejuje
Bažnyčios g. 23, LT-4520 Marijampolė

Paroda veiks nuo 2003 06 13 d. iki 2003 07 06

© Stanislovas Sajauskas, 2003
© Justinas Sajauskas, 2003

ISBN 9955-03-171-9

- - - - - - - - - - - - - -
Į tremtį ir mane čionai
Gabeno Stalino tarnai...

Sustojom Manzurkos miestely -
Lyg postovis, lyg “ganiava”...
Matau atkiūtinant senelį, -
Balta barzda, balta galva
Ir Nemuno tarties kalba:

“Sūduvis... AKELAITIS... Taigi,
Nuo Marijampolės esu...
Tai kur, tautiečiai, lekiat staigiai?..
Ar tik nemano - iš tiesų? -
Išvežt iš Lietuvos visų?..

- - - - - - - - - - - - - -

Už “AUŠRĄ”, Lietuvai užgintą,
Už “VARPĄ”, uždraustas knygas
Žandarai ginė surakintą,
Užlaužę surištas rankas,
Į šias štai Manzurkos lankas...

Ir šiandien širdį tebeskauda
Dėl ABĖCĖLĖS uždraustos!..
Bet mes krauju atgavom spaudą!
Tik tos žalos, tik tos skriaudos, -
Mes nepamiršim niekados!

Jonas Graičiūnas,
Sūduvis Akelaitis (Baladė apie knygnešį)

       Chužiras, 1953 05 18

TURINYS

PRATARMĖ    5

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIA CARINĖS RUSIJOS VALDŽIOJE                   7

Motiejus VALANČIUS    9
Antanas TATARĖ    11
Mečislovas Leonardas PALIULIONIS    13
Antanas BARANAUSKAS    14
Vincentas SENKUS MIC    
15
Aleksandras DAMBRAUSKAS - Adomas JAKŠTAS    16
Pranciškus KAREVIČIUS MIC    17
Antanas KAROSAS    
18
Jurgis MATULAITIS MIC    19
Juozas TUMAS-VAIŽGANTAS    20
Jonas TOTORAITIS MIC    21

SOVIETINĖ OKUPACIJA - FIZINIS IR DVASINIS TERORAS     23

Justinas STAUGAITIS    24
Vincentas BORISEVIČIUS    25
Pranas DOVYDAITIS    26
Mečislovas REINYS    27
Teofilius MATULIONIS    28
Pranas RAMANAUSKAS    29
Fabijonas KEMĖŠIS    32
Vladas MIRONAS    
34
Antanas YLIUS-VILKAS MIC    35
Pranas ADOMAITIS MIC    36
Vincas JONKAITIS    
37
Zigmas NECIUNSKAS-ELYTĖ    38
Julijonas STEPONAVIČIUS    40
Vincentas SLADKEVIČIUS MIC    
41
Sigitas TAMKEVIČIUS SJ    43
Juozas ZDEBSKIS    
45
Alfonsas SVARINSKAS    47
Jonas Algimantas BORUTA SJ    48
Kastytis MATULIONIS SJ    49
Nijolė SADŪNAITĖ    50
Robertas GRIGAS    
51

PABĖGĖLIAI, IŠTREMTIEJI IR NEGRĮŽUSIEJI  52

 Juozapas Jonas SKVIRECKAS   53
 Vincentas BRIZGYS   54
 Mykolas KRUPAVIČIUS  55
 Pranciškus Petras BŪČYS MIC  56
 Feliksas KAPOČIUS  57
 Kazimieras ŠAULYS  58

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ  59

SANTRUMPOS 60

PRATARMĖ

Birželio 14-oji - skausmingoji Lietuvai diena, kaskart primenanti 1941-ųjų pirmąjį masinį lietuvių tautos trėmimą į gyventi netinkamas atšiaurias ir tolimas Sibiro vietoves. Tai lietuvių tautos genocido pradžia, ypatingai žiauriai palietusi labiausiai komunistinių ateistų nekenčiamą visuomenės dalį, skelbiančią Tikėjimo, Gėrio ir Tiesos pergalę - dvasininkiją. Lietuvos Bažnyčios negailestingas persekiojimas - katalikišką Lietuvą okupavusios Rusijos imperijos atneštas nutautinimo ir pavergimo metodas. Šiemet minima paskutinio lietuvių trėmimo 50 metų sukaktis. Nors šios tremties planai ir nebuvo pilnai įvykdyti dėl J. Stalino mirties, tačiau Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų beteisė padėtis dėl to iš esmės nepakito.

Autografų paroda skiriama paskutinės tremties datai atminti, taip pat siekiant išsaugoti atminimą visų Kristaus karių, įvairias būdais kovojusių už Bažnyčios ir tikėjimo laisvę. Raštas, laiškas, atvirlaiškis, fotografija ar knyga su dovanojimo įrašu - tai vis istoriniai paliudijimai apie Žmogų, jo veiklą ir epochą. Juos matant, pirmiausia prieš akis iškyla Žmogus, kartais didingas, bet dažniau paprastas ir ištikimas Dievo tarnas. Ekspozicija apima laikus nuo pirmųjų Lietuvos sukilimų prieš carinės Rusijos vergovę XIX amžiuje iki nesenos, atmintin taip ryškiai įsirėžusios sovietinės okupacijos pabaigos.

Po 1831 m. sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o Vilniaus Dvasinė akademija - uždaryta ir 1842 m. perkelta į Peterburgą. Dar sunkesnės represijos sekė po 1963-1964 m. sukilimo. Jos lietuvių tautos sąmonėje susiję su Vilniaus generalgubernatoriumi M. Muravjovu, pramintu Koriku. Supratusi, kad lietuviai niekada nesusitaikys su stačiatikybe, caro valdžia nutarė prievarta panaikinti skirtumus tarp katalikiškos Lietuvos ir pravoslaviškos Rusijos. Pravoslavinimas turėjo būti pirmuoju žingsniu į rusifikavimą. Caro Aleksandro II uždraudžiama spauda ir mokymas lietuviškomis raidėmis. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui pradėjus lietuviškas maldaknyges spausdinti Prūsijoje ir sukūrus knygnešių tinklą joms gabenti ir platinti Lietuvoje, caras griebėsi teismų ir trėmimų į Sibirą. Kadangi aktyviausi knygnešių sąjūdžio organizatoriai buvo kunigai, caro režimas savo represijas nukreipė prieš Bažnyčią. Vyskupas Motiejus Valančius kartu su Žemaičių vyskupijos kurija perkeltas (ištremtas) į Kauną. Valdžiai suvokus Bažnyčios įtaką tautiniam sąjūdžiui, sekė nauja bažnyčių uždarinėjimo banga. Vien Žemaičių vyskupijoje, kuriai priklausė didžiuma etninių Lietuvos žemių, buvo uždaryti 46 vienuolynai ir 23 bažnyčios. Ne tik po Lietuvą, bet ir po visą imperiją nuskambėjo Kęstaičių (1886 m.) ir Kražių (1893 m.) bažnyčių uždarymo bylos. Okupacinė valdžia perėmė bažnyčių administravimą, draudė bažnytines rinkiavas, vertė iš sakyklų skelbti “graždanke” surašytus caro manifestus. Nežiūrint į tai, jai nepavyko nutautinti ir supravoslavinti lietuvių tautos ir 1904 m. teko grąžinti lietuvių spaudą.

Keitėsi laikai, bet nesikeitė okupantų veikimo metodai. Nors sovietinė konstitucija garantavo sąžinės laisvę, tikrovėje buvo galima propaguoti tik marksizmą-leninizmą, kuris Bažnyčios atžvilgiu pasireiškė kaip primityvusis ateizmas. Jau pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940 - 1941 m.) Liaudies vyriausybė nutraukė Lietuvos Respublikos ir Vatikano konkordatą, panaikino tikybos dėstymą mokyklose, uždarė kunigų seminarijas ir vienuolynus... Vilkaviškio kunigų seminarijos patalpose buvo įrengtos kareivinės. Lietuvos Bažnyčia patyrė okupantų neapykantą, kuri pirmomis karo dienomis pasruvo Budavonės miške žiauriai nukankintų kunigų Vaclovo Balsio, Justino Dabrilos, Jono Petrikos krauju. Iš viso pirmomis karo dienomis Lietuvoje NKVD nužudė 17 kunigų.

Antikrikščioniška buvo ir nacių ideologija, diegta 1941-1944 m. Okupavę kraštą, jie neleido funkcionuoti šalies nepriklausomybę atkūrusiai J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybei, masiškai žudė okupuotos šalies piliečius, varžė Bažnyčios veiklą. Lageriuose kentė su tuo nesusitaikę kunigai Alfonsas Lipniūnas, Stasys Yla, Mykolas Krupavičius.

Praūžus Antrojo pasaulinio karo audroms, Lietuvą užgriuvo dar masiškesni trėmimai, nei 1941-aisiais. Partizanų bunkeryje žūsta partizanų Tauro apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Krivaitis, Grafas, MGB budelių sušaudomas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, sovietų kalėjimuose nukankinami arkivyskupas Mečislovas Reinys, Vasario 16-osios Akto signatarai prelatas Vladas Mironas, profesorius Pranas Dovydaitis, nuolat lageriuose kankinami arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Vėliau lageriuose kenčia partizanų kapelionas Antanas Ylius-Vilkas, kun. Zigmas Neciunskas-Elytė, kun. Pranas Račiūnas MIC, Sibire tremtyje nukankinama mokytoja ateitininkė Adelė Dirsytė.

Žymiausi naujausių laikų Bažnyčios didvyriai ir kankiniai - pogrindinės Kunigų seminarijos, veikusios sovietinės okupacijos metu (1960 - 1988 m.), vadovai ir jos auklėtiniai, “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidėjai ir platintojai. Tai Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC, arkivyskupas Julijonas Steponavičius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, kunigas Juozas Zdebskis, kunigas Bronislovas Laurinavičius, prelatas Alfonsas Svarinskas, vyskupas Jonas Boruta SJ, kun. Virgilijus Jaugelis, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė, kun. Jonas Kastytis Matulionis SJ ir kt.

Sukilėlių ir knygnešių trėmimas į Sibirą carų laikais ir partizanų šaudymas bei “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidėjų kalinimas sovietiniame GULAG’e -kokios klaikios paralelės! Ar ne primena J. Stalino potvarkis dėl Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios nusavinimo caro įsaką uždaryti ir sunaikinti Kęstaičių bažnyčią? Ir nors Katalikų Bažnyčios persekiojimai, kaip ir Lietuvos okupacijos, truko bemaž du šimtus metų, tačiau Ji išliko. Nenugalėta!

Nuoširdžiai dėkojame visiems, padėjusiems rengti šią parodą, ypatingai Vilkaviškio vyskupui JE Rimantui Norvilai, suteikusiam jai “pastogę”, Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto pirmininkui kun. Vytautui Grigaravičiui, Lietuvos “Caritas” generaliniam direktoriui kun. Robertui Grigui, Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliotekininkei Genovaitei Šivickienei, bibliofilui Kazimierui Antanui Grinkevičiui, p. Valerijai Paprockienei, p. Juozui Peičiui, p. Algimantui Kralikui.

Autoriai

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIA CARINĖS RUSIJOS VALDŽIOJE

 

Rusų valdžios Vilniuje 1866 m. rusiškomis raidėmis - “graždanke" - išleista maldaknygė “Aukso altorius “Graždankė ” - tai lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.) lietuvių tautos paspartinto rusifikavimo priemonė. Žemaičių vyskupo M. Valančiaus atsakas į šį grubų kultūrinį genocidą buvo knygnešystė - maldaknygių spausdinimas Prūsijoje ir slaptas gabenimas bei platinimas Lietuvoje (Iš J.S asmeninės bibliotekos)

 

Balbieriškio valsčiaus vaito Blaževskio 1869 m. gruodžio 22 d. rusiškas aplinkraštis, kuriuo Gudeliu bažnyčios klebonas perspėjamos, kad Marijampolės apskrities viršininko nurodymu be valdžios leidimo draudžiama rinkti aukas bažnyčios reikmėms (Iš S. St. rinkinio)

 

Motiejus VALANČIUS 1801 - 1875

Žemaičių vyskupas, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, Varnių kunigų seminarijos rektorius, blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės organizatorius, rašytojas, istorikas.

1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu atskirtas nuo Žemaitijos tikinčiųjų, iškeliant jį kartu su vyskupijos kurija į Kauną. Čia buvo nuolat sekamas žandarų. Už vaikų mokymą katalikybės, priešinimąsi rusifikacijai, knygų spausdinimo Prūsijoje rėmimą buvo baudžiamas piniginėmis baudomis

Skulpt. A. Aleksandravičius




Kunigo M. Valančiaus laiškelis, rašytas Užluknėje.
Popierius su vandenženkliais, 134,5 X 210,5 mm (Iš St.S. rinkinio)

M.Valančiaus lotyniškas raštas

Žemaičių vyskupo M. Valančiaus lotyniškas raštas, 1875 m. kovo 15 d. duotas jam būnant tremtyje, Kaune, be teisės vykti į Žemaitiją.
Herbinis antspaudas. Popierius, 250 X133 mm (Iš St.S. rinkinio)




Antanas TATARĖ
1805- 1889


Kunigas 1834 m.),
rašytojas, vertėjas, švietėjas, Sibiro tremtinys,
Sintautų parapijos klebonas.
1863 m. už sukilėlių rėmimą suimtas ir ištremtas į Penzos gub.
Tremtyje išlaikytas iki 1871 m.



Fragmentas akto kopijos, rašytos kun. A. Tatarės 1859 rugsėjo 18/30 d. Sintautuose.
Sintautų parapijos antspaudas (Iš St.S. rinkinio)


 

1893 m. Kražių "skerdynių" 40-mečiui skirtas kun. dr. A. Viskanto leidinys “Kražiai ”

(Iš St.S. bibliotekos)

 


Kun. P. Veblaičio parašyta Kęstaičių bažnyčios sunaikinimo istorija

(Iš St.S. bibliotekos)



 


Mečislovas Leonardas PALIULIONIS 
1834-1908


Žemaičių vyskupas (nuo 1883 m.),
kovotojas prieš Katalikų Bažnyčios priespaudą ir lietuviško rašto draudimą




Fragmentas lotyniško rašto, pasirašyto Žemaičių vyskupo M. L. Paliulionio 1886 vasario 10 d. Kaune.
Herbinis antspaudas (Iš St.S. rinkinio)

 


Antanas BARANAUSKAS
1835- 1902


Seinų vyskupas (nuo 1897 m.),
poetas, "Graudžių verksmų ”, "Anykščių šilelio
autorius,
Šv. Rašto vertėjas.
Gynė Katalikų Bažnyčios teises, priešinosi rusinimui,
Seinuose pirmasis pradėjo lietuviškai sakyti pamokslus



Fragmentas lotyniško rašto, pasirašyto Seinų vyskupo A. Baranausko ir patvirtinto herbiniu antspaudu 1902 m. vasario 15 d. Seinuose.
(Iš St S. rinkinio)

 


Vincentas SENKUS MIC
1840- 1911


Kunigas, baltųjų marijonų generolas, Marijampolės bažnyčios prokuratorius.
Priešinosi caro valdžios pastangoms sunaikinti Marijonų vienuolyną, draudžiant priimti naujus narius.
1909 m. slapta išventino į vienuolius kunigus Jurgį Matulaitį ir Pranciškų Bučį, taip atgaivindamas Marijonų vienuoliją



Fragmentas rusiško rašto, pasirašyto kun. V. Senkaus 1872 m. lapkričio 11/23 d. Marijampolėje. Marijampolės parapijos antspaudas (Iš S.St. rinkinio)


 

Aleksandras DAMBRAUSKAS - Adomas JAKŠTAS 1860- 1938

     Prelatas, poetas, filosofas, Žemaičių kunigų seminarijos (1898 - 1900 m.)
ir Peterburgo dvasinės akademijos (1902 - 1906 m.) profesorius,
Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius ir garbės daktaras,
Šv. Kazimiero draugijos įkūrėjas ir pirmininkas.

    Paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu protestavo prieš mokinių katalikų varymą į cerkvę,
todėl buvo uždarytas Kretingos vienuolyne,
o 1889 m. penkeriems metams ištremtas į Sibirą, į Ustiužnoje

 



Atvirlaiškis, kun. A. Dambrausko išsiųstas Peterburgo dvasinės akademijos profesoriui Pranciškui Bučiui. 1907 m. rugpjūčio 19 d.
Popierius, 143 x 90mm (Iš St.S. rinkimo)


Pranciškus KAREVIČIUS MIC
1861 - 1945

Žemaičių vyskupas (1914 m.),
titulinis Skitopolio arkivyskupas (1926 m.),
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius,
Lietuvos garbės savanoris.

    Pirmojo pasaulinio karo metais gynė lietuvių teises nuo rusų, vokiečių, palaikė lietuvių tautos nepriklausomybės siekius,
1918 m. su diplomatine misija nuvykęs į Vokietiją pasiekė Vokietijos palankumo Lietuvos nepriklausomybės klausimu.
Nepriklausomybės kovų metais priiminėjo Lietuvos pulkų priesaikas, laimino Steigiamojo Seimo darbą

 

 



Telšių (Žemaičių) vyskupo P. Karevičiaus raštas rusų k. Panevėžys, 1914 m. spalio 20 d.
 Popierius, 182 x 230 mm.
(Iš St.S. rinkinio)


Antanas KAROSAS
1856- 1947

Seinų (nuo 1910 m.) ir Vilkaviškio (1918 - 1926 m.) vyskupas,
Žemaičių vyskupas, teologijos magistras,
Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, rektorius (nuo 1900 m.).
1919 m. Lenkijai užėmus Seinus, ištremtas į Lietuvą,
 valdė Lietuvos teritorijoje esančią Seinų diecezijos dalį, pavadintą Vilkaviškio vyskupija



Fragmentas lotyniško rašto Nr. 1094,
 pasirašytas Seinų (Augustavo) vyskupo A. Karoso 1910 liepos
7 d. Seinuose.
Herbinis antspaudas
(Iš St. S. rinkinio)


 

 



Palaimintasis Jurgis MATULAITIS MIC 1871 - 1927

Titulinis Adulio arkivyskupas ir apaštalinis vizitatorius Lietuvai (1925 m.),
Vilniaus vyskupas (1918 - 1925 m.), teologijos magistras,
Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo iniciatorius,
Marijonų vienuolijos atgaivintojas ir generolas,
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius


Fragmentas lotyniško rašto Nr. 2473, pasirašyto Vilniaus vyskupo J. Matulaičio 1920 m. balandžio 20 d. Lenkijos okupuotame Vilniuje.
Herbinis antspaudas (Iš St.S. rinkinio)

Juozas TUMAS-VAIŽGANTAS 1869- 1933

Kanauninkas, rašytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys,
Vytauto (Dangun Ėmimo) bažnyčios rektorius,
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras,
Vytauto Didžiojo II laipsnio ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinų kavalierius.

Redagavo uždraustus lietuviškus laikraščius.
Žandarų įtartas draudžiamos lietuviškos spaudos rėmimu ir platinimu 1897 m. suimtas ir tardytas.
Kulių klebonijoje įrengtoje slėptuvėje slėpė draudžiamas lietuviškas knygas



Pažyma, pasirašyta Vytauto (Dangun Ėmimo) bažnyčios rektoriaus kan. J. Tumo. 1925 m. rugsėjo 16 d. Popierius, 165 x258 mm Iš St.S. rinkinio)


Jonas TOTORAITIS MIC
1885- 1941


Kunigas, istorikas, istorijos dr. (1904 m.)
Marijampolės Marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius (1921 - 1937 m.),
Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - VDU) profesorius.

1909 m. slaptai nuo caro valdžios atkurtos Marijonų vienuolijos vienas pirmųjų narių.
Gavęs vyskupo A. Baranausko leidimą, slapta nuo caro šnipų Fribūre slapyvardžiu Jonas Norus studijavo Lietuvos istoriją, apgynė disertaciją "Lietuviai, valdant Mindaugui iki 1263 m.”.
Išleido knygas "Zanavykų istorija" (1929 m.), “Vytautas katalikas" (1930 m.), Mindaugas Lietuvos karalius" (1932 m.), “Lietuvos Jeruzalė" (1937m.), “Žemaičių Kalvarija” (1937m.), “Sūduvos Suvalkijos istorija”, 1t. (1938 m.)

 


Marijonų gimnazijos direktoriaus kun. J. Totoraičio 1936 ra. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 417.
Popierius, 215
x 156 mm (Iš Vilkaviškio Vyskupijos muziejaus fondų)


 


Lietuvai ir SSRS apsikeitus belaisviais, su grupe kunigų iš sovietinių kalėjimų ir lagerių grįžo ir vyskupas Teofilius Matulionis
(Iš St.S. rinkinio)

 

 

SOVIETINĖ OKUPACIJA - FIZINIS IR DVASINIS TERORAS


Tikėjimo kankiniaikunigai
Jonas Petrika (g. 1885 m.), dr. Justinas Dabrila (g. 1905 m.) ir Vaclovas Balsys (g. 1905 m.),
1941 m. birželio 22 d. bolševikų nukankinti Budavonės miške

 


Partizanų Tauro apygardos štabo priesaika 1945 m. liepos 19 d. Skardupių klebonijoje.
Iš kairės į dešinę: Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas; Leonas Taunys-Kovas; kun. Antanas Ylius-Vilkas;
Albinas Ratkelis-Oželis; Vytautas Gavėnas-Vampyras (Iš Genocido aukų muziejaus)

 

Justinas STAUGAITIS 1866- 1943

Telšių vyskupas (nuo 1926 m.),
Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas,
Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos I ir II Seimų pirmininkas.

     1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, vyko pas komunistinę valdžią protestuoti prieš Bažnyčios turto neteisėtą nusavinimą ir tikinčiųjų persekiojimus


 


Lotyniškas dokumentas, pasirašytas Telšių vyskupo J. Staugaičio Telšiuose 1931 m. rugpjūčio 17 d.
Popierius, 195
x 273 mm.
Herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Vincentas BORISEVIČIUS 1887- 1946

     Titulinis Lizijos vyskupas (1940 m.),
Telšių vyskupas augziliaras (nuo 1940 m.),
Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius (1927-1935),
tikėjimo kankinys, sovietų sušaudytas 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime.

     Palaikai surasti Tuskulėnuose ir 1999 m. iškilmingai perkelti į Telšių katedrą.
1991 m. pradėta kanonizavimo byla.

    Už narsą ginant tikėjimą ir Bažnyčią apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirteis, 1999 m.),
už žmonių gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties)

 


 

  
Vyskupas V. Borisevičius NKGB kalėjime.
1946 m. (Iš KGB archyvo)


Fragmentas lotyniško dokumento, vyskupo augziliaro V. Borisevičiaus pasirašyto
1941 m. vasario 18 d. Telšiuose.
Herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

 


Pranas DOVYDAITIS

1886 - 1942

Lietuvos Tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos ministras pirmininkas (1919 m.),
Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas (1920
-1924 m.),
vyriasiasis Ateitininkų federacijos vadas (1921 -1927 m.),
Vytauto Didžiojo universiteto Religijos teorijos katedros vedėjas (1922 - 1940 m.),
Lietuvos katalikų mokslų akademijos vicepirmininkas (1933 - 1940 m.),
filosofijos dr, ordinarinis profesorius,
Lietuvos Krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934 - 1940 m.),
religijos istorijos žurnalo "Soter" ir filosofinio žurnalo “Logos" leidėjas,
kankinys (1942 11 04 KGB sušaudytas Sverdlovske)



P. Dovydaitis sovietų lageryje (Iš KGB archyvų)


Prof P. Dovydaičio 1934 m. kovo 15 d. prašymo kun. V. Aleksandravičiui fragmentas
(Iš St.S. rinkimo)


 


Mečislovas REINYS
1894-1953


Vilniaus arkivyskupas (nuo 1940 m.)
Šv. Sosto titulinis apaštalinis administratorius,
filosofijos dr., Kauno universiteto profesorius,
Lietuvos užsienio reikalų ministras (1925
- 1926 m.).
1947 m. SSRS Ypatingojo pasitarimo sprendimu nuteistas 8 m. kalėjimo,
1953 m. lapkričio 8 d. nukankintas Vladimiro kalėjime.
1991 m. pradėta kanonizavimo byla


 


Arkivyskupas M. Reinys Vladimiro kalėjime (Iš KGB aarchyvo)


 

F
ragmentas lotyniško dokumento, arkivyskupo M. Reinio pasirašyto 1946 m. balandžio 30 d. Vilniuje.
Vilniaus Arkivyskupijos kurijos antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)


Teofilius MATULIONIS
1873- 1962


Arkivyskupas (nuo 1962 m.),
Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas (1940 m.),
tikėjimo kankinys.

  Triskart (1923 m., 1929 m., 1946 m.) sovietų suimtas ir nuteistas, kalintas Maskvos, Leningrado, Oršos, Vladimiro kalėjimuose, griežtojo režimo lageryje Baltosios jūros Solovkų salose, Abezės invalidų lageryje.

1956 m. po lagerių vyskupui T. Matulioniui komunistinė valdžia pagaliau leido grįžti į Lietuvą, bet neleido valdyti vyskupiją ir 1958 m. ištrėmė į Šeduvą. 1957 m. vyskupas T. Matulionis slaptai konsekravo vyskupu kan. Vincentą Sladkevičių (vėliau Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolas).
1991 m. pradėta vysk. T. Matulionio kanonizavimo byla.
Už Lietuvos gyventojų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2003 m.)


Kunigas T. Matulionis sovietinio kalinio rūbais.
1925 m.



Fragmentas laiško konfratrams, pasirašytas Misijoms remti sąjungos pirmininko vysk. T. Matulionio 1938 m. kovo 19 d.
(Iš St.S. rinkinio)

 


Pranciškus RAMANAUSKAS

1893- 1959


Vyskupas, teol. dr., profesorius,
Telšių kunigų seminarijos rektorius,
tikėjimo kankinys.
SSRS MGB kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime,
Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB nutarimu 1946 m. kalintas Karagandos lageryje Kazachstane, Intos griežtojo režimo lageryje, vėliau Abezės invalidų lageryje.
Nuo 1956 m. ištremtas į Švėkšną

 



Vyskupas P. Ramanauskas Kazachijos Baidukų lageryje. 1948 m.
(Iš KGB archyvų)



Fragmentas lotyniško dokumento, pasirašyto Telšių vyskupo P. Ramanausko 1946 m. rugpjūčio 29 d. Telšiuose.
Telšių vyskupijos herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

 


Kopija J. Stalino potvarkio Nr. 2518-P dėl neužbaigtos statyti bažnyčios Kaune pertvarkymo į Kauno radijo gamyklą.
Maskva, Kremlius. 1952 m. vasario 8 d.

 


Nebaigta statyti Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (arch. K. Reisonas),
1952 m. sovietų valdžios neteisėtai nusavinta ir paversta Kauno Radijo gamykla.
Foto 1980 m.


Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia,
sovietmečiu neteisėtai nusavinta ir paversta LSSR Valstybino archyvo Kapsuko m.filialu.
Foto St. S. 2003 m.

 


Fabijonas KEMĖŠIS
1879 - 1954


Kunigas, Kauno kapitulos garbės kanauninkas,
     Dotnuvos Žemės ūkio akademijos profesorius, katedros vedėjas, kooperacinės bendrovės knygoms leisti "Žinija " steigėjas ir pirmininkas, vienas iš Vilniui vaduoti sąjungos steigėjų,  jos Geležinio fondo pirmininkas.
     Už lietuviškų knygų platinimą caro valdžios suimtas ir tardytas, lietuviškų katalikiškų labdaros, kooperacijos, kredito draugijų organizatorius, skatino ateitininkų, pavasarininkų draugijų veiklą, populiarino mokslą ir blaivybę. Čikagos lietuvių laikraščio “Draugas" redaktorius (1914 - 1915, 1917 - 1918 m.), JAV įkūrė Tautos fondą Lietuvos laisvės kovai paremti. Daktaro laipsniu baigė Vašingtono Katalikų universitetą.
     Pirmosios sovietinės okupacijos metu atleistas iš pareigų Žemės ūkio akademijoje. Antrąkart SSRS okupavus Lietuvą,
1947 m. suimtas, nuteistas ir 1954 m. nukankintas Krasnojarsko sr. Marijinsko lageryje



Fragmentas rašto, pasirašyto “Žinijos " bendrovės pirmininko kan. F. Kemėšio 1934 m. rugsėjo 29 d. Kaune.
(Iš St.S. rinkinio)


Tremtinių Dievo namai Sibire, už Speigračio

 


Tremtinė mokytoja ateitininkė Adelė Dirsytė (g. 1909 m., nukankinta 1955 m. Tolimuosiuose Rytuose, Chabarovske)
ir jos sukurta "Sibiro maldaknygė ” (Kaunas: Atmintis, 2001 m.)

 


Vladas MIRONAS
1880 - 1954


    Prelatas, Lietuvos Tarybos viscepirmininkas,
Nepriklausomybės Akto signataras,
vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas (1929 - 1938 m.),
Lietuvos ministras pirmininkas (1938 - 1939 m.),
sovietinių lagerių kankinys.
Sovietų kalintas 1940 - 1941 m. NKVD Alytaus ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime,
suimtas 1944 - 1945; 1946 m. nuteistas 10 m. kalėjimo.
 Žuvo 1953 m. Vladimiro kalėjime



Prel. V. Mironas sovietų lageryje (Iš KGB archyvų)



Kun. V. Mirono laiškelio fragmentas (Iš St. S. rinkinio)



Antanas YLIUS - VILKAS MIC
1909- 1994


Kunigas, Skardupių parapijos klebonas,
partizanų kapelionas,
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tauro apygardos įkūrimo vienas iniciatorių,
Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto narys.
1945 m. spalio 21 d. NKGB suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Archangelsko, Karagandos lageriuose.
Grįžęs į Lietuvą KGB persekiotas, sovietinės propagandos apšmeižtas.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Laisvę apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1998 m.)



Kun. A. Yliaus kalėdinis sveikinimas.
Fotoatvirukas, popierius, 101
X150 mm
(Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų)



Pranas ADOMAITIS MIC, g. 1911


Kunigas, Skardupių bažnyčios vikaras.
Dalyvavo kuriant Tauro partizanų apygardą.
1945 m. NKGB suėmus Tauro apygardos vadovybę, buvo suimtas ir P. Adomaitis.
Nuteistas kalėti sovietiniame lageryje, po lagerio nutremtas į Sibirą.
Į Lietuvą leista grįžti tik 1966 m.

Šiuo metu gyvena Marijampolėje, Marijonų vienuolyne








Kun. P. Adomaitis MIC Taišeto lageryje.
1960 m. (Iš P.A. albumo)



Kun. P. Adomaičio MIC įrašas knygoje,
skirtas Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejui.
Marijampolė, 2003 m. gegužės 27 d.
(Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų)


 


Vincas JONKAITIS
18987 - 1960


Kunigas,
Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas (1918-1920 m.),
Kučiūnų bažnyčios statytojas.
Nebaigus statyti bažnyčią, 1950 m. buvo suimtas MGB, nuteistas kalėti.
Mordovijos lageryje kalėjo 1950 - 1956 m.



Kun. V. Jonkaičio dedikacija ant fotografijos. 1956 m. rugsėjo 10 d.
(IšA.K. albumo)


Kun. V. Jonkaičio perrašyti "Graudūs verksmai ”,
1956 m. nusiųsti į Sibirą dukterėčiai.
Popierius, 115 x 170 mm.
(Iš Marijampolės Tauro partizanų apygardos ir tremties muziejaus fondų)




Zigmas NECIUNSKAS - ELYTĖ
1912-1976


Kunigas, Nedingės klebonas,
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio rėmėjas.
1946 - 1955 m. kalintas sovietiniame lageryje Mordovijoje.
Norėdamas padėti vargstantiems tremtiniams grįžo į Sibirą ir 1955 - 1956 m. vykdė misijonieriaus pareigas Krasnojarsko krašte.

Už narsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Laisvę apdovanotas Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu (po mirties, 1999 m.)



Kunigas misijonierius Z. Neciunskas, suteikęs tremtinių vaikams pirmosios Komunijos sakramentą.
Krasnojarsko kraštas, Maklakovo gyvenvietė, 1956 m.
(Iš V.P albumo)


Kun. Z. Neciunsko autografas ant fotografijos,
1939 m. birželio 15 d. dovanotos kunigui V. Stulginskiui
(Iš St.S. rinkinio)

 

Kryžių kalnas
Kryžių kalnas prie Šiaulių - lietuvių tautos atsakas į sovietinių okupantų Lietuvoje praktikuotą buldozerinį ateizmą
(Foto R. Posnerio. 1993 m.)

 


Julijonas STEPONAVIČIUS
1911 - 1991


Antarado titulinis vyskupas (1955 m.),
Vilniaus arkivyskupas (1989 m.).

1939 m. suimtas ir tardomas Raudonosios armijos,
1961 - 1991 KGB nušalintas nuo Vilniaus arkivyskupijos valdymo ir ištremtas į Žagarę.
Grąžintas 1988 m. Popiežiaus paskirtas Vilniaus vyskupijos apaštaliniu administratoriumi,
nuo 1989 m. - Vilniaus arkivykupijos ordinaras.

Už narsą ir pasiaukojimą kovojant dėl Katalikų bažnyčios teisių sovietinės okupacijos metu apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1999 m.)

 


 


Žurnalas “Katalikų pasaulis ” su arkivyskupo J. Steponavičiaus autografu.
Popierius, 217 x 291 mm
(Iš St.S. rinkinio)

 


Vincentas SLADKEVIČIUS
MIC 1920 - 2000


Šventosios Romos Kataliku bažnyčios Kardinolas (1988 m.),
titulinis Aboros vyskupas (1957 m.),
Kaišiadorių vyskupijos administratorius (1982 m.),
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas (1989 m.),
Kauno arkivyskupas metropolitas (1989 m.),
Kauno miesto garbės pilietis (1993 m.),
Vytauto Didžiojo I laipsnio ordino kavalierius (1998 m.).
    Popiežiaus leidimu 1957 m. vysk. T. Matulionio konsekruotas vyskupu slaptai.
KGB uždraudus eiti vyskupo pareigas, sovietų valdžios reikalavimu 1959 m. iškeltas į Nemunėlio Radviliškį, 1975 -perkeltas į Pabiržę

Skulpt. A. Sakalauskas



Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolo,
Kauno arkivyskupo Vincento Sladkevičiaus 1990 m. birželio 12 d. duotas pažymėjimas,
surašytas lietuviškai ir rusiškai ant sovietinio Lietuvos TSR Kauno Arkivyskupijos kurijos blanko.
Herbinis antspaudas. Popierius, 210 x 302 mm
(Iš St.S. rinkinio)


Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto įkūrėjai kunigai
Vincentas Vėlavičius, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Jonas Kauneckas.
1976 m.


Pirmasis "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” numeris. 1972 m.
Redaktorius kun. S. Tamkevičius

 


“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika" išversta į ispanų kalbą


 


Sigitas TAMKEVIČIUS SJ, g. 1938 m.

    Kauno arkivyskupas metropolitas (nuo 1996 m.),
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas (iki 2002 m.),
VDU Teologijos fakulteto didysis kancleris,
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius (1990-1991),
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” redaktorius (1972-1983),
Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys ir vienas steigėjų (1978),
Kauno miesto garbės pilietis (1994).
Sovietinio lagerio kalinys (1983-1988 metais kalintas Permės ir Mordovijos lageriuose, ištremtas į Tomsko sritį).

Už narsą ir pasiaukojimą sovietinės okupacijos metais kovojant už Lietuvos Katalikų Bažnyčios teises ir tikėjimo laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu, yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius


Kunigas S. Tamkevičius tremtyje. Tomsko sritis, 1989 m.



Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus parašas ir herbinis antspaudas po 1998 m. prašymu Kauno miesto merui dėl sovietinių okupantų pakeisto A. Dambrausko - Adomo Jakšto gatvės Kaune pavadinimo sugrąžinimo
(Iš St.S. rinkinio)

 

Disidentų grupė
Disidentų grupė, atvykusi i Angelės Ramanauskaitės, kaltinamos vaikų katechizavimu, teismą Ašmenoje (Baltarusijos SSR)
1979 m. rugsėjo 18 d.
Fotografavo kun. Juozas Zdebskis
(Iš K.A.G. albumo)

 


Juozas ZDEBSKIS
1929- 1986


Kunigas, Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys,
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ’’ leidėjas,
Lietuvos pogrindinės Kunigų seminarijos vienas įkūrėjų ir egzaminatorius.
Nuolat persekiotas KGB, dukart jam buvo atimtos automobilio vairuotojo teisės, cheminiais preparatais sužalota sveikata,
1969 m. jam uždrausta eiti kunigo pareigas.
Už vaikų katekizavimą kalintas sovietiniame kalėjime 1964 - 1965, 1971 - 1972 m.
Žuvo autoavarijoje keistomis neišaiškintomis aplinkybėmis.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant tikėjimo ir Bažnyčios laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1998 m.)



Kun. J. Zdebskio parašas ant automobilio kelių eksploatavimo mokesčio kvito.
1985 m. liepos 11 d. Popierius. 142 x 101 mm.
(Iš K.A.G asmeninio archyvo)

Kronikokos titulinis lapas
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" 5-ojo tomo, išleisto 1979 m. Čikagoje, titulinis lapas
(Iš St.S. bibliotekos)

 

 

 

Alfonsas SVARINSKAS, g. 1925 m.

   Kunigas, prelatas, "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ” leidėjas,
Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys,
vienas pogrindinės kunigų seminarijos įkūrėjų ir egzaminatorius.
Buvo vyriausiasis Lietuvos kariuomenės karo kapelionas,
dabar
- Kauno arkivyskupijos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionas.

Triskart MGB, KGB suimtas ir kalintas (1946 - 1956 m., 1958 - 1964 m., 1983 - 1988 m.) Kauno, Vilniaus kalėjimuose, Intos, Mordovijos, Permės griežtojo režimo lageriuose, Abezės invalidų lageryje.
1954 m. Abezės lageryje vysk. Pranciškus Ramanauskas jam suteikė kunigystės šventimus.
Tarptautinei Amnestijos organizacijai, JAV prezidentui R. Reiganui reikalaujant prel. A. Svarinskas 1988 m. SSRS valdžios išsiųstas į Vakarų Vokietiją.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant tikėjimo ir Bažnyčios laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino III laipsnio kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės (2000 m.) ir Kariouomenės kūrėjų savanorių (2001 m.) medaliais, 1 laipsnio LPKTS žymeniu "Už nuopelnus Lietuvai ”(1998 m.)



Savilaidos būdu išleistas plakatas,
reikalaujantis laisvės kunigui A. Svarinskui


Prel. A. Svarinsko 2000 m. rugpjūčio 29 d. laiškas.
(Iš St. S. archyvo)




Jonas Algimantas BORUTA SJ, g. 1944 m.


Titulinis Vilturaros vyskupas ir Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras (1997 - 2002 m.),
Telšių vyskupas (nuo 2002 m.),
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius,
Lietuvos Katalikų mokslo akademijos pirmininkas (nuo 1997 m.),
 fizinių mokslų dr.
1975 -1982 m. studijavo pogrindinėje Kunigų seminarijoje.
1982 m. slaptai įšventintas kunigu, pogrindinės Kunigų seminarijos dėstytojas (1983 - 1990 m.),
"Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos " vyr. redaktorius (1982-1989 m.),
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolas (1989 - 1998 m.).
Už narsą ir pasiaukojimą sovietinės okupacijos metu kovojant dėl Katalikų Bažnyčios teisių apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino II laipsnio ordinu (1998 m.)



Kardinolo V. Sladkevičiaus,
Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus,
vyskupoJ. A. Borutos, prof. F. Palubinsko ir prof. V. Kaminsko
prašymas Kauno miesto merui sugrąžinti sovietinių okupantų pakeistąjį Prof. Aleksandro Dambrausko - Adomo Jakšto gatvės pavadinimą.
1998 m. Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

 


Jonas Kastytis MATULIONIS SJ, g. 1937 m.

  
Kunigas, dėl KGB persekiojimo mokėsi pogrindinėje Kunigų seminarijoje,
1980 m. vysk. V. Sladkevičiaus slaptai įšventintas kunigu.
1976 - 1977 m. kalintas Vilniuje, už "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidimą nuteistas trejiems metams lygtinai,
1984 m. vėl suimtas, kalintas Smolensko ir Čitos Novo-Orlovsko lageriuose.

Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu


Kun. J. K. Matulionis KGB kalėjime. 1976 m. (Iš KGB archyvo)


Kun. J. K. Matulionio žinutė iš Čitos srities sovietų lagerio. 1987 m.
(Iš J.S. asmeninės bibliotekos)




Felicija Nijolė SADŪNAITĖ, g. 1938 m.

Vienuolė, disidente, “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikosspaudintoja, platintoja, redaktorė.


     1974 m. KGB bųuvo suimta ir nuteista trejiems metams griežtojo režimo lagerio ir trejiems metams tremties. Kalinta Mordovijos konclageryje, vėliau ištremta į Bogučanus.
Nuo 1982 m. “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką” daugino, redagavo ir platino pogrindžio sąlygomis.
1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Vilniuje pareikalavo Laisvės Lietuvai, kvietė Tautą kovoti prieš okupantus.

Už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę kovojant dėl Katalikų Bažnyčios, tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje apdovanota Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.)



F. N. Sadūnaitė Vilniaus KGB kalėjime. 1974 m.
(Iš KGB archyvų)


Autobiografinės knygos “Gerojo Dievo globoje” autorės N. Sadūnaitės autografas.
1992 m. gruodžio 12 d.
(Iš St.S. archyvo)



Robertas GRIGAS, g. 1960 m.

Kunigas, Lietuvos "Caritas ” generalinis direktorius (nuo 1997 m.).


1987 m. baigė pogrindinę Kunigų seminariją,
aktyviai dalyvavo rezistencinėje veikloje, Rasūno ir kitais slapyvardžiais rašė pogrindžio spaudai ("Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ”, "Vytis ”, ".Aušra ") ir platino ją.
Nuo 1988 m. aktyviai dalyvauja “Sąjūdžio ” veikloje.

Apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu (1998 m.),
Sausio 13-osios atminimo medaliu (2000 m.)


R. Grigas — okupantų armijos rekrūtas, viešai atsisakęs prisiekti SSRS. Badamas, 1982 m.

 


Kunigo R. Grigo autobiografinės knygos “Rekrūto atsiminimai" titulinis puslapis su autografu.
Antrasis leidimas, Vilnius, 1999 m. (Iš St.S. bibliotekos)


PABĖGĖLIAI, IŠTREMTIEJI IR NEGRĮŽUSIEJI


Lietuvių Jėzuitų centras Čikagoje (JA V) (Foto J. Tamulaičio)

 


Juozapas Jonas SKVIRECKAS
1873 - 1959


Titulinis Ceramo vyskupas (1919 m.),
emaičų vyskupas augziliaras (1919 m.),
Kauno arkivyskupas metropolitas,
Lietuvos Katalikų mokslo akademijos vienas įkūrėjų ir vadovas,
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universiteto) ordinarinis profesorius (1922 m.),
Šv. Sosto asistentas,
Romos grafas (1931 m.),
Šv. Rašto vertėjas (1911
- 1935 m. išleista 6 tomai).
    Po 1940 m. sovietinės okupacijos ir trėmimų pateikė popiežiui pranešimą apie Lietuvos Bažnyčiai padarytą žalą, prašydamas per Raudonąjį Kryžių gelbėti į Sibirą ištremtus lietuvius.
Gresiant antrajai sovietinei okupacijai 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Zamse (Austrijoje).
1999m. palaikai perkelti į Kauno arkikatedrą.



Lotyniškas dokumentas, pasirašytas arkivyskupo J. Skvirecko 1941 m. balandžio 9 d. Kaune.
Reljefinis herbinis antspaudas.
Popierius, 215 X 342 mm (Iš St.S. rinkinio)



Vincentas BRIZGYS 1903- 1992

Vyskupas (1940 m.), Asistuojantis Apaštalų Sostui vyskupas (1965 m.),
filosofijos ir kanonų teisės dr., Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius (1936 -1940 m.),
Kauno arkivyskupas augziliaras (1940 m.),
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius (1940 - 1944 m.),
VDU Teologijos-filosofijos fak. dekanas.

1944 nacių internuotas Vokitijoje,
nuo 1965 m. jam pavesta rūpintis Europos lietuvių sielovada


 
Vysk. V. Brizgio Lietuvos Respublikos užsienio pasas su jo parašu.
Išduotas Lietuvos konsulate Čikagoje 1952 m. lapkričio 28 d.
Popierius, 103,5 X 157,5 mm
(Iš Vilkaviškio vyskupijos muziejaus fondų)


 


Mykolas KRUPAVIČIUS 1885 - 1970

Prelatas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ministras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas.
    1940 m. įteikė bolševikų valdžios atstovams Lietuvoje memorandumus su reikalavimais garantuoti Lietuvos Bažnyčiai veiklos ir tikėjimo laisvą, grąžinti nacionalizuotą Bažnyčios turtą, paleisti suimtus kunigus ir kt.
1942 m. įteikė tris memorandumą nacių okupantams dėl Lietuvos kolonizavimo, žydų bei lenkų persekiojimo ir bolševikų įvykdyto turto nacionalizavimo panaikinimo.
Už tai buvo nacių suimtas, kalintas Tilžės kalėjime, internuotas Vokietijoj.
Nuo 1945 m. jo vadovaujamas VLIK’as paskelbė Lietuvių Chartą, įkūrė Pasaulio lietuvių bendruomenę



Lietuvos Raudonojo Kryžiaus reikalų vedėjo M. Krupavičiaus 1922 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. 476.
Popierius, 222
x 162 mm (Iš St.S. rinkinio)

 


Pranciškus Petras BŪČYS MIC
1872- 1951


Rytų apeigų vyskupas, teologijos dr. Seinų kunigų seminarijos profesorius,
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius ir rektorius,
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius,
Marijampolės Marijonų vienuolyno generolas.

Sovietinės okupacijos metais vizitavo užsienio lietuvius, rinko lėšas lietuvių Šv. Kazimiero kolegijai Romoje




Vysk. P. P. Bučio kalėdinis sveikinimas. Telšiai, 1936 m. gruodžio 25 d.
Popierius, 150 x 96 mm.
(Iš K.A.G asmeninio archyvo)

 


Feliksas KAPOČIUS 1895 - 1971

Kanauninkas, tautos Šventovės - Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statymo vykdomojo komiteto pirmininkas.

Gresiant antrajai sovietinei okupacijai 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Čikagoje (JA V)



Įgaliojimas surengti Skirsnemunėje viešą rinkliavą Lietuvos nepriklausomybės atgavimo paminklo - Prisikėlimo bažnyčios statymo naudai, duotas Bažnyčios statymo vykdomojo komiteto pirmininko kun. F. Kapočiaus 1928 m. balandžio 27 d.
Popierius, 228x139 mm. Kauno Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios antspaudas
(Iš St.S. rinkimo)

 


Kazimieras ŠAULYS 1872- 1964

Šv. Sosto prelatas, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras (1926 - 1944 m.), apaštališkasis protonotaras, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius.

Gresiant antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Luganoje (Šveicarija)

 


Fragmentas lotyniško dokumento, pasirašyto Kauno arkivyskupijos generalinio vikaro, Šv. Sosto prelato K. Šaulio 1933 m. sausio 26 d. Kaune.
Reljefinis arkivyskupo J. Skvirecko antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

ADOMAITIS, Pranas    36

ADOMAS JAKŠTAS    16

BARANAUSKAS, Antanas    14

BORISEVIČIUS, Vincentas    25

BORUTA, Jonas Algimantas    48

BRIZGYS, Vincentas    54

BŪČYS, Pranciškus Petras    56

DAMBRAUSKAS, Aleksandras (Adomas JAKŠTAS)  16

DOVYDAITIS, Pranas    26

GRIGAS, Robertas    51

YLIUS-VILKAS, Antanas    35

JAKŠTAS, Adomas (DAMBRAUSKAS, Aleksandras)    16

JONKAITIS, Vincas    37

KAPOČIUS, Feliksas    57

KAREVIČIUS, Pranciškus    17

KAROSAS, Antanas    18

KEMĖŠIS, Fabijonas    32

KRUPAVIČIUS, Mykolas    55

MATULAITIS, Jurgis    19

MATULIONIS, Kastytis    49

MATULIONIS, Teofilius    28

MIRONAS, Vladas    34

NECIUNSKAS-ELYTĖ, Zigmas    38

PALIULIONIS, Mečislovas Leonardas    13

RAMANAUSKAS, Pranas    29

REINYS, Mečislovas    27

SADŪNAITĖ, Felicija Nijolė    50

SENKUS, Vincentas    15

SKVIRECKAS, Juozapas Jonas    53

SLADKEVIČIUS, Vincentas    41

STEPONAVIČIUS, Julijonas    40

SVARINSKAS. Alfonsas    47

ŠAULYS, Kazimieras    58

TAMKEVIČIUS, Sigitas    43

TATARĖ, Antanas    11

TUMAS, Juozas; VAIŽGANTAS    20

VAIŽGANTAS; TUMAS, Juozas    20

VALANČIUS, Motiejus    9

ZDEBSKIS, Juozas    45

SANTRUMPOS

A.K - Algimantas Kralikas

KA.G - Kazimieras Antanas Grinkevičius

KGB - SSRS valstybės saugumo komitetas (1954 - 1992 12)

MGB - SSRS valstybės saugumo ministerija (1946 03 - 1953 03)

NKGB - SSRS valstybės saugumo liaudies komisariatas (1943 04 - 1946 03)

NKVD - SSRS vidaus reiklaų liaudies komisariatas (1934 - 1943 04)

J.S. - Justinas Sajauskas St.S. - Stanislovas Sajauskas

PA. - Pranas Adomaitis

V.P. - Valerija Paprockienė

 


Stanislovas Sajauskas

NENUGALĖTIEJI


Autografų parodos skirtos paskutinės Sibiro tremties 50-mečiui atminti
KATALOGAS


Leidykla „Naujasis LANKAS“.

Spaustuvė „MORKŪNAS ir Ko“,
Draugystės 17, LT-3031 Kaunas.

Design by Joomla