Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Sveikata ir sportas

Kepurę rožėms apsikaišęs,
    Rengiu stovyklą samanose —
    Dangus manoji palapinė.

Teūžia sau, teliūdi sau,
    Kas nori tarp storulių mūrų -
Aš į pasaulį iškeliauju.

S c h e f f e l, „Kelionė"

Kiekvieno žmogaus gyvenimui Dieviškoji Apvaizda yra paskyrusi tam tikrą uždavinį. Kad jį įvykdytume, mes turime būti ne tik išsilavinusios dvasios, bet taip pat ir sveiko kūno. Sveikata yra beveik svarbiausia priemonė pasiekti savo paskyrimui. Taigi protingas jaunuolis turi kreipti daug dėmesio į savo sveikatą, turi ją gerbti ir branginti. Žinoma, būtų stabmeldiška pažiūra sveikatą laikyti didžiausiu žemės gėriu, bet rimti žmonės vis dėlto mato joje didelį turtą, todėl negalima būti abejingam matant, kad kas nors dėl savo kaltės žudo savo sveikatą, žudo tą priemonę, kuri yra reikalingiausia gerai atlikti žemiškas savo pareigas. Bet iš kitos pusės vėl būtų negera, jei kuris jaunuolis vien tik sveikata tesirūpintų, užmesdamas kitus savo reikalus.

Ramus, saikingas gyvenimo būdas ir nuolatinis, švelnus linksmumas yra geriausi gydytojai ir sveikatos palaikytojai. Tą pat patvirtina ir poetas: „Trys yra žinomi geriausi visos šalies gydytojai: daktaras Ramumas, ponas Saikingumas ir Linksmumas. Kas tik šitos kolegijos patarimų laikosi, tas niekuomet per anksti nemirs" (Fr. W. Weber).

MIEGAS

Ne be pagrindo Schiller’is pasakė, kad miegas „geriausias valgis gyvenimo puotoj".

Tavo guolis tebūnie verčiau kietas, negu minkštas. Antklodė tebūna lengva ir ne perdaug šilta. Pabudęs rytą, nesivartyk lovoj ir nežiovauk, nes tuoj pasidarysi ištižęs, tingus ir bijąs šalčio. Tinginiavimas rytą lovoje užmuša gaivinančią nakties poilsio įtaką. Tavo taisyklė tuo atžvilgiu tebūna tokia: „ A n k s t i   į   l o v ą ,   a n k s t i   i š   l o v o s " .

Miego vertė yra neįkainojama. Gyvybei palaikyti jis tiek pat reikalingas, kiek ir valgis. Dienos darbai mus nuvargina, miegas gi pašalina nuovargį ir suteikia mums naujų jėgų. Miego metu organizmas išskiria iš savęs nuodingas medžiagas, kurių pagamina tiek protinis, tiek fizinis darbas ir kurios paskui alsina mūsų pojūčius. Tuo metu kūne taip pat atsiranda naujos medžiagos, kuri yra labai reikalinga darbingumui palaikyti. Todėl miegoti atvirame ore arba gerai išvėdintame kambaryj yra labai sveika.

Jaunam žmogui reikia kasdien miegoti 8-9 val. Sveikiausias miegas yra prieš vidurnaktį. Taigi nereikia šito laiko trumpinti, nes jis nieku nepamainomas. Ir būtų labai neišmintinga popiečio prigulimu norėti papildyti nutrauktą nakties miegą. „Tauta", — sako vienas žymus rašytojas — „kuri eina gulti 10 val., tuoj kitas pralenks".

Prieš einant gult, reikia tinkamai nakties poilsiui prisirengti. Vieną dvi valandas prieš miegą nieko nevalgyk, negerk stiprių gėrimų (pvz. arbatos, kavos, alkoholinių gėrimų), nedirbk sunkaus darbo. Po vakarienės geriausiai valandėlę pasikalbėti, pasiskaityti, pažaisti ir, prieš gulant, pasimelsti, padaryti sąžinės sąskaitą ir tuo būdu nuteikti dvasią ramiam poilsiui.

MAISTAS

Kol žmogus gyvas, jo organizmas tuoj suvirškina įvalgytą medžiagą, ir todėl dažnai ją reikia pakeisti nauja. Kol kūnas dar nėra visiškai subrendęs, vadinasi, kol žmogus jaunas, jam reikia daugiau maisto, negu suaugusiam vyrui. Bet šis reikalas negali pateisinti tų jaunuolių, kurių dievas yra pilvas ir kurių didžiausias rūpestis yra valgis. Tokie žmonės dažnai serga tik dėl to, kad per daug valgo.

Per didelis valgymas apkrauna kūną nereikalingu darbu ir tuo būdu gali greit jį susargdinti. „Pone gulae metas, ut šit tibi longior aetas" — „pažabok savo godumą, ir ilgiau gyvensi".

„Linksmumas, saikingumas ir ramumas kiekvienam gydytojui uždaro duris" (Logau).

Prieš kiekvieną valgį reikia justi alkį, nes tik tada virškinimo organai yra laisvi ir jau galima jiems duoti naujo darbo. Valgyti irgi reikia tol, kol yra noro. Negalima prisiryti tiek, kiek žąsys prisiryja. „Edis, ut vivas; non vivis, ut edas“ — „valgai, kad gyventum, o ne gyveni, kad valgytum". Pilvas negali būti tavo viešpats; tu turi jam išakyti, o ne jis tau. Taigi jau dėl šitos priežasties gerbk ir praktikuok religijos įsakomus pasninkus. Tuo būdu sustiprinsi savo valią ir pagelbėsi sveikatai.

Daugelis jaunuolių per daug valgo. Bet toks per didelis godumas lygiai greit sudildo organizmą, kaip per didelis įkaitinimas susprogdina garo katilą. Ir priešingai: „kas mažiau valgo, daugiau suvalgo", nes ilgiau gyvena.

Valgis kūnui yra tas pat, kas akmens anglys garo katilui: jie palaiko mechanizmo judėjimą ir duoda vis naujos energijos.

Bet mašinai reikia ne tik anglių, bet ir alyvos. Žmogaus organizmas taip pat nepasitenkina tik taukais, kiaušiniais ar kopūstais: jis nori ir alyvos įvairių saldumynų ir gėrimų pavidale. Kūnui palaikyti jie nėra būtini (kartais net kenksmingi), bet jie gali sužadinti nervus ir tuo būdu bent kai kuriam laikui padaryti kūną palankesnį dvasios darbui. Persų ir egiptiečių hašišas, kinečių opiumas, turkų tabakas, amerikiečių kokainas — vis tai yra nervus erzinančios priemonės.

Ir juo kas labiau yra ištižęs, juo jo gyvenimas yra netvarkingesnis, juo daugiau jam šitų priemonių reikia. Alkanas žmogus valgydamas ne jieško jokių pagardinimų: jam ir taip gardu. Per dieną sunkiai dirbus, geriausias pasismaginimas yra poilsis. Nuvargusį organizmą gali atgaivinti tik sveikas maistas ir miegas. Kas išalkęs užsirūko cigaretę ir sako: „aš jau nejaučiu alkio", kas nakties studijų metu, kai akys pradeda lipti, išgeria stiprios kavos ir tvirtina: „kaip lengvai man viskas sekasi", — tas tik apgaudinėja save. Jei arklys pavargęs, botagas jį paskatina greičiau eiti; jei kūnas pavargęs, tos erzinančios priemonės pastumi jį smarkiau sukrusti. Bet juo labiau jis buvo pavargęs, juo greičiau vėl sustoja, kai tik tos priemonės paliauja veikusios, lygiai taip, kaip nukamuotas vežiko arklys, nejausdamas botago smūgių, įprotis vartoti erzinančių priemonių yra labai kenksmingas. Nuilsę nervai ilgainiui reikalauja jų vis daugiau ir daugiau, kol galop sveikata visiškai suįra. O to padarinys yra nuovargis, miegūstumas, nenoras, vėliau nesugebėjimas dirbti ir visiškas valios netekimas. Ypač reikia saugotis šiandien visur žinomų ir labai vartojamų erzinančių priemonių, kaip kavos, arbatos, alkoholio ir nikotino. Pirmąsias dvi. galima vartoti, bet tik valgant ar pavalgius; antrųjų jauniesiems niekad nepatartina imtis, nes jos yra tikri nuodai.

KŪNO GRŪDINIMAS

Žinomas, turbūt, tau senovės žmonių posakis: „Mens sana in corpore sano“ — „sveika siela — sveikame kūne“. Bet norėčiau čia atkreipti tavo dėmesį į vieną dalyką: sveikas, užgrūdintas kūnas padeda ne tik atlikti savo pašaukimo pareigas, bet tokiame kūne glūdinti jaunuolio siela gali lengviau išdirbti ir tvirtą būdą, negu gyvendama ištižusiame mėsos ir taukų gabale. Sielos skaidrumui ir skaistumui išlaikyti būtina yra kasdien — ypač 13-14 amžiaus metais — padirbėti arba pagimnastikuoti. Jaunuolis, kuris kiekvieną dieną mankština ne tik savo protą, bet ir kūną, turės daug mažiau pagundų, negu tinginys ir ištižėlis. Juk išlepintas, neveiklus ir nutukęs kūnas yra geriausia dirva veistis visokiems geiduliams. Jie nori žmoguje patys vieni viešpatauti, nori dvasiai įsakyti, ir tam tikslui įvairausiais gundymais puola vargšę sielą. Toks aistrų valdomas kūnas yra tikras dvasios priešas, greit linkstąs į blogą ir labai tingus į gerą. Ir jeigu tu šitokį savo „bičiulį" gerai priimsi, kasdien jį pamankštinsi, jog net sąnariai jam braškės, kasdien pabėgiosi, pašokinėsi, žodžiu, pasigimnastikuosi, — pamatysi, kaip greit jis atsisakys nuo begėdiškų savo reikalavimų. Mes žinome iš istorijos, kad reikšmingiausios pasaulio tautos visados daug dėmesio kreipė į savo piliečių užgrūdinimą. O kur tik įsigalėjo moteriškas išlepimas, ten tuoj nusmuko sveikata, o su ja kartu ir kultūra.

Bet kas yra tas užsigrūdinimas?

Užsigrūdinimas yra kūno nusiteikimas stiprius - ypač priešingus — įspūdžius, susijaudinimus ir išorines atmainas pakelti, nepakenkiant sveikatai. Šis nusiteikimas geriausiai pasirodo keičiantis orui ir temperatūrai. Kas yra užsigrūdinęs, gali iš šilto kambario staiga pareiti į šaltą — ir neperšals. Drėgnumas, rūkai, vėjas jam yra tokie pat gražūs dalykai kaip ir žydintis gegužis. Jo kraujo indai pagal reikalą čia išsiplečia, čia susitraukia, ir tuo būdu apsaugo natūralinę organizmo šilimą. Išvidinė užgrūdinto jauno kūno šilima yra daug geresnė apsauga nuo šalčio, negu visokie kailiniai. Užsigrūdinimui priklauso taip pat sugebėjimas pakęsti alkį ir troškulį, pakęsti įvairius mažesnius skausmus ir nelaimes. Kas gali juoktis, nepaisydamas dantų skausmo, kas nepasiduoda menkesnėms ligoms ar negalioms; kam seilės nebėga, pamačius gardų kąsnelį, kas rytą nesivarto lovoje, kas kūną palenkia visiškai sielos valdžiai — tas yra užsigrūdinęs.

„Aš esu silpnas ir ligūstas. Ir argi aš kaltas, kad toks pasaulin atėjau?" skundžiasi ne vienas jaunuolis. Bet toks skundas yra klaida! Jie kalba, rodos, lyg nežinotų, kad sveikata daugiausia pareina nuo mūsų pačių pastangų. Žinoma, negalima neigti, kad tas, kuris paveldėjo iš tėvų ligūstų polinkių, niekados nebus didis kovotojas. Bet apie tai šiuo tarpu mes nė nekalbame, — dabar mums rūpi tik užsigrūdinimas.

Jauni žmonės dažnai nė nepagalvoja, kiek reikšmės sveikatai turi grynas oras. Jeigu jie žinotų jojo reikšmę, tai nepasiilgtų prirūkytų restoranų, kavinių, nelauktų brandos atestato ta mintimi, kad paskui nekliudomi galės sėdėti užnuodytame smuklių ore. Didžiausios sveikatai reikšmės turi gera kraujo apytaka; bet tam reikia gryno oro. Taigi vėdink savo kambarį be jokios baimės Geriau tebūna oras kad ir šaltesnis, bet grynas, negu šiltas, o iškvėpuotas. Taip reikia daryti ypač su miegamaisiais kambariais. Vėsiame ore yra daug sveikiau miegoti, negu perdaug šiltame. Mokydamasis laikas nuo laiko atsistok ant galų pirštų, padaryk keletą judesių rankomis ir patrauk į krūtinę keletą kartų gryno oro. Tuo būdu duosi progos išsitiesti nugarkauliui ir atgaivinsi priilsusius plaučius. Po tokios gimnastikos darbas bus daug lengvesnis.

Kada tik galima, visados stenkis būti atvirame ore. Išeik dažnai pasivaikščioti į sodus, į miškus ir į laukus. Kvėpuok tada giliai, traukdamas orą pro nosį ir išleisdamas pro burną, mosuodamas rankomis ir čia pritūpdamas, čia atsistodamas. Tuo būdu grynas oras galės patekti į pačias plaučių viršūnes, kurios, paprastai kvėpuojant, beveik nedirba ir todėl gali pradėti gesti. Štai dėl ko plaučių viršūnės dažnai greičiausiai suserga kataru arba džiova, nes, maža tegaudamos oro, nepajėgia atsispirti patekusioms bakterijoms.

Mokydamasis nesėdėk susirietęs, bet tiesiai (tam irgi reikia valios!). Kai kurie jaunuoliai išauga kuproti arba palinkę, nes niekas juos nepamokė, kaip reikia sėdėti. Netaisyklingas sėdėjimas spaudžia taip pat plačius ir neduoda jiems laisvai kvėpuoti.

Labai gera kasdien, tuoj atsikėlus iš miego, 10-15 min. pagimnastikuoti; žinoma, ne miegamajame, bet kitame kambaryje, kur niekas nemiegojo. Nuo pavasario ligi rudens galima gimnastikuoti ir miegamajame, bet tik prie atviro lango. Paskui nusiplauk vėsiu vandeniu visą kūną — nuo galvos ligi kojų.

Bet jaunuoliai užmiršta ne tik gimnastiką. Jie užmiršta ir daugybę kitų mažesnių dalykėlių, kurie labai naudingi sveikatai, o kurių apleidimas dažnai jai pakenkia. Apie dažną kūno plovimą, rodos, nereiktų kalbėti. Tai savaime suprantama! Bet ar prieš guldamas plauni dantis, ar negadini akių, skaitydamas ligi pat sutemstant? Ar valgai tik paskirtu metu, ar gal kemši viską ir visada, kai tik užeina noras? Ar eini pasivaikščioti, ar mėgsti žaisti, ar gal tik tūnai kambaryj, nė galvos neiškišdamas? Paskirai paimti visi šitie dalykėliai yra tik mažmožiai, bet, susidėję kartu, jie pražudys tavo sveikatą, padarys tave silpną, ištižusi ir neatsparų ligoms.

Tik apsidairyk aplinkui, ir pamatysi, kaip šiandien žmonės ardo savo sveikatą dažnai per dideliu darbu, bet dar dažniau nesaikingais pasilinksminimais ir ištižusiu savo gyvenimu. Vienas vienintelis atsitikimas, viena vienintelė nuodėmė taip gali suardyti tavo sveikatą, jog pataisyti neužteks nei viso gyvenimo. Nekalbėsiu čia apie tai, bet norėčiau, kad vyresnieji paskaitytų, ką esu rašęs „Jaunuolio kovose".

TOLYN Į LAUKUS!

Kelionė yra nuostabiai gražus daiktas, — jau tik dėl vieno rengimosi malonumo. Kuprinė prirengta, akordeonas paimtas — ir štai anksti rytą iškeliauja du draugai. Tas, kuris geriausiai moka naudotis žemėlapiu, tas yra vadas.

Jie eina per miškus, eina per laukus ir per aukštus kalnus. Krūtinė kvėpuoja, širdis šokinėja iš džiaugsmo, nes Dievo pasaulis yra toks gražus, toks didingas. Jie susėda prie upelių, jie ilsisi po pavėsingais krūmais, kramto skanų sumuštinį ir geria krištolinį upelio vandenį. Vienas guli žolėje ir žiūri į mėlyną dangų, antras renka retesnes žoles ar akmenėlius; kitą kartą susėda ant pievelės ir linksmai pasišnekučioja; kitą kartą daro gražesnių vietų nuotraukas; kitą kartą vėl sudainuoja porą gražių dainelių. Abu yra patenkinti, abu linksmi ir iškaitę.

Ir iš tikro, kaip linksma esti tokiose kelionėse. Tada vienas draugas stengiasi geriau suprasti kitą, įsigyventi į jo mintis ir jausmas, kas miesto triukšme nebuvo įmanoma. Visokie nesusipratimai, visokia nesantaika paliekama namie. Čia eina tik jaunatvė ir svajonės! Tikrai smagu susitikti du tokius bekeliaujančius jaunuolius!

Taip vienas su kitu sugyvendami, jie supranta, kad žmonės priklauso vienas kito, kad vienas už kitą yra atsakingi, kad turi mylėti tą pačią tėvynę ir vengti visokių vaidų ir neapykantos. Taip pat jie supranta, kad vienas turi vadovauti. Čia pasirodo sugebėjimas vadovauti, čia iškyla atsakingumo jausmas šalia laisvo paklusnumo, kylančio iš vidinio įsitikinimo, kad visumos gerovė pareina nuo paskirų narių gerovės.

Radę prie kelio bažnyčią ar koplyčią, jie nepraeina pro šalį, bet užsuka į vidų, — užsuka ne tik pasižiūrėti, bet ir pasimelsti. Juk verta Viešpačiui padėkoti už taip gražią ir taip nuostabią pasaulio santvarką, kuria pasigėrėti jie ir išėjo.

Žinoma, katalikai jaunuoliai sekmadienį visados išklauso šv. Mišių, o tik paskui keliauja toliau. Kitaip visa kelionė nustotų pagrindinės savo prasmės, vaizduojančios mūsų keliavimą į amžinąją tėvynę.

Čia pasakojau tau apie grupių keliones. Bet gali ateiti laikas, kada tu pajusi savyje norą vienas leistis į nežinomą Dievo pasaulį. Nemanau, kad nekenti draugijos, kad esi vienišas atsiskyrėlis, — tai yra negera ir nesveika, — bet tik dėl to nori keliauti vienas, kad kiekvienas žmogus jieško kartais vienatvės. Ir tik tas, kas tylos valandomis moka įeiti į save, tik tas gali tikėtis išaugsiąs tikru vyru. Tik tas gali turėti tikrą draugystę su kitais, kuris žino, kas darosi jojo viduje, kokie kyla ten klausimai ir neaiškumai. Draugija yra ne kas kita, kaip asmens papildymas. Tam reikia mokėti duoti ir imti taip, jog būtų gražiai santykiuojama, tekėtų gyva srovė, kad nebūtų tik paprastas susiėjimas, nes tokia draugija nėra draugija, bet kaimenė.

T y l ė t i  yra daugiau, negu k a l b ė t i . Tylėjimas yra savęs pripildymas. Kas kalba, tas pasakoja, ką jis žino arba pergyveno. Kas tyli, tas susikaupia, tarsi, suima į save visą pasaulio būtį, visa, apie ką būtų kalbėjęs, ir tuo būdu save pripildo. Ir tik tokiam, kuris moka į save įeiti, paaiškėja jojo tikslas ir jojo gyvenimo prasmė. Dievą supranta irgi tik tas, kuris moka tylėti. Tie švelniausi balsai, kurie mums pasako šitos ar kitos nelaimės prasmę, šito ar kito džiaugsmo tikslą — taip pat girdimi tik tyloje.

Garsusis tyrinėtojas Sven Hedinas pasakoja, kad Tibeto aukštumoje radęs ežerą, įsispraudusį tarp dviejų milžiniškų kalnų. Nepaprasta šitos vietos tyla sujudino jo širdį, ir jis su ašaromis akyse puolė ant kelių ir pagarbino Dievą.

Kai žmogus kalba, reikia stebėti, ar jo žodžiai kyla iš gilios tylos, ar gal tik iš paviršutiniško dvasios ramumo. Didieji išminčiai mielai gyvendavo vieni. Tai parodo ir daugelis vienuolynų įsteigėjų, pvz., šv.

Benediktas, šv. Pranas Asyžietis, šv. Ignotas Lojola ir k., kurie savo tylai skyrė nemaža laiko.

Taigi pamėk tylą, dažnai svarstyk savo gyvenimą, ypač eidamas gulti, neužmiršk pažvelgti į savo sąžinę. Galop sukalbėk kad ir trumpą, bet nuoširdžią maldelę.

KŪNO DARBAS

Mūsų valia dažnai esti netvirta dėl to, kad kūnas per silpnas įvykdyti josios įsakymams.

Taigi žiūrėk savo sveikatos ir dėl sielos reikalų, nes ji labai daug padeda būdui išsiugdyti. Kieno pašaukimas — kaip tavo — sėdėti prie knygos, mokytis, žodžiu, protu dirbti, tas turi neužmiršti, kad atliekamu laiku padarytų vieną kitą ir kūno darbą. Kūno darbas šalia gimnastikos ir sporto yra geriausia organizmui užgrūdinti priemonė.

Bet užsigrūdinimas nėra vienintelis kūno darbų (kirsti malkas, šienauti, dirbti sode) pagrindas. Jie reikalingi dar ir dvasiai atgaivinti. Kūnui dirbant, dvasia ilsisi. Niūtonas dažnai vartodavo kūjį, kaltą ir kirvį. Wattas ir Stefensonas nuo pat jaunatvės mėgo rankų darbus.

Ta puikioji „kalokagathia“, kurios taip siekė senovės graikai, — vadinasi, gėrio ir grožio sujungimas, susijungimas kūno miklumo ir sielos skaidrumo, — gali būti pasiekiama tik tada, kai mes abi darbo rūšis — dvasinį ir kūninį darbą — lygiai vertinsime ir lygiu uolumu praktikuosime.

Toliau, juo geriau įsigilinsi į rankų darbo prasmę, juo lengviau tau seksis gyventi ir tuo geriau galėsi spręsti apie kitų darbus. Tik pabandyk ir pamatysi, kaip malonu atliekamu laiku padaryti, pvz., paukščiams inkilėlį, nupinti pintinėlę, suskaldyti didelį akmenį arba pašienauti, pakasti ir k.; tik visa tai turi būti taip dirbama, jog iš to būtų naudos, o ne tik žaislas.

Palaimingą darbo įtaką galėsi tuoj pajusti: rankos pasidarys stipresnės, nervai ir raumens bus užgrūdinti, pastabumas aštresnis, grožio nujautimas geresnis. Todėl suprantama, kodėl seniau net karaliai liepdavo savo vaikams dirbti rankų darbus. Šiandien taip pat yra jaunuolių, kurie mokosi ir vieno kito amato, pvz. staliaus, knygrišio, dailidės ir k.

SPORTAS IR ŽAIDIMAI

Deja, šiandieninis moksleivijos gyvenimas yra taip susidėjęs, jog rankų darbus dirbti nėra jai nei progos nei laiko. Todėl labai plinta sportas, kuris turi atstoti rankų darbus ir perimti iš jų tą padedančiąją sveikatai rolę. Šitas sporto tikslas nustato jam ir ribas, kurių jis negali peržengti.

Sporto tikslas nėra tik kurio raumens ar sąnarių išlavinimas. Jis nori visą kūną, visus raumenis ir visą nervų sistemą padaryti tvirtą, tamprią, ją užgrūdinti ir sustiprinti. Taigi jau tik dėl šitos priežasties kreipk daugiau dėmesio į tas sporto rūšis, kurios atliekamos atvirame ore, pvz. čiuožimas, irstymasis, plaukiojimas, važinėjimas, jodinėjimas, tenisas ir k. Čia galima paminėti ir medžioklė, kuri irgi reikalauja nemaža judėjimo ir užsigrūdinimo.

Bet sporto vertė nėra tik kūno judesiuose, su kuriais jis neatskiriamai surištas. Savo reikšmę jis semia iš to, kad stiprina mūsų valią, lavina energiją, kuri reikia mokėti sutelkti, siekiant bet kurio tikslo, galop moko nusigalėti ir ištverti.

Jaunikaitis, kuris moka protingai sportu naudotis, jau ir išviršiniuose poelgiuose parodys žavingo lankstumo ir riteriško laikymosi. Jo akys skaidrios, kūnas tamprus, žingsnis elastiškas. Tikrai, šitoks jaunas kūnas, kuris įpratintas pakęsti šaltį ir karštį, darbą ir nuovargį, kurio jėgos nėra iščiulptos neprotingų geidulių, — šitoks kūnas anaiptol nėra sielos priešas, bet padėjėjas, nėra valiai našta, bet klusnus jos įsakymų vykdytojas.

Todėl man rodos, kad negera, jei jaunimas sportą laiko pačiu sau tikslu, sportuoja tik, kad sportuotų, užmiršdamas kitas, irgi labai naudingas sveikatai praktikas. Juk paprastas žaidimas, pagal mano nuomonę, irgi lygiai taip grūdina kūną, kaip ir sportas, o dvasiai duoda dar daugiau gaivumo.

„O ką manyti apie futbolą?'- paklaus mane jaunieji mano skaitytojai, girdėdami apie jį tėvų ir mokytojų prastą nuomonę: „Tik ne futbolą! Tai žiaurus žaidimas!" Ir, klastingai mirkčiodami, pridės: „Gerai! Jeigu Jūs pasakysite, kad nereikia futbolo žaisti, tai mes mesime šitą knygą žemėn ir toliau nebeskaitysime. O jei leisite, turėsite susikirsti su suaugusiais, su tėvais ir mokytojais".

Pasistengsiu atsakyti į šitą painų jūsų klausimą. Futbolas, jei ir nebūtinai surištas su kojų išsisukinėjimu, tai vis dėlto nėra gražus žaidimas ir pratina jaunuosius j žiaurumą ir grubumą. Bet tiems, kurie moka susivaldyti, kurie tiek turi valios, jog gali lošti mandagiai ir gražiai, tiems aš nenoriu jo drausti. Susivaldant žaidžiamas, futbolas tampa valios lavinimo įrankiu. Mano mokiniai irgi žaidžia futbolą, ir gražu žiūrėti, kaip jie kovoja prieš savo pačių aklą skubotumą, prieš partiškumą, per greitas pastabas ir neteisingus priekaištus.

Apskritai, nepamiršk, kad sportas ir žaidimai yra ne tik pramogos, bet kartu ir progos charakteriui lavinti. Čia tau gresia pagunda pameluoti, apgauti, pasirodyti savimyla ir žiauriu; o jei visa tai nugalėsi, tikrai būsi padaręs savo sielos auklėjimui didelį didelį darbą. Jei sviedinys palietė ranką, ar gali tuoj sustoti ir nebandyti to paneigti? Jei buvo duotas baudinys (pendelis), ar gali jį pripažinti ir ilgai dėl to nesiginčyti? Nespardyti sviedinio tik vienam, bet leisti juo žaisti ir silpnesniems draugams; bendrame žaidime žaisti dėl visų, o ne tik dėl to, kad laimėtum; pralaimėjus nemurmėti, bet dalyvauti priešininko džiaugsmuose; nestumdyti mažesniųjų, ne taip vikrių, neplūsti jų, kai suklysta, — tikrai, kiek čia progų parodyti valios stiprumui, tiesos meilei ir sielos didybei!

Taigi žaisti ir lavinti kūną patariu ne tik dėl pramogų ar poilsio. Kūno paslankume, tvarkingame sąnarių sutarime, raumenų darnume matau daugiau, — matau tai, ko jau senovės graikai pirmoj eilėj iš gimnastikos reikalavo (deja, šiandieniniai sportininkai beveik nieko apie tai neišmano):  d v a s i a  t u r i  v a l d y t i   m e d ž i a g ą,  v a l i o s  į s a k y m a i  —  s ą n a r i u s,  k ū n o  v i k r u m a s  t u r i  t a r n a u t i  d v a s i o s  g y v a v i m u i. Mane ima džiaugsmas matant, kaip nuosakiai klauso dvasios nurodymų kiekvienas besportuojančio jaunikaičio nervas, kiekvienas raumenėlis, kiekviena gyslelė. Čia yra žmogaus dvasios pergalė ir josios triumfas.

Žinoma, tiek visur, tiek ir lavindamas kūną, turi būti kuklus ir atsargus. Jau ne vienas dėl to nukentėjo. Lipdamas laiptais, nešok per penkis ar šešis, nes lengvai gali koją palūžti. Šokdamas nuo aukštesnės vietos, visados stok pirštų galais ir šiek tiek sulenk per kelius kojas. Mušdamas sviedinį galva, labai saugokis, nes gali imti mikčioti. Visokie per dideli įsitempimai greit pagadina širdį. Be to, įsidėk gerai į galvą, kad n e g a l i m a  s u š i l u s  g e r t i   š a l t o  v a n d e n s, nes tai tiesioginis kelias į ligoninę, o kartais net į karstą.

Velingtonas, kuris nugalėjo Napoleoną ties Vaterloo, jau pasenęs, atėjo kartą į Harrovero kolegijos žaidimų aikštę. Prisiminė senelis linksmus jaunatvės laikus ir sušuko: „Šitoje aikštėje aš nugalėjau Napoleoną". Tai reiškia: čia žaisdamas ir sportuodamas išmokau susivaldyti, įpratau veikti, išlavinau valią ir tuo būdu prisirengiau tai didžiai pergalei. Man būtų smagu, jei ir tu taip žiūrėtum į kūno lavinimą, jei gimnastikuotum, sportuotum ir žaistum ta mintimi, kad ne tiek pagelbėtum kūnui stiprėti, kiek dvasiai. Man linksma matyti susirikiavusius, atstatytomis krūtinėmis jaunuolius. Bet šitoks laikymasis tebūnie tik pradžia būsimo vyro kilnumo; jis teturi reikšmės tik tada, kai esti vidinio tamprumo pasireiškimas.

Stipri valia, užgrūdinti raumens ir kartu užgrūdinta siela — štai kūno lavinimo idealas ir gero sporto ar žaidimo prasmė.

Taigi žaisk ir sportuok, bet nebūk to vergas. Dėl šitų dalykų niekados neužmesk mokslo, neužmesk skaitymo ir apskritai dvasios lavinimo. Kai užaugsi, niekas tavęs neklaus, kiek kartų laimėjai laivelių lenktynes; niekur nepasigirsi, kad toli diską nusviesdavęs. Tavo vertė bus matuojama tuo, kiek išmokai, kiek išlavinai savo būdą ir gabumus ir kiek pasisavinai turto iš to milžiniško pasaulio mokslų lobyno.

Bet poilsio valandomis pamėk sportą ir žaidimus. Jaunuolio, kuris nemėgsta žaisti, yra sulinkę ne tik oečiai, bet ir mintys pasenusios ir visas elgesys nešvelnus ir nelaisvas, o kūnas visiškai neužgrudintas. Nesigėdyk, jei žaidimuose esi ne taip įpratęs, silpnesnis ar bailesnis, negu kiti draugai. Žaisk ištikimai ir nekreipk dėmesio į pasityčiojimus ar įžeidimus. Jaunuolis, kuris kas penkios minutės susiraukia, kuris nenori prisitaikyti prie kitų noro, netinka ilgiau tarp žmonių gyventi.

Čia norėčiau dar atkreipti tavo dėmesį į vieną dalyką: s a u g o k i s u ž d r a u s t ų   m o k i n i ų   r a t e l i ų. Jie yra ne kas kita, kaip bedžioniškas studentiškų papročių pamėgdžiojimas. Alaus buteliai ir nuolatinis rūkymas pražudo tą jaunuolišką gyvumą, kurio turi siekti kiekvienas moksleivis. Jis turi taip daug svarbių darbų, jog nebėra laiko gaišuoti smuklės kampe ir alkūnėmis trinti aplaistytų stalų.

Mano idealas yra jaunuolis, kurio raumens užgrūdinti, kurio akys džiaugsmu žiba, kurio veidas šyposi, k a d a   j i s   ž a i d ž i a ; kuris moka susitelkti, kuris ištveria ir uoliai dirba, k a d a  m o k o s i. „Studentaudamas Paryžiuje, jaučiau didelį norą būti šventas ir tobulas", rašo apie save šv. Pranciškus Salezietis. Jis iš tikrųjų gyveno šventai, nors mokėsi šokti; fechtuoti ir jodinėti. O kad taip mokėtų kiekvienas jaunuolis suderinti skaisčią sielą su nekaltais pasilinksminimais ir tikrąjį džiaugsmą su žaidimais!

ČEMPIONAS

Kaip matai, aš labai vertinu protingą kūno lavinimą ir laikau jį būtinu darniam sielos galių ugdymui. Aš tiesiog negaliu žiūrėti kaip sveiki, jauni žmonės tūno kampuose ir nė negalvoja apie kūno stiprinimą! Bet iš kitos pusės turbūt nė viena sritis nepastūmi jaunimo taip greit į kraštutinumą, kaip sportas. Šiandien yra tiesiog netikėtinas skaičius jaunuolių, kurie šituo atžvilgiu yra labai paklydę.

Pažįstu daugelį, kurių visas idealas yra galinga kumštis ir stiprūs rankų raumens; daugelis vėl skaito vieno tik sporto laikraščius: didžiausias jų noras dalyvauti futbolo rungtynėse, o didžiausias rūpestis — sužinoti, kuris klubas nugalės. Niekas kitas jų nedomina, niekam kitam jie neturi laiko. Išsigandę tėvai girdi savo sūnelį per miegus šūkaujantį „Šališkas teisėjas! Šališkas!" — ir nebežino, kokia liga jis čia serga. Pertraukų metu tokie mokiniai, basiausiai įširdę, ginčijasi, ar L. F. L. S. centrinis pagal taisykles pastūmė priešininką ar koją pakišo.

K a r o l i s: „Klausyk! Netauzyk niekų! Stuktelėjimas buvo visai taisyklingas!"

P r a n a s: „Taisyklingas? Ar tu aklas buvai! Visi matė, kad centrinis nuo pat pradžių žaidė žiauriai!"

K a r o l i s: „Ot kvailys! Sakau, kad smūgis buvo teisėtas. Be to, paskutinis įvartis buvo iš šono".

P r a n a s: „Ką? Iš šono? E, tu avigalvi!"

K a r o l i s: „Sakau iš šono!"

P r a n a s: „Aš tau kai duosiu į snukį, tai bus tau šonas". — Ir šitokie ginčai aplink katedrą traukiasi tol, kol į klasę ateina mokytojas

Yra jaunuolių, kurie neturi nė kokio supratimo, kas buvo šv. Pranciškus Asyžietis, Aleksandras Didysis, Murilo ar Valasquezas, kada buvo išleista „Magna charta", kas pirmas padarė garlaivį, bet ir miegodami jie gali pasakyti, kas yra šokimo į aukštį čempionas, kas prieš trejetą metų čia ar kitur įmušė ypatingą įvartį, per kiek sekundžių bokso čempionas paguldė savo priešininką, kokios spalvos buvo kojinės, kurias dėvėjo jų senelis, prieš dvidešimtį metų dalyvaudamas olimpiniuose žaidimuose.

Nenoriu čia nė užsiminti apie tą visiškai peiktiną įprotį, kad jaunieji rašosi į suaugusiųjų sporto sąjungas ir ten su jais rungiasi. Tokis sporto praktikavimas yra tikriausias kelias į dvasinį žlugimą.

Kenksmingu vadinu tokį sportavimą, kuris siekia tik išlavinti raumenis, o užmiršta, kad kūno grūdinimas anaiptol nėra sau tikslas. Jis yra ne tikslas, bet tik priemonė padėti sielos galioms tinkamai ir darniai išsitobulinti. Be to, moksleiviai turi sportuoti ne tam, kad taptų gladiatoriais ar futbolo profesionalais. Kūnui grūdinti visoks sportas yra geras, bet tikroji jo vertė pasirodo tik tada, kai sportas yra kartu ir sielos grūdinimo mokykla. Tvirtėja tavo raumens, tvirtėk ir tu, pasipriešindamas netvarkingiems savo geiduliams, mėgstančiai ištižimą savimylai ir nuolatiniam norui jieškoti pasilinksminimų. Nes kas pats sau yra atlaidus, tas tuoj esti gundymų pagrobiamas.

KAS NUGALI PASAULĮ?

Kaip matai, sportavimas irgi turi savo pavojų. Didžiausias pavojus yra tas, kad jaunuoliai dažnai sveikatą pakeičia raumenų jėga, nors ji su šiąją beveik neturi jokio sąryšio.

Kas gi yra sveikata? Tai gera kraujo apytaka, geras virškinimas, atsparumas temperatūros atmainoms, darnus kūno dalių išaugimas, bet jokia būdu ne mokėjimas boksuotis ar imtis.

Taigi norėčiau perspėti, kad neperdėtum sporto reikšmės. Didžiausi čempionai gali būti silpnos sveikatos, tuo tarpu liesi mokslininkai gali būt visiškai sveiki. Mėsos ir raumenų krūva, kuri tik valgo ir treniruojasi, kad įgytų nepaprastos kūno jėgos, — nėra mano idealas. Joje aš nerandu nė vieno žmogiško bruožo. Perdėti sportuojant galima ne tik tada, kada jau pagadinama širdis arba nervai, bet ir tada, kai išmokstama žiaurumo, grubumo, tuštumo ir apskritai, kada įprantama kūno miklumą statyti aukščiau už sielos kilnumą. Pasidairyk pasaulio istorijoj: tikrieji didvyriai visados kartu buvo ir valios didvyriai, o tikrosios pergalės niekad nebuvo laimėtos kumščiu, bet v i s k ą   n u s v e r i a n č i a   d v a s i o s   j ė g a. Tauta, kurios jaunuomenė boksininko kumštį ar bėgiko kojas labiau vertina, negu Edisono uolumą, negu Marconi dvasią ar Schwindo teptuką, — tokia tauta turi žūti. Tik stabmeldžiuose, ir tai kultūros smukimo metu, kūno grūdinimas buvo pats sau tikslas. Bet krikščioniškasis jaunuolis negali taip galvoti. Jis turi branginti kūno kultūrą, bet tik dėl to, kad ji išmoko kūną paklusti dvasiai ir padaro jį tinkamu sielos įrankiu.

Toliau, jau ir pats gali suprasti, kad pasaulį žmogus pavergia ne raumenimis. Parodyk man tokį boksininką, kuris sumuštų gorilą! O kur

rasi tokį bėgiką, kuris pralenktų arklį? Beždžionė mikliau laipioja, dramblys pakelia didesnę naštą, žuvis greičiau plaukia, pantera toliau nušoka, negu didžiausios pasaulyj sporto žvaigždės. Tad kaip galima didžiuotis tuo, kuo gyvuliai mus praneša? O jeigu žmogus suvaldo ir gorilą, ir arklį, ir tigrą, ir liūtą, tai ne raumenų, bet tiktai dvasinių savo sugebėjimų dėka. Taigi sportuok, bet tik protingai.

SAULĖTOS SIELOS

Dar į vieną mažmožį norėčiau atkreipti tavo dėmesį: s t o v ė k  v i s a d o s  t i e s i a i . Jei siela liūdi, ką daro tuomet kūnas? Jis susitraukia. O jei siela džiaugiasi? Tada kūnas išsitiesia ir rodos pasidaro lyg didesnis. Taigi būk visados išsitiesęs, ir dėl to galbūt net tavo nuotaika pasitaisys. Krūtinė priekin! Galva aukštyn! Veidas tiesiai į saulę!

Bet reikia taip pat ir  v i d u j e  stovėti tiesiai. Ką tai reikštų? Žiūrėk: kūnas norėtų nekarta sudribti ir, lyg sunki našta, prislėgti mūsų sąmonę. Šitam slėgimui mes turime priešpastatyti linksmą nuotaika, smagų gyvumą ir saulėtą sielą.

S a u l ė t ą   s i e l ą   t u r ė t i  — štai ką reiškia stovėti viduje tiesiai.

Ar yra tokių žmonių? Taip, yra! Tokie žmonės yra tikri perlai ir šeimai, ir visuomenei, ir visai žmonijai.

Šiaurinėj Amerikoj auga įdomus augalas, vad. naktižvakė (Oenothera biennis), kurios tie patys žiedai diena sugeria saulės spindulius, o naktį juos išleidžia, apšviesdami tuo būdu vabzdžiams kelią, kad galėtų rasti taurelėj glūdintį medų. Tokios šviečiančios žvakės yra ir tie žmonės, kurie sugeria į save skaidrumą, džiaugsmą, meilę ir pasilaiko visa tai savo ir savo artimųjų sunkiai dienai. Juk kokio džiaugsmo pripildo šeimą linksmas, mandagus ir visados paslankus jaunuolis! Ypač būk pastabus ir paslankus tada, kai matai, kad tavo gimdytojus slegia kuris nors vargas arba kad jie turi kurių nors skaudžių rūpesčių. Būk savo šeimai saulės spindulys, būk linksmas, giedąs paukštelis! Būk šviečianti žvakė aštrioje gyvenimo kovoje.

„Mūsų gyvenimas yra panašus į degantį švyturį, kuris vėliau ar anksčiau sudegs. Gera tad yra tam, kuris, galvodamas apie savo buvimo trumpumą, vis dėlto sugeba kitus paguosti ir apšviesti" (Joseph v. Eötvös).

Design by Joomla