Zenonas Ignatavičius, kunigas (1909 m. sausio 1 d. – 1975 m. gegužės 21 d.). Pirmojo pasaulinio karo metais caro karinei valdžiai įsakius iškeldinti gyventojus į Rusijos gilumą, šeima nuklydo iki Saratovo gubernijos, Pradžios mokyklą ir 1926 m. vidurinę mokyklą baigė Vilkijoje. 1934 metais baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakultetą ir. įšventintas kunigu.
Dirbo Kauno arkivyskupijos kurijoje, dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir buvo jos prefektu (rektoriaus padėjėju). Sovietams 1940 metų pabaigoje uždarius Kauno kunigų seminariją, darbavosi vaistininko padėjėju Kaišiadoryse.
Patyrus, kad katalikybei gaivinti Gudijoje (dabar Baltarusija) neturint hitlerinės karinės administracijos leidimo Vilniaus arkiv. Jalbžikovskio siųstieji kunigai pradėti šaudyti, vyskupui T. Matulioniui paskatinus ir arkiv. J.Skvireckui pritariant, Z. Ignatavičius buvo pasiųstas į Gudiją kaip lietuvių savisaugos (policijos) bataliono kapelionas.
Atvyko į Minską 1941.12.21, paskirtas kapelionu 1942.09.02. Šias pareigas vykdė iki 1944 metų pavasario. Būdamas Minsko šv. Simono ir Elenos bažnyčios klebonu rūpinosi bažnyčių atkūrimu, tarp jų- Minsko katedros. Nacių okupacijos metais jis buvo vienintelis mokantis vietines kalbas katalikų kunigas visoje Gudijoje į rytus nuo Minsko. Kapeliono statusas leido judėti po šalį, todėl juo prisidengdamas teikė ganytojiškus patarnavimus tikintiesiems daugumoje didesniųjų gyvenviečių ir miestų.
Po karo dirbo Vatikano radijuje. 1947 m Romoje Angelicum universitete apgynė kanonų teisės daktaro disertaciją apie Lietuvos katalikiškąsias mokyklas, 1948 m pakeltas į kanauninkus. Emigravęs į Braziliją, nuo 1948 m. buvo Bello Horizonte, nuo 1950 m. Rio de Janeiro kunigų seminarijos dėstytojas. Aktyviai reiškėsi lietuviškoje pastoracijoje ir bendrai lietuviškoje visuomeninėje veikloje Brazilijoje. Jo rūpesčiu ir pastan¬gomis išrūpintas lietuviškas radijo pusvalandis “Voz da Lituania“ (Lietuvos balsas, portug. k.) per vietinę katalikišką Rio de Janeiro radijo stotį. Suorganizavo lietuvių jauni¬mo ateitininkų būrelį, Lietuvių moterų katalikių draugiją. Daug prisidėjo prie lietuviškos programos 1955 m Tarptautiniame Eucharistiniame kongrese Rio de Janeiro, kurioje buvo priminta apie okupuotąją Lietuvą.
1962 m buvo parkviestas atgal Romon perimti šv Kazimiero kolegijos vicerektoriaus pareigas. Tapo atsakingas už administracinį ir auklėjimo darbą šv. Kazimiero kolegijoje, bendradarbiavo katalikiškoje lietuvių periodikoje straipsniais, vertimais, korespondencijomis. Straipsniai pasirodo laikraščiuos ir žurnaluose „Rytas“, „XX amžius“, „Šaltinis“ . „Ateitis“, „Pavasaris“ ir kt.
1966 m. lankėsi Izraelyje.
Išspausdino karo metų atsiminimus stambių tautų kalbomis- Romoje itališkai „Sabaot-Dio degli esercisi“ (Viešpats- galybių Dievas, 1967) ir Buenos Airėse ispaniškai „Yo vi“ (Aš mačiau, 1968). Kun. Z. Ignatavičius, tiesiogiai pažinęs nacių ir bolševikinę santvarkas, žodžiu ir raštu (mokėjo aštuonias kalbas), smerkė ne vien nacių, bet ir komunistinį režimą, todėl sovietų Lietuvoje buvo kaltinamas pritarimu nacionalsocializmui ir kariniais nusikaltimais.
1968 metų pabaigoje rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės akto signataro K.S.Šaulio palaikų perkėlimu iš Lugano kapinių Šveicarijoje į San Verano kapines Romoje.
1969 m pakeltas į prelatus ir paskirtas Brazilijos lietuvių generalvikaru. Rūpesčių kėlė lietuvybės ir lietuvių parapijos likimas. Lietuviškos kunigų seminarijos įsteigimo reikalais apkeliavo lietuvių kolonijas Brazilijoje.
1973 grįžo vėl į Romą, dirbo šv. Kazimiero kolegijoje ir Vatikano radijo programose. Mirė Romoje.
Bibliografija
1. Zeno Ignonis. Yo vi. Ediciones Paulinas. Colección Heroísmo, II Serie, Nº 2, Buenos Aires, 1968, 344 p.
2. Zeno Ignonis. Sabaot-Dio degli esercisi. Istituto Editoriale Del Mediterraneo, 1967, 294 psl.
3. Zenonas Ignonis. Praeitis kalba. Dienoraštiniai užrašai. Gudija, 1941 -1944. Spaudai parengė Klemensas Jūra. Leidėjas - Bronius Ignatavičius. Brooklynas, 1980. 286 psl.
Šaltiniai
1. Lietuvių enciklopedija, tomai VIII (1956), XXXVI (1969). Lietuvių enciklopedijos leidykla, South Boston.
2. Z. Ignatavičiaus archyvas, Lietuvos nacionalinė Mažvydo biblioteka, fondas F 223.
4. Klemensas Jūra. Monsinjoras. Pranciškonų spaustuvė, Brooklyn, N.Y.1979, 383 psl.